Atmintis
Gyvenimo audrose nepalūžęs
Antanas POCIUS
(Tęsinys. Pradžia nr. 46,
47,
48,
49,
50;
2018 m. nr. 1,
2,
3,
4,
5, 6,
7, 8)
P. Paulaičio-Aido suėmimas ir įkalinimas Apie P. Paulaičio suėmimą J. Gaidauskas prisimena: Buvo apie 12 valanda nakties. Mane apvelka dideliais, ilgais iki pat žemės kailiniais, įlaipina į mašiną, pasodina ant grindų, čekistai susėda ant suolų, ir išvažiuojam. Žinau, Poškakaimyje slėptuvė išardyta, inventorius išvežtas ir paslėptas, Petras-Aidas slepiasi Mažintų kaime pas Andriulius. Važiuoju be baimės. Nuvažiavom į Skaudvilę, išlaipino iš mašinos, nuvedė į garnizono būstinę, pasiėmė daugiau čekistų, vilkinį šunį ir vieną stribą, kuris gerai žinojo, kur gyvena J. Žičkus. Išėjom pėsti.24 1947 m. balandžio 12 d. P. Paulaičio-Aido suėmimo čekistinėje operacijoje dalyvavo MGB Tauragės apskrities skyriaus pareigūnai: pulkininkas Vaseris, leitenantas Michejevas, vyr. leitenantas Šipilovas, taip pat bataliono vadas Kuzminas su grupe kareivių. Atėję iki Žičkaus sodybos, ją apsupo.
|
Žaizdos
1949 metais iš bunkerio kreipėsi į Tautą ir pasaulį
Nijolė Krasniauskienė
|
Minėjimas prie paminklo
1949 m. vasario 16 d. deklaracijos
signatarams atminti Minaičių kaime
|
Vasario 15-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse, Lietuvos partizanų memoriale Minaičiuose (Radviliškio r.) paminėtos 69-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės. Linkėjimas: į naują šimtmetį be bunkerių ir naujų valstybės atkūrimų Švenčiame šimtmetį nuo tos dienos, kai Lietuva iš visiškos nebūties sugrįžo į pasaulio žemėlapį. Todėl ypač svarbu pažinti viso pastarojo šimtmečio kelią. Jame ir 1949 metų vasario 16-oji. Čia, Lietuvos vidury, slapčia nuo okupantų susirinkę partizanų vadai po klėtimi bunkeryje minėjo 31-ąsias Valstybės atkūrimo metines. Jų čia sukurti ir pasirašyti dokumentai žiauriausiomis aplinkybėmis sugriautos Valstybės atkūrimo aktai, 1918 metų vasario 16-osios patvirtinimas. Partizanų vadai čia ne tik surašė savo idėją Lietuvai. Mirties akivaizdoje jie čia krauju nuplovė 1940-ųjų pažeminimą, renginyje kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Viena iš memorialo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui įkūrimo iniciatorių linkėjo Lietuvai, kad kitas šimtmetis būtų be bunkerių ir be vis naujų valstybės atkūrimų.
|