Pro Deo
et Patria

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.

Renginiai

Kartu su Palaimintuoju  Jurgiu Matulaičiu

Vienuolių malda Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Liepos 5 dieną Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje prasidėjęs Pašvęstojo gyvenimo metams skirtas arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC paskelbimo palaimintuoju minėjimas ir visą savaitę trukę atlaidai baigėsi praėjusį sekmadienį, liepos 12-ąją. Kiekviena atlaidų diena vyko vis kitomis intencijomis, pirmiausia būdavo katechezės (jas vedė kunigai Julius Sasnauskas OFM, kan. prof. Kęstutis Žemaitis, Algirdas Toliatas CO, Bernardas Verbickas OP, Kęstutis Brilius MIC, Eugenijus Markovas SJ, ses. Viktorija Plečkaitytė MVS.

Šv. Mišias Bazilikoje aukojo Vilkaviškio vyskupai ordinaras Rimantas Norvila ir emeritas Juozas Žemaitis MIC, koncelebravo ir homilijas sakė vis kiti kunigai. Po šv. Mišių tikintieji suklaupė Palaimintojo koplyčioje melsdami Jam Šventojo garbės, Tėvynei ir sau sveikatos, meilės, gilaus tikėjimo ir Dievo globos.

Atsivėrimai

„Irkis į gilumą ...“ (Lk 5,4)

Kristaus Karaliaus Merginų diakonių kongregacijos generalinė vyresnioji s. Antanina Irena Valaitytė

1957 metais Lietuvoje įkurtos Kristaus Karaliaus Merginų diakonių (KKMD) kongregacijos tikslas – praplėsti kunigų darbą parapijose, įsiliejant į žmonių kasdienybę, liudyti Kristų ne rūbu, o giliu vidiniu gyvenimu pirmųjų krikščionių pavyzdžiu. Pasikalbėti generalinę vyresniąją kongregacijos seserį Antaniną Ireną VALAITYTĘ pakvietė žurnalistas Bronius VERTELKA.

Kaip kūrėsi Kristaus Karaliaus Merginų diakonių kongregacija?

Prisiminkime, šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Lietuva dar nebuvo atsigavusi po kraupių trėmimų į Sibirą. Visi prieškario vienuolynai buvo išblaškyti, seserys vienuolės išvilktos iš vienuoliškų rūbų, gyveno vienos atskirai, kitos – pas tėvus. Kunigų teisės suvaržytos. Lietuvos Bažnyčiai uždarytas kelias į žmones. Tokiu laiku dviem jaunoms gydytojoms – Reginai Bakevičiūtei ir Elenai Žitkevičiūtei – kilo idėja pasišvęsti Dievui, tarnauti žmonėms, padėti kunigams, nevilkint vienuoliškų rūbų. Studijuodamos mediciną Kaune, jos gyveno pas seseris kazimierietes ir gerai susipažino su vienuolišku gyvenimu. Paskirtos dirbti į Zarasus pasirodė kaip stropios, gerai dirbančios ir kompetetingos specialistės, todėl jas pakvietė dirbti Vilniuje. Apsigyvenusios čia, jos lankydavo Šv. Mikalojaus bažnyčią, kuri tuo metu buvo vos ne vienintelė lietuviška inteligentų susibūrimo vieta. Čia daugiausia rinkdavosi studentai. Šventovėje dirbo uolus, kūrybingas kunigas (vėliau – monsinjoras) Česlovas Krivaitis, kuris, jų supratimu, galėjo padėti įgyvendinti kilusią idėją. Parašyti vienuolijos konstituciją ir regulą kun. Č. Krivaitis paprašė istorijos mokslų daktarą kun. Juozą Stakauską, mokslus baigusį užsieniuose ir turėjusį daug ryšių su vienuolynais. Dokumentus patvirtino tuo metu jau iš tremties grįžęs Kaišiadorių vyskupijos ganytojas, dabar Dievo tarnas Teofilius Matulionis. Konspiracijos sumetimais kongregacijos konstitucijos patvirtinimo data buvo užrašyta 1944 metai, nors ėjo 1957-ieji. Taip atsirado mūsų kongregacija.

Renginiai

Dvasinė konferencija „ant ratų“ – prisiminti vienuolius

Konferencijos dalyvės iš Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Pasvalio. Arčiau altoriaus – Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius

LKMS Pasvalio Katalikių Moterų draugija birželio 27 dieną, šeštadienį, pakvietė visus Pasvalio Šv. Jono krikštytojo parapijos tikinčiuosius į tradicinį renginį – dvasinę pažintinę konferenciją „ant ratų“ „Parymokim prie tėviškės vartų“, skirtą Pašvęstojo gyvenimo metams: vienuolei, Bažnyčios mokytojai šv. Teresei Avilietei, kunigams saleziečiams, kilusiems iš Pasvalio krašto, bei seseriai vienuolei Onutei ir kitoms seserims vienuolėms, kurios ilsisi amžinybėje Pasvalio miesto kapinėse (Stoties g.) atminti.

Vlada Čirvinskienė

Rožinio malda, litanija ir šv. Mišios

Į renginį atvyko viešnia iš Vilniaus, kraštietė socialinių mokslų dr. Aldona Kačerauskienė, moterys katalikės iš Panevėžio bei Šiaulių.

Renginiai

Gailestingojo Jėzaus paveikslo 80-metis ir tikėjimas Jėzaus gailestingumu

Daiva Červokienė

Filmo kūrėjai Ingrida Laimutytė ir jos vyras Aleksas Matvejevas

Vilniuje pristatytas filmas „Pasitikiu Tavimi“ apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą, nutapytą pagal šventosios Faustinos (1905–1938) regėjimus. Filmo kūrėjai – scenarijaus autorė Ingrida Laimutytė ir režisierius Aleksas Matvejevas – akcentuoja, kad Vilniaus Gailestingumo šventovėje saugomas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas garsina Vilnių ir Lietuvą, daug Dievo gailestingumu pasitikinčių žmonių patyrė stebuklų. Šv. Faustina šiandien tarsi „pasidalinusi“ į daugybę seserų ir brolių, kurie savaip liudija Dievo gailestingumą.

Kunigo pasiūlymas „prilipo“

Filmo scenarijaus autorė žurnalistė Ingrida Laimutytė, jau 17 metų kurianti laidą „Šventadienio mintys“ per LRT, pastebėjo, kad mintis kurti filmą apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą kilo kun. Mariui Maršalekui (Mariusz Marszalek) FGM, jau senokai gyvenančiam Lietuvoje ir tarnaujančiam Dievo Gailestingumo šventovėje. Jis priminė, kad sukanka 80 metų nuo šio paveikslo nutapymo, ir pasiūlė sukurti filmą. Kunigas galvojo apie televizijos laidą, tačiau tas nesusipratimas buvo laimingas. Žurnalistė pagalvojo: „Laida yra laida, o kodėl nesukūrus filmo“, jos vyras režisierius Aleksas Matvejevas iškart tuo susidomėjo.