|
Didelis sodietės pasaulis
Bronius VERTELKA
|
Sodybos šeimininkė
Meilutė Uzdraitė
|
Žumbo kaime gyvenančios Meilutės Uzdraitės sodyba
viena gražiausiai tvarkomų Karsakiškio seniūnijoje. Svetingi namai
šalia Žumbo upelio. Nemažą plotą aplink juos apeina 68 metų sodietė,
turinti fizinę negalią.
Pagalbininkai Dievo siųsti
Tvarkyti aplinką M. Uzdraitei padeda Genovaitė
ir Valentinas Pauliukai. Greta M. Uzdraitės sodybos yra jų privatus
miškas. Čion Pauliukai važinėjo senokai, taip užsimezgė pažintis.
Netekus brolių (vienas žuvo autoavarijoje, kitą pakirto insultas)
Meilutei pasidarė labai sunku. Per dvejus metus, kai buvo viena,
sodybą sugebėjo apvogti, ir šiaip joje gyventi buvo neramu.
|
|
Nedingę be žinios
Vytautas Visockas
|
Šimtametė Liudvika Juodienė
|
Šimtas metų net valstybių, tautų gyvenime nemažas
laiko tarpas. Per tiek metų žlugo Rusijos tautų kalėjimas ir ant
jo griuvėsių buvo pastatyta dar baisesnė Lenino ir Stalino Gulagų
imperija. Per šimtą metų Lietuva prisikėlė, vėl buvo sutrypta, vėl
prisikėlė. Ir visa tai matė, visu savo gyvenimu patyrė Liudvika
Juodienė, liepos 19 dieną šventusi šimto metų jubiliejų.
|
|
Už meilę tėvynei kalintas
sovietų ir nacių
Genovaitė BALIUKONYTĖ
|
Rašinėti Vladas pradėjo
tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje
Asmeninio archyvo nuotrauka
|
1940 metų birželio 15-ąją įvykdyta klastinga
sovietų okupacija pakeitė tautos gyvenimą, sujaukė žmonių likimus.
Inteligentai, karininkai, tarnautojai mąstė, kaip pasipriešinti
okupantų vykdomai prievartai ūkio naikinimui, kultūros griovimui,
ateizmo propagavimui. Neramios ir maištingos sielos aukštaitis,
Lietuvos patriotas, ateitininkas Vladislovas Telksnys negalėjo taikstytis
su tautos pavergimu, jos idealų paniekinimu, todėl į pasipriešinimo
gretas įsitraukęs jau 1941 metų pradžioje ir buvo NKVD suimtas
bei įkalintas. Vėliau, pirmomis karo dienomis, šis pogrindinės spaudos
darbininkas įsitraukė į 1941 metų birželio sukilimą, tęsė pogrindžio
darbą ir nacių okupacijos metais. Nepriklausomybės metais Vladas
yra parašęs keturias biografines knygas, kuriose pasakoja apie tautiečiams
daromą sovietinės ir nacistinės okupacijų žalą. Už meilę tėvynei
jis buvo įvertintas tik pastarųjų amžių sandūroje 1999 m. apdovanotas
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2001 m. Vyčio kryžiaus
ordinu. Labiausiai už viską 96-erius savo gyvenimo metus skaičiuojantis
žmogus mylėjo tėvynę, laisvę ir nesitaikstė su jokiais suvaržymais,
nesvarbu ar jie buvo įvesti savųjų, ar okupantų. Vladas visada drąsiai
reiškė savo nuomonę. O tiesą sakantys, tvirtų įsitikinimų žmonės
buvo, yra ir bus nemėgiami represinių valdžių. Už tai, kad priklausė
ateitininkams valdant tautininkams (pastarieji buvo užslopinę šios
organizacijos veiklą) ir drįso pakritikuoti valdžią, Vladas 1935
metais Ukmergės karo komendanto buvo ištremtas metams iš Ukmergės
apskrities (dėl to vėliau jo nepriėmė į aviacijos mokyklą), už bendradarbiavimą
laikraštyje Laisvoji Lietuva raudonųjų komunistų įkalintas Kauno
kalėjime, o už darbą leidinyje Į laisvę rudųjų nacių ištremtas
į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Šiandien šis Lietuvos patriotas
gyvena kukliame namelyje Kauno Vilijampolės rajone, kur viename
kambarėlyje 19581960 m. buvo prisiglaudęs iš tremties grįžęs antrasis
Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Šiemet
vasario pradžioje Vlado dėka ant namo atsirado ir tai primenanti
memorialinė lenta.
|
|
Kol dar vasara...
Kai pažiūri į senyvo amžiaus žmogų, pragyvenusį
net kelis karus, valdžias, visą gyvenimą sunkiai dirbusį, vargusį
be visų šiandieninių buitinių patogumų, tiesiog nustembi išvydęs
jo veide gerą nuotaiką, šypseną, dovanojamą aplinkiniams. Pabandyk
su juo pakalbėti apie gyvenimą, neabejoju, išgirsi sakant: norėtųsi
ir norėtųsi dar gyventi, bet kad toji metų našta jau slegia pečius...
Daugelis ilgaamžių sako, jog jiems garbaus amžiaus sulaukti padėjo
tai, kad jie nerūkė, nepiktnaudžiavo alkoholiu, be laiko nešvaistė
jaunystės, daug ir sunkiai dirbo. Vienas senukas anądien dar ir
pasakė: Patikimiausias vaistas gerai nuotaikai palaikyti yra nuolatinis
bendravimas su gamta, jos galių ir grožio panaudojimas žmogaus sveikatai.
Iš tiesų juk Dievas tam ir sukūrė gamtos įvairovę, jos grožį, kad
žmogus ja gėrėtųsi, naudotųsi jos teikiamu maistu ir gydomosiomis
galiomis. J. Tumo-Vaižganto. V. Krėvės, Žemaitės, P. Vaičaičio,
Maironio ir kitų kūryboje subtiliai susiejamas žmogaus gyvenimas
su gamta.
|
|
Žemaičių Kalvarijos
atlaiduose
Čia vasarą žmogaus esybę persmelkia Dievybės dvelksmo
pajauta. Besimeldžiančiųjų dvasinė sutelktis veikia kiekvieną čia
esantį, tiesdama simboliais nužymėtą intuityvų tiltą nuo žemės iki
dangaus.
Kalvarijų kryžiaus ir kančios kelias! Tai mano
ir Tavo gyvenimo kelias. Tai pamatinių egzistencijos dėsnių suvokimas
laikinumo ir amžinųjų vertybių pajautimas, prigludus širdimi prie
motinos Žemės ir dangiškosios motinos Marijos.
|
|
Negriaukite Kryžių kalno
šventovės
|
Kryžių kalnas yra šventovė,
todėl čia negalima nieko statyti
|
Ką sukūrė Lietuvos žmonės, tenegriauna niekas!
Nekiršinkite žmonių! Nesisavinkite vienintelės pasaulyje Kryžių
kalno šventovės! Nekurstykite pragaro ugnies iš Lietuvos žmonių
pastatytų kryžių tylaus, bet atkaklaus pasipriešinimo simbolio
sovietinei priespaudai! Šimtus tūkstančių kartų sakome NE bet kokioms
statyboms prie Kryžių kalno šventovės, sukurtos iš Lietuvos žmonių
skausmo, tikėjimo, vilties!
|
|
|