Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuva turi dar vieną Palaimintąjį – Teofilių Matulionį

Živilė Peluritienė

Kardinolas Andželas Amatas bučiuoja Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio sarkofagą prie ką tik atidengto jo paveikslo

Birželio 25-oji, sekmadienis, tapo džiugia diena Lietuvos tikintiesiems. Tą šventinę dieną Lietuvos sostinėje Vilniuje, Katedros aikštėje, arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju ir įvyko beatifikacijos iškilmė. Šio įvykio didingumą rodė tai, kad iškilmės apeigoms vadovavo Šventojo Sosto atstovas, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato) SDB, koncelebravo apie 50 kardinolų, arkivyskupų ir vyskupų, apie pusė tūkstančio kunigų. Tarp beatifikacijos dalyvių buvo Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) vadovybė, atstovaujanti visiems šios Tarybos nariams, 32 vyskupų konferencijoms. Tarybai priklauso 39 nariai 45 valstybėse. Beatifikacijos Mišiose dalyvavo Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas italų kardinolas Andželas Banjaskas (Angelo Bagnasco), britų kardinolas Vincentas Nikolsas (Vincet Nochols), Lenkijos arkivyskupas Stanislavas Gandeckis (Stanisław Gądecki). Į kvietimą dalyvauti beatifikacijos iškilmėse atsiliepė Lietuvos kaimynai – atvyko po kelis Latvijos, Baltarusijos ir Lenkijos vyskupus, Maskvos katalikų arkivyskupas Paolas Pecis (Paolo Pezzi), Prahos arkivyskupas kardinolas Dominikas Duka (Dominik Duka), du vyskupai iš JAV, Kelno arkivyskupas emeritas kardinolas Joachimas Maisneris (Joachim Meisner).

Nepiktnaudžiauti žiūrėjimu

Kun. Vytenis Vaškelis

Nors ne tik medikai motyvuotai primena nepakeičiamą kasdienio judėjimo svarbą, bet darganotomis dienomis daug žmonių nėra linkę eiti pasivaikščioti. Mėgstantieji daugiau laiko skirti TV pramoginių laidų žiūrėjimui daro skubotą sprendimą manydami: „Šiandien apniukusi mano atostogų diena; neturiu jokio noro iš savo jaukių bei šiltų namų eiti į lauką, nes krinta vėsi dulksna... Verčiau įsijungsiu televizorių ir pasinersiu į filmo žiūrėjimą, tai man padės užmiršti ir pabjurusį orą, ir kitus rūpesčius“. Čia verta prisiminti tuos žmones, kurie laiko namie šunis. Jiems net nekyla mintis, ar eiti pasivaikščioti, ar ne, nes puikiai žino, kad savo augintinius būtina išvesti į lauką, ir (nesvarbu, koks tą dieną oras) jie daro tai, ko neįmanoma kuo kitu pakeisti.

Tarnystė, kankinystė ir ganytojiška išmintis

Apie popiežiaus Pranciškaus vyskupystės jubiliejų ir palinkėjimus naujiems kardinolams

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su penkiais paskirtaisiais kardinolais

Viltingos kankinystės pasiaukojančioje tarnystėje Dievui ir Bažnyčiai bei ganytojiškos išminties it patirties perteikimo tema vyravo popiežiaus Pranciškaus mokyme šiemet švenčiant Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę. Išvakarėse Šventasis Tėvas paminėjo savosios vyskupystės 25 metų jubiliejų ir vykusioje viešojoje konsistorijoje į Kardinolų kolegiją paskyrė penkis naujus narius, Bažnyčios hierarchus iš Ispanijos, Švedijos, Laoso, Salvadoro ir Malio, su kuriais vėliau aplankė „Mater Ecclesia“ vienuolyne Vatikane gyvenantį popiežių emeritą Benediktą XVI. Birželio 29 dieną Romos šventųjų globėjų iškilmės šv. Mišias kartu su Popiežiumi ir minėtos konsistorijos dalyviais, daugiau nei 150 kardinolų, aukojo ir 36 nauji šiemet paskirti arkivyskupai metropolitai iš viso pasaulio. Jiems buvo įteikti Šventojo Tėvo palaiminti palijai – Gerąjį ganytoją simbolizuojančios baltos vilnos juostos su išsiuvinėtais juodais kryžiais.

Popiežiaus diena Apaštalinėje nunciatūroje

Minint Popiežiaus dieną kalba Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana

Birželio 29-ąją Vilniuje, Apaštalinėje nunciatūroje, paminėta Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus diena. Pakviestus svečius kiekvieną asmeniškai priėmė apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), jo patarėjas mons. Metju Amponsas Samoa (Matthew Amponsah Saamoa) ir asmeninis sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas. Svečiai mėgavosi vaišėmis nunciatūros kieme, paskiau buvo pakviesti į vidų. Choras atliko Vatikano Ir Lietuvos Respublikos himnus.

Po valstybinių himnų atlikimo kalbėjęs Apaštalinis nuncijus pasveikino į nunciatūrą, Šventojo Sosto atstovo rezidenciją Lietuvos Respublikoje, į susitikimą švenčiant Popiežiaus šventę, atvykusius svečius. Apaštalinis nuncijus sakė: „Šiandien yra puiki galimybė priminti gerus santykius tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos, kurie pasireiškia laisve, kuria naudojasi Bažnyčia, ir atviru bei taikiu bendradarbiavimu tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Vyriausybės ypatingai probleminėse srityse apsaugant pagrindines žmogaus teises, iškeliant žmogaus orumą“. Apaštalinis nuncijus prisiminė minėtinus Lietuvos klausimus, o ypač prieš kelias dienas įvykusias Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmes: „Birželio mėnesį, kai prisimename sudėtingus ir nelengvus Lietuvos istorijos momentus, sukeltus sovietinio režimo okupacijos ir trėmimų, praėjusį sekmadienį švęstą Arkivyskupo Teofiliaus beatifikacijos iškilmę, kontempliavome jo žmogiškumą, jo meilę žmonėms ir jo tikėjimą tiesa – tai buvo puiki galimybė pagyvinti dvasią Lietuvos žmonių, kurie itin sunkiu istoriniu momentu suprato, kaip išreikšti savo vidinę stiprybę, ramumą ir viltį, kuri kilo iš gilaus daugiau kaip prieš šešis šimtus metų įdiegto lietuvių sielose krikščioniškojo tikėjimo supratimo, kaip mus moko nusipelnęs žmogus, teisingas ir stiprios dvasios Palaimintasis Matulionis“. Pabaigoje nuncijus prašė Švenčiausiosios Mergelės Marijos, kurios, kaip Lietuvos globėjos, Trakų paveikslo 600 metų vainikavimo iškilmes švęsime kitais metais, visada saugoti Lietuvą.

Aplankė vyskupų kamerą

Birželio 23-iąją Genocido aukų muziejuje surengta ekskursija po buvusios sovietų slaptosios tarnybos KGB kameras. Vienoje jų, pavadintoje vyskupų kamera, kartu su kitais trimis sovietinių okupantų suimtais vyskupais kalėjo ir arkivyskupas Teofilius Matulionis. Jis kalėjime buvo tardomas, kankinamas, ilgiems metams (iki 1956-ųjų) ištremtas į koncentracijos stovyklą (lagerį) SSRS gilumoje. Ekskursijoje dalyvavo ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, jo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis bei arkiv. T. Matulionio beatifikacijos postulatorius kun. dr. Mindaugas Sabonis. Birželio 24-ąją Genocido aukų muziejuje lankėsi kardinolas Andželas Amatas (...) ir kiti beatifikacijos iškilmėse dalyvavę aukštieji dvasininkai.

Birželio kankiniai ir didvyriai

Edvardas ŠIUGŽDA

Birželio 25-oji Katalikų Bažnyčiai ir Lietuvos tikintiesiems buvo iškilminga ir džiugi šventė. Tą dieną buvo iškilmingai paskelbta, kad Lietuva turi naują palaimintąjį – sovietų persekiotą arkivyskupą Teofilių Matulionį, nusipelniusį tokio įvertinimo už jo ištikimą, pasiaukojamą bei kankinišką gyvenimą. Pirmą kartą Lietuvoje surengtose beatifikacijos iškilmėse dalyvavo daugybė kunigų, vyskupų ir kardinolų iš Europos. Kaip sakė popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato), Palaimintojo gyvenimas skleidė ramybę, tvirtą dvasią, viltį ir nepalaužiamą tikėjimą būsima laisve, nuolankumą bei ištikimybę. Jis nepasidavė neapykantai, buvo įsitikinęs, kad neapykanta yra pats netinkamiausias atsakas į blogį, jo atsakymas visada buvo atleidimas. Popiežius Pranciškus beatifikacijos apaštaliniame laiške kankinį T. Matulionį pavadino ganytoju pagal Kristaus širdį, herojišku evangelijos liudytoju, drąsiu Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėju. Tą patį sekmadienį popiežius Pranciškus pasveikino lietuvių tautą arkivyskupo T. Matulionio paskelbimo palaimintuoju proga. Popiežius viešai Šv. Petro aikštėje sakė, kad „šiandien Vilniuje, Lietuvoje, palaimintuoju skelbiamas vyskupas Teofilius Matulionis, nužudytas iš neapykantos tikėjimui 1962 metais, kai buvo vos ne 90 metų“. Taigi Popiežius pripažino, kad net ir po diktatoriaus Stalino mirties buvo susidorojama su garbingais žmonėmis, koks buvo arkivyskupas Matulionis. Popiežius pakvietė garbinti Dievą už šio drąsaus tikėjimo ir žmogaus orumo gynėjo liudijimą ir plojimais pasveikinti jį ir visą lietuvių tautą.

Kelionė Nemunu ne vien per Lietuvą

Romas BACEVIČIUS

Knygos „Nemunu per Lietuvą“ viršelis

Dar balandžio 25 dieną Vilniaus rotušėje rinkosi LRT televizijos projekto „Nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ gerbėjai. Jie turėjo galimybę ne tik pasižiūrėti į gausią šios ekspedicijos komandą, jau matytą televizijos ekranuose, bet ir dalyvauti naujos knygos, parengtos pagal LRT televizijos projektą, pristatyme. Vienas pagrindinių naujos knygos „Nemunu per Lietuvą“ (leidykla – „Terra Publica“) iniciatorių – sudarytojas ir autorius, 2015 ir 2016 metų ekspedicijų dalyvis, rašytojas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Pasak jo, leidinys skirtas Nemunui, jo istorijai ir šiai ekspedicijai. „Knyga labai skiriasi nuo televizijos laidų. Pirmoji knygos dalis yra apie Nemuną, didelė šios medžiagos dalis laidose nebuvo naudota. Į knygą sudėti dainų tekstai, ragautų patiekalų receptai, daug pažintinės informacijos – tiek visko laidoje net išpasakoti neįmanoma. Taigi, be ekspedicijos „išklotinės“, skaitytojai ras ir daug naujos informacijos. Knygą skaityti galės kiekvienas, ypač besiruošiantis keliauti prie Nemuno ar pačiu Nemunu. Jeigu knyga (kaip ir ekspedicija) paskatins tai daryti, bus labai gera“, – pasakojo S. Paltanavičius.

Žemaičių vyskupystei – 600

Telšių vyskupijos kurijoje – keturiolikos savivaldybių vadovų susitikimas

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Telšių vyskupai ir kurijos darbuotojai su rajonų merais

Birželio 28 dieną Žemaitijos sostinėje Telšiuose vyko neeilinis įvykis – Telšių vyskupijos kurijoje Telšių vyskupijos vyskupų Jono Borutos SJ ir Kęstučio Kėvalo bei Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino kvietimu lankėsi Telšių vyskupijai priklausančių savivaldybių merai ar jų atstovai. Sulaukta svečių iš 14 savivaldybių. Vizito tikslas – pristatyti artėjančius svarbiausius renginius – Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus bei Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimą ir V Eucharistinį Telšių vyskupijos kongresą, aptarti tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.

Rugpjūčio 19–20 dienomis Varniuose vyksiantys Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus bei V Eucharistinio kongreso renginiai – paskutinis jubiliejaus minėjimo etapas. Per visą Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo programos laikotarpį surengta prasmingų renginių ir įsimintinų parodų, išleista mokslinių ir informacinių leidinių, sutvarkyta daug šventovių.

Istoriniai momentai ir tikėjimo ženklai metalo dirbiniuose

Genė Sereikienė

Kryžius Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams įprasminti

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams įprasminti – kryžius

Artėjant arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmei Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius susitikęs su įmonės „Laumetris“ vadovais Kaziu Čiuryla ir Jonu Putna aptarė, kad pagerbiant šį arkivyskupą kankinį būtų gerai pastatyti metalinį kryžių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje. Kryžių, kurį konstravo ir braižė Kęstas Misevičius, pagamino  įmonė „Laumetris“. Jurginių išvakarėse jis buvo pastatytas šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje.  Kryžiaus aukštis – 8,5 metro. Jo skersinis trijų metrų. Spalva šviesiai pilka. Į miesto pusę žiūri Kryžiuje įmontuota keramikinė veidrodinė akis, kurią sukūrė keramikė Jurgita Grigarienė. Akis tamsoje šviečia. „Tai – originali mintis sukurti tokią akį, kuri simbolizuoja Dievo žvilgsnį apglėbiantį  mūsų miestą,“– kalbėjo klebonas kun. Artūras Stanevičius. Į bažnyčios pusę atsisukusi Kristaus kraujuojanti širdis irgi turi gilią prasmę.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Atlaidai ir klebono pagerbimas

Karsakiškio klebonas kun. Jonas Morkvėnas

KARSAKIŠKIS. Birželis skirtas Švč. Jėzaus Širdžiai, o Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje birželio 23-osios popietė buvo skirta Švč. Jėzaus Širdies atlaidų šventei. Gausiai susirinko tikintieji iš visos parapijos. Pro bažnyčios vitražinius langus tvieskiantys saulės spinduliai, vidinė ramybė, nusiteikimas maldai, apmąstymams sudarė puikų foną nuoširdžiai pašlovinti Švč. Sakramentą, giedoti Švč. Jėzaus Širdies litaniją, savo širdyse sužadinti mūsų Viešpaties meilę ir gailestingumą. Bažnyčia nuolat kviečia tikinčiuosius pažvelgti į savo širdis, pasitikrinti, kiek ten meilės, pasiaukojimo, gailestingumo bei tarnystės dvasios Dievui ir artimiesiems.

Atlaidų diena sutapo su Karsakiškio parapijos klebono kun. Jono Morkvėno 40-mečiu ir vardinių išvakarėmis bei penkerių metų darbo šioje parapijoje sukaktimi. Susirinkusieji sveikino kunigą džiaugdamiesi ir dėkodami už nuoširdų darbą, aktyvų dalyvavimą seniūnijos, bendruomenių, kultūros, švietimo įstaigų gyvenime. Jo iniciatyva seniūnijoje įvyko daug gražių renginių. Klebonas aptarnauja dviejų parapijų (Karsakiškio ir Geležių) bažnyčias ir penkias koplyčias. „Jis – labai komunikabilus, šiltas žmogus, dėmesingas mažam, jaunam, pagyvenusiam, senoliui. Ačiū jam už tai. Esame labai dėkingi klebonui už buvimą kartu, už skleidžiamą vilties ir bendrystės džiaugsmą, už dalijimąsi tikėjimu, už paprastumą ir nuoširdumą“, – viename straipsnyje rašė tiltagalietė Danutė Petrauskienė.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Sutvirtinamųjų šventė

Sutvirtinimo Sakramentą priėmusieji su vysk. Kęstučiu Kėvalu, klebonu kun. Antanu Gutkausku ir kunigais

RIETAVAS. Saulėtą birželio 19-osios pavakarę į žaliuojančiais berželiais išdabintą Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią susirinko daugybė tikinčiųjų. Tarp jų buvo ir nemažai jaunimo. Mat tą pavakarę bažnyčioje vyko sutvirtinamųjų jaunuolių šventė. Pirmiausia vyko Birželinės pamaldos, kurias vedė Rietavo parapijos kun. vikaras Tadas Šeputis, o po jų prasidėjo šv. Mišios. Jas aukojo ir Sutvirtinimo sakramentą teikė vysk. K. Kėvalas. Jį gavo 49 asmenys. Koncelebravo ir keli kunigai svečiai: Telšių vyskupijos kurijos kancleris Haroldas Šneideraitis, Šilalės dekanato vicedekanas, Laukuvos klebonas Virgilijus Pocius, Stalgėnų klebonas Eduardas Steponavičius, Kulių klebonas Arvydas Mačiulis. Jaunus tikinčiuosius Sutvirtinimo Sakramentui ruošė mokytoja katechetė Lidija Ivinskienė su kolegėmis. Net 49 sutvirtinamiesiems buvo suteiktas Sutvirtinimo Sakramentas.

Telšių vyskupijoje

Skuodo dekanate

Per atlaidus pasveikino ir kleboną Joną

Bijūnų žiedais apdovanoti kan. dr. Petras Smilgys ir kun. Jonas Baginskas

ŠATĖS. Birželio 24 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vykusiuose Šv. Jono Krikštytojo atlaiduose šv. Mišias aukojo Tirkšlių klebonas kan. dr. Petras Smilgys. Pasibaigus šv. Mišioms, Šačių bendruomenės nariai Šv. Jono Krikštytojo atlaidų proga savo klebonui kun. Jonui Baginskui įteikė ąžuolo vainiką. Jam palinkėta Dievo palaimos, Švč. Mergelės Marijos globos ir stiprios sveikatos. Paskui miestelio centre esančiame parkelyje visus Joninių dalyvius sveikino Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas. Pasidžiaugta puikiai suorganizuota švente ir palinkėta pajusti tikrąją Joninių šventės dvasią. Šačių seniūnijos seniūnas Antanas Raudonis paminėjęs, kad už gerus darbus padėkoti niekada nėra vėlu, padėkos raštus skyrė Kęstučiui Vaitelei už dovanotą Kalėdų eglę ir miestelio papuošimą, o Vidmantui Sakučiui – už pagalbą puošiant Kalėdų eglutę miestelio centre. Šventės metu buvo pagerbti ir apdovanoti Šačių bendruomenės Jonai ir Janinos. Vietos gyventojams ir į Šates atvykusiems svečiams koncertavo Romas Dambrauskas ir Aušrinė (Tikroji išdykėlė). Norintys galėjo smagiai pašokti vakare vykusioje gegužinėje.