2006 metai

Birželio sukilimas

Kazys BLAŽEVIČIUS

Parodos kalno ginklų sandėlio (Radastų g. 2) sukilėliai aušriečiai (iš kairės): Gustavas Venckevičius, Juozas Blažys ir Jurgis Bobelis (jaunesnysis) 1941 metų nuotrauka

O prisikelk iš kraujo klanų, Lietuva,
Iš kruvinos vergijos ir kančių!
O prisikelk nauja, šviesi, išlikusi gyva,
Iš priespaudos ir ašarų karčių! (...)
                            P.Genys, 1942

Nors nuo 1941 metų birželio sukilimo praėjo jau 65-eri metai, jo reikšmė valstybės istorijai dar nėra tinkamai teisiškai įvertinta. Tada prieš agresorių, jo nusikaltimų tautai ir žmogiškumui paskatinta, sukilo visa tauta: kariai, moksleiviai, studentai, mokytojai, šauliai ir visi dori žmonės, kuriems laisvė buvo didžiausia vertybė. Sukilimas vyko visoje Lietuvoje, netgi atokiausiuose jos kampeliuose. Tą šiandien liudija po visą kraštą išsibarstę sukilėlių kapų kauburėliai.

Birželio sukilimas ir jo reikšmė Lietuvos valstybingumo raidai

Jonas Algirdas ANTANAITIS

Leonas Prapuolenis, LAF įgaliotinis prie LLV

Birželio 23-iąją minime Tautos sukilimo 65-ąją sukaktį. Tai jubiliejus, kuris kelia pasididžiavimą: tauta ryžosi priešintis okupantui ir nuplauti pažeminimą, kurį buvo patyrusi, kai Lietuvos vyriausybė be jokio pasipriešinimo leido Stalinui 1939 metų rudenį įkurti karines bazes, o 1940-ųjų birželį okupuoti visą Lietuvą.

J.Ambrazevičius apie Birželio sukilimą

Aleksoto tiltas Kaune, kurį 1941 birželio 23 d. raudonarmiečiai susprogdino. Gindami šį tiltą Aleksoto šlaite žuvo aviacijos ltn. Jonas Dženkaitis, inž. Viktoras Lapas, inž Juozas Milvydas, studentai Marijonas Staškevičius, Vytautas Kudokas, moksleivis Kęstutis Ciplijauskas ir t.t.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą (ir kitus du Baltijos kraštus) tuoj buvo vykdoma okupacinė tvarka: sukurtas represinis aparatas (NKVD ir NKGB), uždraustos politinės partijos, suimti aktyvūs jų nariai, kai kurie jau nužudyti pirmais okupacijos mėnesiais, kiti deportuoti į Rusijos lagerius ir kalėjimus, griaunama visa ūkinė sistema, naujai sukurtoji įjungiama į sovietinę ūkio sistemą. Visą galią gavo okupantams paklusni ir jų valią vykdžiusi Lietuvos komunistų partija, tuo metu sudaryta daugiausia iš nelietuvių. Nesuėjus net metams nuo okupacijos pradžios, buvo pradėti masiniai Lietuvos piliečių trėmimai į Rusiją.

Kelias į Červenę

Spausdiname Juozo Tumo atsiminimų apie Červenę ištrauką. Nors apie tuos įvykius, kai Baltarusijos teritorijoje karo pradžioje, 1941 m. birželį, buvo žudomi kaliniai iš Kauno kalėjimo, yra parašyta keletas atsiminimų (tarp jų – plk. J.Petruičio), tačiau šis palyginti trumpas pasakojimas pakankamai glaustai ir ryškiai aprašo tuos įvykius.

Kauno radiofonas Birželio sukilimo metu

Kauno radijo stoties Vaižganto gatvėje sukilėlių būrio vadas, ulonų pulko leitenantas, gydytojas Vytautas Stonis (1913-1995). 1941 m. birželio 23 d. 10.28 val. jo įsakymu Europa išgirdo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją

Minint Lietuvos radijo 80-metį verta prisiminti Kauno radijo stoties vaidmenį 1941 metų birželio sukilime. Birželio 22 d. vidurdienį Nemuno ir Neries santakos erdvę suvirpino Romo Šato vadovaujamo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) būrio trumpabangis radijo siųstuvas, įrengtas Aleksote. Išgirdę šį signalą raudonieji budeliai ir jų statytiniai pasijuto nesaugūs ir, apimti baimės, pradėjo bėgti. Vėlyvą popietę iš Kauno pabėgo Maskvos komisaras, tikrasis Lietuvos valdytojas N.Pozdniakovas (jis kartu su V.Dekanozovu vadovavo Lietuvos aneksijai), su jais spruko A.Sniečkus, J.Paleckis ir visą Lietuvą valdžiusi svita. Kodėl jie taip greit pabėgo? Juos išgąsdino Aleksote prabilęs LAF’o radijas, rusų kalba paskelbęs: „Desantas jau čia, Kaune... Pasiduokite... Lietuva laisva...“ Sovietų armijos štabas, stropiai sekęs visas radijo transliacijas, išgirdęs šį signalą iš Kauno, davė komandą Maskvos statytiniams skubiai bėgti.

Birželis

Kazimieras Skalandžiūnas

Tremtiniui Vytautui

Mus prikėlė, pažadino piktadarystė –
Kraujo žymės paliko ant mūsų kaktos,
Neturėjom vaikystėje mes nei vaikystės,
Nei Tėvynės, nei motinos... Žemės gimtos.

Jie pamiršo, bet mes niekada nepamiršim
To baisingo birželio, vežimų dienos.
Prasidėjo tragedija mūsų ne Pirčiupiu,
O tą rytą, kai Lietuvą ištrėmė iš Lietuvos.
                             Kęstutis Genys

Gintautas Genys

Susidėjo viskas taip keistai... Birželis – vasaros pradžia, saulė kaitina karštai ir šviečia skaisčiai, gamta išgryninta iki sodraus žalumo, žemė viltingai graži ir šilta, nors verk iš džiaugsmo... Ir ašarų birželį buvo išlieta tiek daug, jog upė galėtų patvinti, tik tos raudos buvo ne iš džiaugsmo. Dvi šėtoniškos datos, dvi siaubingos dienos – birželio 14-oji – Gedulo diena, kai Lietuvą vežė iš Lietuvos, ir birželio 15-oji – okupacijos diena, kai barbarų armija, nesutikusi nė menkiausio pasipriešinimo, įsiveržė į Lietuvos žemę. Prasidėjo ilgas ir niūrus istorijos tarpsnis, kurio pasekmes – tiesiogiai ar netiesiogiai – dar ilgai jausime kasdienio gyvenimo bėgime.