Vargas dėl pilietinės visuomenės

Jūratė Laučiūtė

Jūratė Laučiūtė

Naujausios sociologinės apklausos parodė, jog po penkiolikos nepriklausomybės metų maždaug pusė šalies gyventojų sovietų laikus vertina teigiamai. Ir jų nedžiugina tos vertybės - asmenybės laisvė, tautos valstybinė nepriklausomybė ir kt., - vardan kurių buvo išsiveržta iš “blogio imperijos”.

Politologai svarsto, graudžiai rypauti dėl to ar, priešingai, džiaugtis, kad nors kitai pusei gyventojų dabartis atrodo šviesesnė už praeitį. Manyčiau, vien dėl statistikos vėjo kelti nevertėtų. Su ja tiesiog reikia mokytis gyventi. Kur kas svarbiau išsiaiškinti, kuri Lietuvos gyventojų pusė turi didesnės įtakos, formuodama dabartį ir ateitį, kieno balsai, panaudojus demokratinių rinkimų mechanizmą, nutiesia kelius į valdžią tai ar kitai politine partija pasivadinusiai interesų grupei: ar tų, kurie patenkinti šiandiena, ar tų, kurie ja nepatenkinti ir kurių sprandas ilgisi tėviško okupacinės valdžios kareiviško bato.

Lietuvos politinėje dešinėje – naujos jėgos saulėtekis?

Lauras Bielinis

Po 2000 m. rinkimų Lietuvos dešiniosioms partijoms nesiseka grįžti į valdžią. Nesuteikia rinkėjų pasitikėjimo dešiniųjų jėgų nesugebėjimas susikalbėti ir tarpusavyje, ir partijų viduje. Apie tai, kokios iš tikrųjų yra mūsų šalies dešiniosios politinės jėgos, apie jų konfliktus ir perspektyvas siūlome pokalbį su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentu Lauru Bieliniu.

Kuo teoriškai dešiniosios politinės jėgos turėtų skirtis nuo kairiųjų?

Šiuolaikiniame pasaulyje atskirti dešiniąsias politines jėgas nuo kairiųjų yra labai sudėtinga. Faktiškai skiriasi tik jų pavadinimai, ir tai yra tendencija, būdinga visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai.

Ar reali plati dešiniųjų koalicija Lietuvoje?

Andrius NAVICKAS

Bernardinai.lt redaktorius

Andrius NAVICKAS

Prieš pat Naujuosius metus politologas Lauras Bielinis paskelbė komentarą, kuriame pasiūlė pasvarstyti apie naujos, aplink Prezidentą susibūrusios politinės koalicijos galimybę. Šią koaliciją, politologo tvirtinimu, galėtų sudaryti Tėvynės sąjunga, iš liberalcentristų sąjungos pasitraukę „naujieji“ liberalai ir Valentino Stundžio vadovaujami krikščionys demokratai. Neteko girdėti, kad nors viena iš čia įvardintų politinių jėgų ar pats Prezidentas būtų svarstę tokios koalicijos galimybę, tačiau L. Bielinio pasiūlymas vertingas vien jau tuo, kad nauju aspektu iškelia esminį klausimą: ar realiai egzistuoja „dešinioji“ alternatyva dabartinei valdžiai ir kokios politinės jėgos galėtų pasipriešinti susiformavusiai nomenklatūrinei timokratijai.

Pasaulio energetiniai poreikiai auga, o resursai nedidėja

Ramūnas Garbaravičius

Pokalbis apie energetiką su Seimo Ekonomikos komiteto nariu Ramūnu Garbaravičiumi

Kodėl pastaruoju metu Lietuvoje tiek daug triukšmo dėl energetikos?

Energetika visada buvo, yra ir bus labai aktuali tema, bet pastaruoju metu prasidėjus naftos kainų šokiui, Rusijai pradėjus naudoti „energetinę diplomatiją“ ši tema nesitraukia iš pirmųjų laikraščių puslapių. Įtampa šiame sektoriuje auga natūraliai. Viena iš priežasčių – labai audringas ekonomikos vystymasis Kinijos ir Indijos regione, kur gyvena daugiau negu trečdalis pasaulio gyventojų. Šio regiono energetiniai poreikiai vystosi labai greitai, o pasaulio energetiniai ištekliai nedidėja. Išžvalgomi nauji telkiniai, išgręžiami nauji gręžiniai, bet tikrai neatsiranda naujų išteklių, jie neišvengiamai baigsis, tik nesutariama kada. Didėjant poreikiams didėja ir kainos. Pasižiūrėkime pagrindinio energetinio produkto – naftos – kainų dinamiką: visai neseniai buvo kalbama, kad 25 dol. už barelį yra nebloga kaina. Prieš 15 metų išgaunantys naftą koncernai turėdavo net nuostolių, - taip buvo nukritusios kainos. Šiandien naftos barelio kaina jau viršijo 60 dol., o prognozėse sakoma, kad iki 2015 m. kaina gali padidėti iki 300 dol. ir daugiau.

Girtuokliškas susidvejinimas

Tomas Misiūnas

Šiandieninėje Lenkijoje viskas dvejinasi: parlamento rinkimuose, vykusiuose 2005 m. rugsėjį, tarpusavyje konkuravo dvi kairiosios ir dvi dešiniosios partijos, dėl prezidento posto tų pačių metų spalį susigrūmė du dešinieji kandidatai, laimėjo tik vienas, tačiau šalį šiuo metu valdo identiški dvyniai.