2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai

Bendruomenėse

Po Šv. Jono atlaidų pašventintas kryžius karavykas

Vida URBONIENĖ

Prie naujojo kryžiaus karavyko susirinko gausus kraštiečių būrys

Šv. Jono Krikštytojo atlaidai birželio 24-ąją kviečia sugrįžti kraštiečius į gimtąsias parapijas. Pasirenkame atokų rajono kampelį Juodeikius. Dulkėtu vieškeliu, vingiuojančiu per sodria žaluma vilnijančius javų laukus, pro kur ne kur išlikusius vienkiemius, artėjame į ramybės oazę. Miškų ir pelkių apsuptyje, kryžkelėje, – paminklas Vytautui Didžiajam ir Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlė. Jos šventoriuje – menkas medinukas, kuriame gyveno tėvas Stanislovas OFM Cap. – Mykolas Algirdas Dobrovolskis, – kai po tremties ir kalinimo buvo kilnojamas po nuošaliausias, skurdžiausias parapijas be elementariausių buities sąlygų. Jame šiandien – asmeniniai tėvo Stanislovo daiktai, knygos apie jį ir Jis pats, žvelgiantis iš nuotraukų. Dar iki vidudienio yra laiko, atvairavę automobilius, su žvakelėmis, gėlėmis žmonės pirmiausia skuba į kapinaites aplankyti saviškių. Pasigirsta bažnyčios varpo skambesys, suprask, netrukus prasidės šv. Mišios.

Bendruomenėse

Kunigystės jubiliejus – bažnyčioje ir dvaro festivalyje

Kun. dr. Rimantas Gudelis Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje su parapijiečiais

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, į Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio ir Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčias Kupiškio rajone rinkosi parapijų žmonės su gėlių puokštėmis. Tądien šių parapijų administratorius kun. dr. Rimantas Gudelis aukojo kunigystės 25 metų jubiliejaus šv. Mišias. Todėl bažnyčios buvo pilnutėlės žmonių, jie linkėjo savo mylimam kunigui sveikatos, Dievo palaimos. Pasveikinti atvyko abiejų parapijų kaimo bendruomenių atstovai, mokyklų mokytojai, choristai, Kupiškio seniūnijos seniūnas, Kupiškio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos nariai. Po šv. Mišių kunigas visiems padėkojo už išsakytus gražius sveikinimo žodžius, visus pakvietė vakarui į Bistrampolio dvarą, XIII Bistrampolio festivalio atidarymą, ir dovanojo koncertą. Tai – masiškiausias koncertas Bistrampolyje. Net trijų didžiulių kolektyvų, dviejų chorų ir orkestro, vienu metu atliekančių gražiausius kūrinius, koncerte skambėjo Lietuvos bei užsienio kompozitorių kūriniai, o pagrindiniu renginio akcentu tapo šiuolaikinio norvegų kompozitoriaus Ola Gjeilo keturių dalių „Saulėtekio mišios“. Pasak Vilniaus universiteto chorų „Pro Musica“ ir ,,Gaudeamus“ meno vadovės ir vyr. dirigentės Rasos Gelgotienės, tai – kosminis, nežemiškai skambantis kūrinys dviem chorams ir styginių orkestrui. Grojo Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (jo meno vadovas ir dirigentas – Paulius Bernardas Koncė).

Bendruomenėse

Joninių džiaugsmas

Juostaviečių bendruomenės žmonės po šv. Mišių su kun. Ernestu Želviu

Biržų rajone, Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijoje, gražiame gamtos kampelyje, netoli Latvijos pasienio, įsikūręs Juostaviečių kaimas. Čia gyvena darbštūs, geri ir linksmi žmonės, labai aktyviai veikia kaimo bendruomenė, kuriai vadovauja pirmininkė Rasa Vileišienė. Savuosius ir aplinkinius džiugina bendruomenės dramos būrelis, pastatęs pirmąjį spektaklį „Penkios mylimos“. Neseniai išsipildė juostavietiškių svajonė – pašventinti renovuotame pastate įkurti bendruomenės namai. Juose – erdvios salės, pagalbinės patalpos galės sukviesti žmones linksmomis ar liūdnomis progomis. Štai ką tik čia vyko garbingos šio krašto senolės šermenys, o kitą dieną – džiugi šventė. Joninių proga šiame kaime pirmą kartą istorijoje buvo aukojamos šv. Mišios. Žmonės į jas skubėjo šeimomis, nesutrukdė nė lynojęs lietutis. Ši puiki idėja gimė pašventinus namus. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kun. Ernestas Želvys įžanginiame šv. Mišių žodyje pasveikino susirinkusiuosius, džiaugdamasis jų iniciatyvumu ir nuoširdumu, tikėjimo šviesos troškimu. Kunigas pašmaikštavo, jog lietus lyja tam, kad nuplautų iki šiol bendruomenėje buvusias negeroves ir nuo šiandien čia klestėtų tik gerumas ir jaukumas. Be galo smagu aukoti šv. Mišias žmonėms, kurie išsakė tokį troškimą.

Bendruomenėse

Kraštiečių šventė

Linksmi kraštiečių šventės dalyviai

Bendruomenė, veikianti daugiau kaip dešimtmetį, organizuoja Kraštiečių šventę, kuri sukviečia čia gyvenančius ar anksčiau gyvenusius žmones ir visiems suteikia progą aplankyti savo artimuosius, gimtuosius namus, susitikti seniai matytus vaikystės draugus, bendraklasius, kaimynus, pamatyti gražėjantį miestelį, prisiminti praėjusius metus. Šventė neleidžia užmiršti savo šaknų. Gimtinė mums yra ne tik toji žemė, kurioje gimėme, augome, bet ir visa dvasios ir doros apraiška, tos žemės įstatymai, papročiai, padavimai, kalba, takai ir takeliai, šventovės varpų skambėjimas, mūsų protėvių kapų kauburėliai.

Šventė pradėta Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas kun. Vidmantas Kareckas. Paskui kraštiečiai, atvykę iš toliau, klaidžiojo vaikystės takais, lankė artimųjų kapus.

Bendruomenėse

Paminklas savanoriams

Paminklą nepriklausomybės kovų Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams atminti šventina kun. Juozas Fakėjavas

Birželio 20 dieną buvo atidengtas ir pašventintas Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno iniciatyva pastatytas paminklinis suolelis šio krašto nepriklausomybės kovų Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams atminti. Paminklas įrengtas aukotojų lėšomis. Aukotojai įamžinti paminkle. Jį atidengė Seimo narys Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius zapyškietis dim. mjr. Vytautas Balsys bei Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas. Paminklą pašventino Zapyškio klebonas kun. Juozas Fakėjevas. Paminklo autoriai – architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika. Atidengiant paminklą dalyvavo Ežerėlio kultūros centro tautinių šokių grupė „Vijoklė“ (vadovė – L. Kaminskienė). Rajono meras ir seniūnas įteikė padėkas visiems, prisidėjusiems prie paminklo pastatymo – Zapyškio šauliams Algimantui Vengraičiui, Alfonsui Bekeriui ir kitiems. Vėliau vyko Zapyškio miestelio šventė.

Bendruomenėse

Kryžius kaimo kapinaitėse

Didkiemio parapijos klebonas kun. Mykolas Petrauskas šventina kapinių kryžių

LAUMĖNAI. Birželio 3 dienos vakarą į kaimo kapinaites skubėjo Didkiemio, Vartulėnų, Pažiuržmočio ir Laumėnų kaimų gyventojai. Čia, kur nuėję savo kelią žmonės sugrįžta amžinojo poilsio, kur ilsisi proseneliai, seneliai, tėvai, broliai, vyko pastatyto ąžuolinio kapinių kryžiaus šventinimo iškilmės. Kryžių padarė meistras Algirdas Jakšta, o pašventino Didkiemio parapijos klebonas kun. Mykolas Petrauskas. Paskui sugiedota Švč. Jėzaus širdies litanija, giesmės ir „Viešpaties Angelas“. Klebonas kun. M. Petrauskas kvietė vakarais laumėniškius ir aplinkinių kaimų gyventojus ateiti į kapinaites giedoti Švč. Jėzaus širdies litaniją.

Didkiemio seniūnijos seniūnė Vilma Kasnauskienė džiaugėsi, kad Laumėnų seniūnijos seniūnaitė Vida Jakštienė parėmė ir prisidėjo prie šios gražios iniciatyvos – kryžiaus pastatymo – kaimo kapinaitėse. Už pagalbą ir patarimus, gėles ji dėkojo Jovitos ir Juozo Neverdauskių, Vidos ir Algio Jakštų šeimoms, klebonui kun. M. Petrauskui, seniūnijos darbuotojams, choristams, ansamblio vadovui Aivarui Šimkui, visiems, kurie prisidėjo prie šios gražios šventės Laumėnų kaime.

Bendruomenėse

Gegužinės pamaldos koplyčioje

Grupė Gegužinių pamaldų dalyvių prie Bukantės koplyčios su Šateikių klebonu kun. Gediminu Norvilu (kairėje)

Bukantė. Mojavinės giesmės, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei – sena tradicija, kuri suburdavo kaimo bendruomenes Dangaus motinos šlovinimui. Žemaičių dailės muziejus kartu su Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios klebonu kun. Gediminu Norvilu, pasitinkant gražiausią pavasario mėnesį, pakvietė parapijiečius į Mojavines pamaldas Bukantės koplyčioje.

Valstybės saugoma medinė Bukantės koplyčia prieš trejus metus restauruota. Mediniu Žemaitijos dvasiniu palikimu rūpinosi net 28 įvairių sričių specialistai. Restauracijos metu rastas relikvijorius su šventųjų Siplicijaus ir Marino relikvijomis. Medinis relikvijorius anspauduotas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus antspaudu. Koplyčia priklauso Bukantės dvaro sodybos kompleksui. Manoma, kad į šią koplyčią, pastatytą apie 1860–1863 metus, dažnai atbėgdavo ir Julija Beniuševičiūtė – busimoji rašytoja Žemaitė, kurios 170-ąsias gimimo metines minėjome birželio 6-ąją.

Bendruomenėse

Be Garliavos nebūtų Lietuvos

Šalia Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios Pakaunės krašto karžygiams atminti atidengtas simbolinis paminklas-suolelis

Taip tvirtina knygą „Pakaunės krašto karžygiai“ parašęs žurnalistas Vilius Kavaliauskas. Napoleono žygius menanti Garliava, paminėjusi 206 metų sukaktį, iš tiesų turi kuo didžiuotis. Pirmiausia – laisvės kovų tradicijomis. Vien tik Jonučių kapinėse ilsisi 30 Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių, kurie 1918–1919 metais padėjo galvas už Lietuvą. Tai – beveik tiek pat, kiek jų buvo visoje Žemaitijoje. Birželio 6-ąją, šeštadienį, šalia Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios jiems atminti buvo atidengtas simbolinis paminklas-suolelis, kurį pašventino Garliavos parapijos klebonas kun. Gintaras Urbštas. Paminklą atidengė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. Memorialo sukūrimą parėmė Garliavos įmonės, privatūs asmenys.

Per 25 Nepriklausomybės metus Garliava išaugo. Šiandien ji – jau ne miestelis pakeliui į Kauną, o šiuolaikinis miestas, kuriame gyvena daugiau kaip 13 tūkstančių gyventojų, o skaičiuojant su aplinkinėmis gyvenvietėmis šis skaičius perkopia 25 tūkst. ribą. Per kelis metus Kauno rajono savivaldybei pavyko atnaujinti Garliavos mokyklas, vaikų darželius, biblioteką, pastatyti šiuolaikinį sporto centrą ir meno mokyklą.

Bendruomenėse

Durpininkų miestelio jubiliejus

Prie paminklo durpininkui

EŽERĖLIS. 100 metų sukakties proga Ežerėlyje durpių įmonės „Klasmann Deilmann“ ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis atidengtas paminklas durpininkui. Miestelyje buvo demonstruojama durpių kasimo technika, įvyko koncertas, į dangų pakilo oro balionas. Ežerėlis išgyveno ir pakilimo, ir nuosmukio akimirkų. Gyvenvietė ėmė kurtis 1915 metais, vokiečiams pradėjus kasti durpes. Vėliau durpyną valdė švedai, verslininkas Jasaitis, Kauno miesto savivaldybė, leidusi durpyno darbininkams statytis gyvenamuosius namus. Per Antrąjį pasaulinį karą Ežerėlyje naciai buvo numatę įkurti romų getą. Po karo durpynas priklausė Maskvos elektros stočių ministerijai. Rekonstravus ir išplėtus durpių įmonę, gyvenvietė išaugo į durpininkų miestelį. 1946–1952 metais Ežerėlio apylinkėse aktyviai veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai. Nemažai ežerėliečių šeimų buvo ištremta. Pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais miestelį buvo apėmusi apatija. Čia stūksojo daug apleistų pastatų, labai trūko darbo vietų, o biblioteka glaudėsi dviejų kambarių bute, daugiabučiame name.

Pagerbti poetai

Benjaminas ŽULYS

Poetas Vladas Vaitkevičius su artimais žmonėmis ir klebonu kun. Kaziu Gražuliu

Minint lietuvių poeto klasiko ir publicisto Jono Aisčio (1904–1973) gimimo metines jo gimtinėje, Kaišiadorių rajono Rumšiškių seniūnijoje, kasmet vyksta jo pagerbimas. Kampiškių kaimo jau nebėra, į jį pažvelgti galime tik nuo jį užliejusio Kauno marių kranto. Anais laikais, suprantama, šių vandenų dar nebuvo... Čia, dabartinių marių dugnu, bėgiojo mažasis Jonukas, klausėsi paukščių čiulbėjimo, medžių ošimo.

Birželio 21 dieną, sekmadienį, poeto gimtadienio proga Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje parapijos klebonas kun. Kazys Gražulis aukojo šv. Mišias už poeto ir jo artimųjų sielas, prisiminė jo nuveiktus darbus, poeziją, nelengvą gyvenimą užsienio šalyse. Ir visur jis buvęs literatas, poetas, bet pirmiausia – lietuvis. Visur jis ilgėjosi tėviškės  laukų ir medžių. Savo priešmirtiniame rašte pageidavo, kad būtų palaidotas gimtinėje, Rumšiškėse. Tas jo prašymas buvo įvykdytas – jo palaikai 2000 m. birželio 29 d. perlaidoti Rumšiškių kapinėse. Poetą pažinojusieji sakė, kad jis mirė tikriausiai ne nuo ligos, o nuo tėvynės ilgesio...

Krekenavos regioninio parko gamtos slėpiniai

Bronius VERTELKA

Regioninio parko teritorijoje – Pašilių stumbrynas

Krekenavos apylinkės – viena gražiausių Lietuvos vietovių, kur tikrai verta pasidairyti. Tokių kvapą gniaužiančių gamtos vaizdų kažin ar sutiksi išvykęs į užsienio šalis. Krekenavos regioninis parkas įsteigtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Bendras parko, esančio Panevėžio ir Kėdainių rajonuose, plotas – beveik 12 tūkstančių hektarų.

Visos Krekenavos regioninio parko vertybės sukeltos į vieną ekspozicijos salę. Pagrindinė jos tema – „Nevėžio upės senvagių įvairovė“. Tai apžiūrėjus, norisi šūktelėti: „Kaip čia nuostabu“. Ekspozicinė juosta lankstosi per visą patalpos erdvę tarsi upelis, vienur sukantis į kairę, kitur – į dešinę, žemyn ir aukštyn, palikdamas senvages ir užutekius. Informacija pateikiama įdomiais pasakojimais, iliustruotais išraiškingais vaizdais, atspindinčiais charakteringiausius Nevėžio vidurupio senslėnio kraštovaizdžio bruožus. Ekspozicijos erdvėse vaizdžiai ir patraukliai supažindinama su parko augalija bei gyvūnija, pasakojama apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio: piliakalnius, dvarus, kaimus ir miestelius, vandens malūnus, įžymius žmones. Informaciniuose terminaluose įdėta platesnė aiškinamoji medžiaga apie senvagių susidarymą, pažintinio turizmo galimybes. Edukaciniai animaciniai siužetai parodo, kaip negalima elgtis gamtoje, kokia žala padaroma gamtai neatsakingu elgesiu. Lankytojų laukia unikali pažintis su parko simboliu stumbru, apie šių miško galiūnų gyvenimo ypatumus viename iš ekranų rodomas videofilmas. Ekspozicijoje panaudoti būdingi gamtos garsai, kvapai. Stiklo pertvaroje įkomponuoti parke surinkti augalai. Eksponuojamas Krekenavos krašte gyvenusio ir kūrusio žymiausio Lietuvos liaudies menininko Vinco Svirskio išdrožtas šimtametis kryžius. Jo kūrybos palikimas – daugiau nei 200 originalių kryžių ir koplytstulpių.