2012 m. birželio 1 d.    
Nr. 22
(1997)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Pavasarį vėl skambėjo poezija

Benjaminas ŽULYS

48-asis „Poezijos pavasario“
laureatas Eugenijus Ališanka
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kaune vainikuotas 48-asis „Poezijos pavasario“ ir Maironio premijos laureatas – laimingai renginių maratoną baigęs ir iš festivalio renginių Šveicarijoje tik iškilmingosios dienos paryčiais grįžęs Eugenijus Ališanka. Laimingas laureatas gausiai susirinkusiesiems Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje, papasakojo apie savo kūrybos kelią, ateities sumanymus, paskaitė naujų eilių. Buvo ir daugiau prizininkų. Juos savo premijomis apdovanojo bendrovė „Kauno vandenys“, Kauno televizijos ir radijo redakcija, Spaudos platinimo agentūra, kitos organizacijos. Savo kūrybos paskaitė festivalio svečiai – latvių, prancūzų poetai, jų poezijos vertimus perteikė ir savo kūrybos paskaitė, savo samprotavimais apie poeziją pasidalijo mūsų autoriai. Tarp jų – profesorius lituanistas, rašytojas Leonas Gudaitis, poetės Erika Drungytė, Dalia Teišerskytė, šių namų šeimininkė Aldona Ruseckaitė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, poetas Gintaras Patackas, kiti poetai, prozaikai. Visi džiaugėsi ne vien saulėtu oru, bet ir gera nuotaika, susidomėję vartė festivalio almanachą. Skambėjo smuiko, kitokios melodijos.     


Paveldas

Dvaras sulaukė statybininkų

Bronius VERTELKA

Taip atrodo dvaro kumetynas dabar

 Gegužės 2-ąją Kauno UAB „Struktūra“ pradėjo restauravimo darbus A. Smetonos dvare.

Šio dvaro istorija prasideda1934-aisiais, kai švenčiant tuometinio Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti dvarą.

Sovietmečiu jame buvo gydomi tuberkulioze sergantys žmonės, vėliau prieglobstį čia rasdavo priklausomi nuo alkoholio. Oro permainų ir laiko veikiamas dvaras pamažu nyko. Statinių ateitimi rimtai susirūpino rajono savivaldybė,  dvarą perėmusi į savo globą.


Etnografija

Vasara – ekspedicijų metas

Daiva Červokienė

Kartais sakoma, kad niekas žmogui neduoda tiek stiprybės, kiek jo gimtinė, tėvų sukurta meilės erdvė. Ar gerai pažįstame savo kraštą, žinome savo gimtojo miesto ar rajono, parapijos istoriją, turime ką papasakoti apie jo žmones, tradicinę krašto kultūrą ir jos paveldą?

Kad krašto istorija neliktų daugeliui mūsų balta dėmė, „Versmės“ leidykla leidžia „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją, daugiatomę lokalios istorijos enciklopediją. Tai analogų Lietuvoje ir užsienyje neturintys leidiniai apie miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, apylinkių istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Parengtos ir išleistos 22 „Lietuvos valsčių“ monografijos, rengiama dar 80 knygų. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti (2018 metais) „Versmė“ tikisi išleisti šimtą „Lietuvos valsčių“ monografijų. Jos rengiamos remiantis žmonių atsiminimais, ekspedicijų, lauko tyrimų ir archyvų medžiaga, mokslinėmis studijomis ir rašytiniais šaltiniais.


Etnografija

Kviečia 2012 metų lokalinių tyrimų ekspedicijos

2012 metų vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti 21 kompleksinę lokalinių tyrimų šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos autorių ekspediciją (iš jų 9 pakartotinės) bei archeologinių kasinėjimų ekspediciją į rengiamų serijos monografijų aprašomas vietoves. Su šiomis ekspedicijomis bendras „Versmės“ leidyklos nuo 1999 metų rengiamų ekspedicijų skaičius pasieks 114. Ekspedicijų tikslas – surinkti papildomos medžiagos, patikslinti turimą medžiagą bei parašyti straipsnius „Versmės“ leidyklos rengiamoms „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms. Ekspedicijų trukmė – septynios dienos, pailgintos trukmės ekspedicijų – dešimt dienų.


Kronika

Folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2012“

Kasmet gegužės mėnesį į Kauną atvyksta folkloro ansambliai ir atlikėjai iš užsienio šalių bei įvairių Lietuvos regionų, puoselėjantys tradicinę autentišką dainą, šokį, muziką. Praėjusį penktadienį prasidėjo tris dienas vykęs tradicinis XXVII tarptautinis folkloro festivalis ,,Atataria lamzdžiai 2012“. Šių metų festivalio tema – tradicinis vestuvių folkloras.


Kronika

Paroda apie Palaimintąjį

Klier. Žilvinas Treinys

Kalba arkivyskupo J. Matulaičio
gyvenimo ir veiklos tyrinėtoja
dr. Genovaitė Gustaitė, dešinėje –
seminarijos rektorius mons.
Žydrūnas Vabuolas, centre –
premjeras Andrius Kubilius

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje buvo atidaryta ekspozicija, skirta Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio metams. Joje kartu su seminarijos bendruomene dalyvavo garbingi svečiai – premjeras Andrius Kubilius, kun. Vaclovas Aliulis, MIC, istorikė dr. Genovaitė Gustaitė ir kiti.

Įžangos žodį tarė idėjos autorė ir ekspozicijos kuratorė, seminarijos bibliotekos vedėja Irena Aleksandravičienė. Ji pasveikino susirinkusius ir aptarė pagrindinį parodos tikslą – paskatinti visus seminarijos bendruomenės narius, ypač jaunus žmones – seminaristus, besiruošiančius kunigystei, – gilintis į J. Matulaičio asmenybę, jo dvasinį ir rašytinį palikimą, išsamiau susipažinti su Palaimintojo gyvenimu nuo gimimo iki mirties, Jo beatifikacija, nuoširdžiai melstis, kad Palaimintasis Jurgis būtų kanonizuotas ir paskelbtas šventuoju. I. Aleksandravičienė papasakojo, kad medžiaga ekspozicijai buvo renkama įvairiose institucijose: Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve, kai kurie dokumentai gauti iš Romos Marijonų generalinio archyvo, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo. Renkant medžiagą, teko dirbti ir Palaimintojo J. Matulaičio muziejuje Marijampolėje, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos, VU bibliotekos ir Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuose. Seminarijos bibliotekos vedėja teigė, kad parodos atidaryme galima pamatyti Palaimintojo Jurgio Matulaičio raštų, fotografijų, rankraščių ir archyvinių dokumentų originalų ir faksimilių, literatūros apie arkivyskupo gyvenimą ir veiklą, jo beatifikaciją, tarybinių metų pogrindžio savilaidos išleistų leidinių apie J. Matulaitį, išvysti kelias Palaimintojo asmeninės bibliotekos knygas, albumus ir Palaimintojo relikvijas. Buvo pareikšta padėka seminarijos rektoriui ir daugeliui žmonių, prisidėjusių prie šios ekspozicijos apie Palaimintąjį J. Matulaitį rengimo.


Maironio pėdsakais

Seminaristai ėjo Maironio keliais

Vašuokėnų dvaro rūmų fasadinės
sienos fragmentas – paskutinis
šimtametės praeities liudininkas,
tapęs jaunosios būsimų
kunigų kartos talentų scena

Gegužės 15 dieną Kauno kunigų seminarijos bendruomenė kartu su Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojais išsiruošė pakeliauti Maironio keliais. Aplankytas Anykščių kraštas, stabtelėta Vašuokėnų dvarvietėje. Taip seminarijos bendruomenė paminėjo ilgamečio rektoriaus Jono Mačiulio-Maironio 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines.

Rytmetį Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje seminaristus sutiko šio muziejaus direktorius Antanas Verbickas ir darbuotojai. Direktorius papasakojo apie buvusio Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijos dėstytojo, vėliau Seinų vyskupo Antano Baranausko gyvenimą. Buvo apžiūrėta klėtelė, kurioje A. Baranauskas parašė „Anykščių šilelį“.


Kronika

Kauno dramos teatras atgimsta

Grimerinėje su vadybininke
Agne Buroviene
Remio Ščerbausko nuotrauka

Jau kelinti metai Kauno valstybinio dramos teatro lankytojai priversti spektaklius žiūrėti mažose salėse, mat pagrindinė – Didžioji – nuo 2009 metų sausio uždaryta kapitalinei rekonstrukcijai. Pats seniausias Lietuvoje teatras 2010 metais atšventė savo 90-metį. Jo ištakų reikėtų ieškoti dabartiniame Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kur buvo įkurtos Dramos ir operos vaidyklos ir 1920 metų gruodžio 19 dieną suvaidintas pirmasis spektaklis – Jono Vaičkaus režisuotos Hermano Ludermano „Joninės“. Nuo 1925-ųjų teatre įsikūrė ir baleto trupė, todėl jis buvo pavadintas valstybiniu. Į dabartinį pastatą Kauno valstybinis dramos teatras atkeltas 1959 metais. Nors buvęs kino teatras sovietmečiu ir buvo pritaikytas vaidybai, tačiau rimtesnio remonto iki 2005 metų nematė. 2008-aisiais suremontuota teatro fojė, tačiau iš jos į Didžiąją salę, pasak teatro vadovo ir aktoriaus Egidijaus Stanciko, žiūrovai galės patekti tik šių metų pabaigoje. Dabar aktoriai kauniečiams vaidina Mažojoje, Penktojoje, Rūtos ir režisieriaus Jono Jurašo atrastoje Ilgojoje salėse.


Kronika

Teatras jaunimui siūlė „pasinerti į teatrą“

Balandį Kauno valstybiniame dramos teatre vyko antrasis jaunimo festivalis „Nerk į teatrą“. Unikalaus festivalio idėja – jaunimui suteikiama galimybė visapusiškai pažinti teatrą. Festivalis prasidėjo prie teatro durų, teatralizuoto renginio dekoracijos – valtis ir vonia. Čia pat buvo ir žvejai su meškerėmis.

 Į renginio atidarymą atvyko miesto meras Andrius Kupčinskas, Kultūros, Švietimo ir ugdymo skyrių, Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų vadovai ir atstovai ir daug mokinių. Meras buvo pakviestas į „valtį“, o kad nepaskęstų, jam buvo įteiktas gelbėjimosi ratas... „Teatras prasideda nuo rūbinės, bet jį sudaro ir užkulisiai. Linkiu sėkmės jaunimui neriant į teatro gelmes. Malonu, kad teatras randa bendrą kalbą su jaunimu, sudaro galimybę plačiau, išsamiau pažinti teatrą“, – sakė meras A. Kupčinskas.


Atmintis

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17
, 20)

Didžiai gerbiamas,

Gavau Jūsų laiškus, pats siunčiau tris banderoles, bet gal dar ne viskas atėjo. Viename laiške buvo Jūsų eilėraščių pluoštas su nuotrauka ir autografu – visas puslapis iš „Lietuvių dienų“. Ačiū už jį. Gal kada rinkinys ir man pateks. Eilėraščiai gražūs ir graudūs. Kitame radau taipogi malonią staigmeną – nuotrauką su H. Nagiu ir P. Visvydu.61 Visvydą žinau kaip kritiką, teko vienur kitur skaityti ir jo eilių. O H. Nagį, kaip poetą, žinau dar iš „Ateities“ žurnalo prieš karą. Gerai žinau ir jo poeziją svetur. Netikėtumas buvo, kai išgirdau apie jo dabar parašytą Rūpintojėlių ir kryžių Lietuvą…62


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija