|
Bendruomenėse Kultūros namų įkurtuvės
Petras IVANOVAS
| | Simbolinę juostelę perkerpa rajono
savivaldybės meras Arvydas
Steponavičius, kun. Stasys Tamulionis
ir
Seimo narys Algimantas Dumbrava | AVILIAI.
Čia žmonės visada mėgo dainą, šokį. Kultūros namų trauka didelė. Juose
aviliškiai lyg bitelės renkasi ir neleidžia pamiršti tautos kultūros vertybių.
Tačiau metai griovė kaimo kultūros židinį. Tada Zarasų rajono savivaldybės Avilių
kaimo bendruomenės pirmininkas Donatas Ragėnas ėmė rūpintis kultūros namais. Buvo
parengti projektai, gauta pinigų. Pagaliau kaimo kultūros namai neatpažįstamai
atjaunėjo. Tada atėjo į šį nuošalų, bet gražų kaimą šauni ne tik kultūros namų
meno saviveiklos entuziastų, bet ir visos bendruomenės šventė atjaunėjusių,
pagražėjusių kultūros namų atidarymas. Į ją susirinko ir daug svečių. Naujuosius
kultūros namus laimino Antazavės Dievo Apvaizdos parapijos klebonas, Avilių Šv.
Kryžiaus Išaukštinimo ir Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapijų administratorius
kun. Stasys Tamulionis. Jam, Lietuvos Respublikos Seimo nariui Algimantui Dumbravai
ir rajono savivaldybės merui Arvydui Steponavičiui patikėta perkirpti simbolinę
juostelę. |
| Bendruomenėse
Draugystės tiltas VASIULIŠKĖ.
Spalio 17 dieną Ignalinos rajono Linkmenų seniūnijos Vasiuliškės kaimo
gyventojai surengė tikrą padėkos ir nuoširdaus džiaugsmo šventę. Ir kaipgi nesidžiaugti
Kiaunos upės krantus dabar jungia naujas tvirtas medinis tiltas. Savivaldybės
pastangomis atnaujintas tiltas sujungė ne tik krantus, bet ir žmones. Jis sustiprino
vietinių ryšius, vienybę bei padėjo susidraugauti Linkmenų ir Švenčionių rajono
Kaltanėnų seniūnams. Tilto vieta labai įdomi ir vienoje, ir kitoje jo pusėje
yra abiejų seniūnijų teritorijos. Taigi šventės metu žalumynais apipintas naujas
statinys pakrikštytas Draugystės tiltu. Tilto pristatyme
dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, savivaldybės
administracijos direktorius Rimantas Mačys, Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus
vedėjas Mykolas Viškelis, Linkmenų seniūnas Jonas Alekna, Kaltanėnų seniūnas Tomas
Rakickas, darbus atlikusios UAB Meleksas direktoriaus pavaduotojas Rimantas
Žiūras. Svečius pasitiko smagiai nusiteikusių gyventojų būrelis. Tilto atstatymo
iniciatoriai Stefutė ir Jonas Prunskai džiaugėsi, kad jų idėja neliko be atsako. |
|
Istorija ir dabartis Atminimo
ženklas partizanams atminti Rūta Averkienė
 | |
Renginio dalyviai prie atminimo ženklo,
žyminčio trijų
partizanų žūties vietą
| Spalio 12-ąją,
sekmadienį, pušyne tarp Žiūrų ir Perlojos pagerbti trys 1949 metais žuvę kovotojai
už Lietuvos laisvę Dainavos apygardos, Kazimieraičio rinktinės, Vytauto tėvūnijos
partizanai Vincas Kalanta-Nemunas, Juozas Vytautas Šilanskas-Šilutis ir Pranas
Česnulis-Žvaigždė. Čia buvusiose dviejose vadavietėse tragiškai nutrūko jų gyvenimo
gijos. Šalia vienos iš jų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro (LGGRTC ) lėšomis šiemet pastatytas atminimo ženklas paminklas. Sekmadienio
popietę visi norintys pagerbti šiuos tris partizanus suvažiavo į smėlėtais keliukais
vedantį Jakulių mišką, paskui pėsčiomis tylūs ir susikaupę ėjo samanotomis kalvelėmis
link vietos, kurioje šimto metrų atstumu viena nuo kitos yra iškilusios dvi gilios
duobės buvę partizanų bunkeriai. Nors tos duobės jau ir samanomis apaugusios,
tačiau liudija dar vieną skaudžią pokario tragediją. Čia gyveno ir veikė Dainavos
apygardos, Kazimieraičio rinktinės, Vytauto tėvūnijos partizanai. |
|
Istorija ir dabartis Pagerbimas
Kalnijų miške Albertas Ruginis
 | |
Steponas Janušas (1939? metais)
Renavo žemės ūkio parodoje
| Rugsėjo 27 dieną Sedos seniūnijos
Kalnijų kaimo miške, palaikų užkasimo vietoje, pašventintas Atminimo ženklas keturiems
žuvusiems Alkos rinktinės partizanams. Sedos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje
klebonas kun. Modestas Ramanauskas aukojo šv. Mišias už žuvusiuosius. Pamoksle
klebonas priminė, kad žuvusiųjų dėka mes gyvename laisvoje šalyje ir neturime
bijoti būti patriotais, kad prasminga ateitis neįmanoma pamiršus reikšmingus istorijos
įvykius. Sedos apylinkėse kovojusių ir žuvusių partizanų
likimais domimės seniai. Su muziejininku Algimantu Muturu ir garbės šauliu Alfonsu
Degučiu išvažinėtos partizanų kautynių ir jų žūties vietos. Stepono Janušo tikslios
žūties vietos nustatyti nepavyko, o Stanislovo Rimkūno, Augusto Petrausko ir Boleslovo
Vizgaudžio žuvimo vietoje plyti plyni numelioruoti laukai. |
|
Istorija ir dabartis Spalio 7-osios
aidai
 | | Minėjimo
dalyviai žygiuoja į kapines
| SEDA.
Spalio 7 dieną čia buvo paminėtas Sedos kautynių, kuriose tuometinės
Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į Vakarus besiveržiančią sovietinę
kariuomenę, septyniasdešimtmetis. 1944 metais, Antrojo pasaulinio karo metu, Sedoje
(kaip ir visoje Lietuvoje) virė įnirtingas mūšis tarp dviejų grobuonių. Lietuva
buvo kamuoliukas, svaidomas iš rankų į rankas. Kiekvienam knietėjo mūsų žemės
lopinėlis, gintarinis pajūris. Lietuva gynėsi nuo Hitlerio nacistų ir Stalino
komunistinės Sovietų Sąjungos. Veikė Tėvynės apsaugos būriai, kurie grūmėsi už
laisvą nepriklausomą Lietuvą. Nereikėjo ir nereikės Lietuvai globėjų, todėl
ir Sedoje narsiai grūmėsi Tėvynės apsaugos rinktinės kariai iš visos Lietuvos,
pasirinkę mirtininkų lemtį. Čia kovota ir rokiškėnų. Narsiųjų kraujas nutekėjo
Varduvos ir visais mūsų upeliais ir upėmis į upių tėvą Nemuną, nuplaukė į sūriąsias
marias, skelbdamas lietuvių skriaudas ir jų garbę pasauliui. |
|
Žvilgsnis Nepamirštami Tėvynės
gynėjai Kelionė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės
partizanų takais
 |
| Kelionės dalyviai prie Monikos
Alūzaitės-Kuličauskienės
kapo
| Norint prisiminti ir pagerbti
žuvusiuosius už Tėvynės laisvę, lankomos jų žuvimo vietos, paminklai. Atkurtos
Lietuvos laisvės armijos organizacijos metinėje ataskaitinėje konferencijoje,
sudarant veiklos planą, nutarta aplankyti visą Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės
teritoriją, prisiminta, kaip jauni vyrai ramų gimtųjų namų gyvenimą iškeisdavo
į pavojų ir riziką savo gyvybei. Kiekvienas paminklas, kiekviena kautynių vietovė
turi savo istoriją. Lietuvos partizanų Žemaičių apygardą
sudarė trys rinktinės: Kardo, Alkos ir Šatrijos. Teritoriniu atžvilgiu Šatrijos
rinktinė buvo didžiausia, atitinkanti abiejų kitų rinktinių teritorijos dydį.
Šatrijos rinktinės teritorijoje dažniausiai veikė visą ginkluotą partizaninį karą
išpartizanavęs ir apygardai pusšeštų metų vadovavęs Vladas Montvydas-Žemaitis.
Šatrijos rinktinės teritorijoje buvo įkurtos pogrindžio spaudos spaustuvės. Spaudą
redagavo partizanai: buvę mokytojai Ignas Čėsna ir Irena Pelkutė, buvusi Užvenčio
gimnazijos mokinė Monika Alūzaitė. |
|
Bendruomenėse Atnaujintos kapinių
koplyčios pašventinimas
 |
| Tabariškių klebonas kun. Valdemar
Ulčukevič šventina
kapinių koplyčią | TABARIŠKĖS.
Ši nedidelė pasienio gyvenvietė gali didžiuotis keliais architektūros
paminklais. Kaimo širdis yra nuostabi Arkangelo Mykolo bažnyčia medinė, senovinė,
su gilia praeitimi. Netoli Tabariškių, parapijos kapinėse, dar vienas įdomus
medinės architektūros objektas koplyčia. Istoriniuose
šaltiniuose minima, kad koplyčia yra medinė, su prancūziška spyna, 14 alkūnių
ilgio ir 5 alkūnių pločio, altoriuje Nukryžiuotojo paveikslas, pastatytas 1794
metais Antonijaus Važinskio, pašventintas Tabariškių klebono Marko Rostiko. Šalčininkų
rajono savivaldybės pastangomis ji buvo restauruota ir spalio 10 dieną pašventinta
Tabariškių klebono kun. Valdemaro Ulčukevičiaus, praėjus 220 metų po pirmosios
konsekracijos. |
| Naujakuriai
Grįžo į vaikystės kaimą
Įkūrė parduotuvę, kurioje galima paskaityti Bronius
VERTELKA
 | | Į
vaikystės kaimą sugrįžusi
jaunoji verslininkė Ingrida
Kašėtienė įkūrė
parduotuvę,
kuri labai reikalinga bendruomenei
| Vos
ne prieš pusšimtį metų iš gelžbetonio plokščių sulipdyta Kabelių parduotuvė ne
vienai pardavėjai gadino sveikatą. Sienos nelaikė šalčio, o palijus, kad nebraidytų,
turėdavo išdėlioti indus. Stogas buvo vos ne kaip rėtis. Pastatas vis prastėjo.
Visiškai nučiuro, kai čia įsikūrė alaus baras. Tada žmonės stengdavosi jį jau
iš tolo aplenkti. Išgirdęs, kad rajkooperatyvas Žemdirbių
globėjas parduoda pastatą, Kabelių bendruomenės pirmininkas Algis Petrošaitis
apie tai užsiminė Panevėžyje gyvenančiai savo dukrai Ingridai Kašėtienei. Kabeliai
jos mamos gimtinė. Visos Ingridos vaikystės vasaros prabėgo pas senelius. Jiems
mirus, mama su tėčiu atsikraustė čia gyventi. O Ingridai sukūrus šeimą ir sulaukus
jos pagausėjimo, vėl jų visos vasaros ir savaitgaliai likdavo Kabeliuose. |
| |
|
