Pro Deo
et Patria

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Nesąs joks rašytojas, tik kunigas...

Alvyra Grėbliūnienė

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Ne vienam mirtingajam kyla klausimas: „Kaip įgyvendinti didįjį Dievo įsakymą mylėti Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu ir mylėti savo artimą kaip save patį?.. Tiesiog gyventi tikėjimu. Reikia tiesiog gyventi. Joks Dievo įsakymas nėra įgyvendinamas – juo gyvenama arba ne. Mylėti savo priešus, melstis už persekiotojus... Būkime drąsūs, mėginkime taip gyventi. Taip pamilsime ir Dievą, ir žmogų. Toks klausimas ir trumpas atsakymas yra pateiktas kun. Arūno Peškaičio OFM knygoje „Posūkis. Kunigo pasakojimai“ pradžioje. Ją skaitydami, surasime ne vieną platesnį paaiškinimą ir atsakymus į daugelį kitų klausimų.

Kun. A. Peškaitis OFM yra Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino vienuolyno gvardijonas ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos vikaras, nuolatinės formacijos moderatorius, „Mažosios studijos“ radijo laidų redaktorius, tinklalapio bernardinai.lt dvasinis asistentas, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kalinčių nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos definitorius, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos pastoracinės psichologijos dėstytojas.

Atsivėrimai

„Neturtas, nuolankumas ir skaistumas“

Viešnagė pas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių (MVS) seseris Vilniuje Atvirų durų dieną

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Šv. Kryžiaus namai

Vartai atviri, durys užrakintos, todėl teko užsukti į Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčią (S. Daukanto a. 1), kuri sujungta su vienuolynu. Prieš šv. Mišias klausykloje sėdintis kunigas paslaugiai pakvietė besimeldžiančią vienuolę Dalią, kuri man atrakino duris į vienuolyno salę (buvusią bepročių ligoninę). Ji – su kolonomis, papuošta kryžminiais skliautais. Dalia – vienuolė nuo 21 metų. Ji gyveno kartu su vienuolėmis, ir tas pavyzdys nulėmė jos pasirinkimą. Sesuo Dalia mane nuveda pas Dievo tarnaitę Jolitą, kuri pirmiausia supažindina su Šv. Kryžiaus namų istorija.

Truputis Šv. Kryžiaus namų (bonifratrų) ir vienuolyno istorijos

Šis vienuolynas pastatytas pirmųjų nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje 1332 metais (mat ši vieta buvo Goštautų namų, kuriuose šie vienuoliai gyveno, teritorijoje). 1533 metais sudegė medinė vienuolyno bažnytėlė, o jos vietoje Vilniaus vyskupas Povilas Algimantaitis (Alšėniškis) 1543 metais pastatė Šv. Kryžiaus koplyčią. Dar maždaug po šimtmečio (1635 metais) Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina pakviečia Šv. Dievo Jono brolijos vienuolius bonifratrus prie Šv. Kryžiaus koplyčios. Jie įsteigia psichinių ligų ligoninę.

Renginiai

Basųjų karmeličių vienuolyno seserų rekolekcijos su pranciškonu konventualu

Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyne vykusių rekolekcijų dalyvės su jas vedusiu pranciškonu konventualu t. Amedėjumi Ferariu

Liepos 5–11 dienomis Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyne trečius metus iš eilės vyko rekolekcijos, skirtos pašvęstojo gyvenimo seserims. Jas vedė pranciškonas konventualas t. Amedėjus Feraris (Amedeo Ferrari), 18 metų dirbęs Tarptautinio tarpkongregacinio instituto nuolatiniame vienuolių rengime. Rekolekcijose dalyvavo seserys karmelitės bei seserys iš įvairių apaštalinių moterų vienuolynų.

Tėvas Amedėjus rekolekcijas pradėjo mąstymu apie tai, kad turime atverti savo širdis Dievo dovanojamai šviesai, kad Šventoji Dvasia, įeidama į sielą, sugriautų manąjį „Aš“ ir įsikūnytų mumyse. Kaip pašvęstojo gyvenimo pavyzdį rekolekcijų vedėjas nuolat primindavo Švč. Mergelę Mariją. „Marija buvo tyla, kuri suteikė galimybę kalbėti Dievui“, – sakė rekolekecijų vedėjas ir kvietė į širdies nuolankumą, pripažįstant savo nuliškumą ir atsiduodant į gerojo Dievo rankas.