2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Laisvė yra pagrindinė
mūsų nūdienos kryptis

Iš JAV Prezidento Džordžo Bušo inauguracijos kalbos

Keturi iškelti Džordžo Bušo pirštai simbolizuoja dar vieną jo ketverių metų kadenciją EPA-ELTA nuotrauka

Mūsų pareigos yra apibrėžtos ne žodžiais, bet praeitimi ir išgyvenimais, kuriuos patyrėme kartu. Bene puse amžiaus Amerika sergėjo mūsų pačių laisvę, nenuleisdama akių nuo tolimiausių pasaulio kampelių. Po komunizmo sistemos žlugimo, atėjo tariamos ramybės, poilsio ir giedros, sekmadieninės nuotaikos metai, tačiau staiga šią idilę užgožė netikėtai išaušusi ugnies diena.

Mes matėme savo pažeidžiamumą - mes matėme giliausią jo šaltinį. Ir kol ištisi pasaulio regionai kentės priespaudos ir tironijos pančiuose, kol klestės kraugeriškos ideologijos, mintančios skausmu ir neapykanta, pateisinančios žudynes - smurtas nenustos kauptis, o tik dauginsis, virsdamas siaubinga, destruktyvia jėga, keliančia mirtiną pavojų. Istoriškai tėra viena jėga, galinti sužlugdyti neapykantos ir vergovės viešpatavimą, išsklaidyti tamsius tironijos debesis ir pateisinti padoriųjų ir pakančiųjų lūkesčius – tai žmogiškosios laisvės galia.

Diktatas iš svetur ir iš vidaus

Petras KATINAS

Atrodo, kad svarbiausia nauja problema, dabar užgriuvusi Lietuvą, yra ne tik įsiliepsnojęs kagėbistinis skandalas, bet ir ką daryti su ta nelemta Prezidento kelione į Maskvą minėti generalisimo Stalino pergalės. Į tą problemą atkreipė dėmesį netgi žymūs JAV politologai. Sunku pasakyti, ar tų politologų bei patarėjų, rašančių ir kalbančių, kad Baltijos valstybių prezidentai būtinai privalo vykti į Maskvą, nenupirko Kremliaus specialiosios tarnybos. Tokių atvejų jau yra buvę nesuskaičiuojama daugybė Sovietų Sąjungos laikais. Netrūksta jų ir dabar. Štai JAV politologas Vladimiras Sokoras teisingai įvertino V.Putino sugalvotą gigantišką propagandinį renginį, skirtą Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-osioms metinėms, į kurį pakviesti ne tik visų ES ir NATO šalių bei kandidačių vadovai, bet ir Azijos valstybių lyderiai: tai siekimas atitraukti pasaulio dėmesį nuo KGB palikuonių Rusijoje vykdomo autokratijos restauravimo, taip pat parodyti pasauliui, kad jis turi būti dėkingas Raudonajai armijai už „išvadavimą“.

Ar, nesupratę savo istorijos, amžinai liksime vaikai?

Ronaldas Račinskas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių
ir politikos mokslų instituto doktorantas

x

Dar Antikos laikų mąstytojas Herodotas yra taikliai pastebėjęs, kad „žmonės, nesupratę istorijos, lieka vaikai“. Iš šios perspektyvos stebėdami politinius procesus Lietuvoje, galime drąsiai teigti, kad esame ankstyvos vaikystės stadijoje.

Pastaruoju metu kaip tyčia iškilo ne viena politinė aktualija, vienaip ar kitaip susijusi su istorija, sukėlusi karštas diskusijas tarp politikų ir visuomenėje. Šioms aktualijoms būdingas bendras dalykas - skirtingas sovietinės praeities suvokimas ir vertinimas. Tai amžina vertybinė takoskyra tarp nepriklausomybės, laisvės ir okupacijos, tarp pasipriešinimo neteisybei, blogiui ir kolaboravimo, tarp padorumo ir veidmainystės, tarp garbės ir naudos, principingumo ir prisitaikėliškumo.

Alternatyvų visada yra, tik jos laikui bėgant brangsta

Guoda Steponavičienė,

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė

x

Vyriausybė nesiliauja stebinusi. Ne, ne sprendimais - kairiajai Vyriausybei didinti mokesčius tinka prie veido, nesvarbu, kad rinkėjams tai nepatinka. Jei rinkėjai nustemba, tai kaltas tik jų naivus girdėjimas - nes mokesčių didinti garsiai niekas iš šių partijų nežadėjo, tik šiaip užsiminė apie jų „balansavimą“ ir „tobulinimą“.

Kaip paaiškėjo patvirtinus 2004-2007 metų Lietuvos konvergencijos programą, naujų mokesčių reikia tam, kad ekonomika Lietuvoje plėtotųsi „tvariai“. Ką tai reiškia ir kuo tai gresia atskiriems mokesčių mokėtojams iš vartojamos naujakalbės suprasti negali. Tačiau gali būti tikras, kad gresia.

Dingstis naujiems mokesčiams ir tolesniam išlaidavimui

Andrius Bogdanovičius,

Nepriklausomas ekspertas

Be didesnių diskusijų Ministrų kabinete ir praktiškai nepasitarus su visuomene Vyriausybė patvirtino Konvergencijos programą. Programą rengti ir kasmet atnaujinti įpareigoja Europos Sąjungos (ES) teisė. Programos tikslas yra įvertinti, ar valstybė narė yra pasirengusi įsivesti eurą ir numatyti veiksmus, kurių bus imtasi esamoms ar galimoms kliūtims pašalinti.

Pirmąją Konvergencijos programą Vyriausybė parengė ir Europos Komisijai pateikė 2004 metų gegužę. Joje nebuvo jokios kalbos apie naujus mokesčius. Todėl naujų mokesčių atsiradimas atnaujintoje programoje buvo pakankamai netikėtas.

Vienybė nėra blogybė

Turėdami visą Latvijos prezidentės V. Vykės-Freibergos deklaraciją dėl iškilmių Maskvoje, galime geriau įvertinti šio dokumento turinį bei reikšmę. Čia padeda ir jį lydėję Latvijos bei Rusijos pareigūnų aiškinimai.

„Siamo trynukai“ – visai ne šmaikštus trijų Baltijos tautų ir valstybių vienybės pajuokimas. Siamo dvynukai (arba neregėti, turbūt juokingi trynukai!) būna nelaimė, anomalija. Baltijos tautoms jų vienybė nebuvo nelaimė. Tokius žmonių dvynukus paprastai būtina atskirti, net su pavojum gyvybei, kad vis dėlto gyventų. Išskirti tris Baltijos šalis jokio gyvybinio poreikio nebuvo: politiškai jos geriau gyventų kartu negu išskirtos. Būtų stipresnės.

Oranžinės revoliucijos sulaukus Apie ukrainiečius kitu požiūriu

Povilas STRAPŠYS

Apie 10 tūkstančių žmonių susirinko Kijevo centre į akciją kandidatui į Ukrainos prezidentus Viktorui Juščenkai paremti EPA-ELTA nuotrauka

Pastarųjų mėnesių įvykiai buvusios SSRS respublikose sukelia daug prieštaringų minčių. Vieni valdžios pokyčius NVS šalyse sieja su tų tautų mėginimu išsivaduoti iš to pačio sovietinio vyresniojo brolio įtakos. Kiti, priešingai, teigia, kad šiuo metu kaip tik prasidėjo aktyvaus rusiškojo revanšo periodas ir rodo į žmogų, sėdintį Rusijos vadovo krėsle.

Kiek pagrįsti šie nuogąstavimai? Juk iš pirmo žvilgsnio matome lyg ir prorusiškų režimų ir lyderių atsitraukimą net keliuose posovietiniuose regionuose. Gruzinai dar užpernai išvijo į pensiją senąjį kompartijos veteraną E.Ševardnadzę, pakeitusi jį jaunu ir energingu vadovu, nevengiančiu provakarietiškų pareiškimų. Pagaliau nustebino ir ukrainiečiai, savo aktyviais protestais privertę pakartoti prezidento rinkimų antrąjį ratą. Kad ir kiek stengėsi valdžios vyrų remiamas premjeras V.Janukovičius, net ir prie sukčiavimų įpratusių žmonių kantrybė trūko. Matyt, melas jau buvo peržengęs visas įsivaizduojamas ribas.

Pokyčiai neišvengiami

Ne taip seniai, pirmosios Rusijos prezidento V.Putino kadencijos metu, JAV prezidentas Džordžas Bušas pareiškė, jog „pažvelgęs į Vladimiro Putino sielą – išvydo draugą“. Aišku, tada Dž.Bušas tikėjosi sulaukti V.Putino paramos konflikte dėl Irako ir kovoje su tarptautiniu terorizmu. Netgi užmerkė akis į „draugo Vladimiro“ veiksmus Čečėnijoje. Dabar akivaizdu, kad Baltųjų rūmų šeimininkas, „pažvelgęs į Putino sielą“, pamatė joje tai, ką norėjo pamatyti. Po B.Jelcino šeimos dvaro vykdytų reformų žlugimo JAV tikėjosi, jog V.Putinas sugebės iš esmės reformuoti Rusiją ir priartinti ją prie demokratinio pasaulio, įves rinkos ekonomiką bei vakarietišką prognozuojamą politiką. Deja, Vašingtonui teko skaudžiai nusivilti ir palaidoti tokias viltis.

Nusivylimo kartėlis ir viltys

Rusijos politinių tyrimų instituto direktorius Sergejus Markovas pareiškė: „Rusija dar neprarado Ukrainos, tačiau reikia ištaisyti klaidas, kurias padarėme tuo klausimu“. S.Markovas savo straipsniuose ir pasisakymuose televizijos politinėse laidose dabar analizuoja V.Juščenkos pergalės prezidento rinkimuose priežastis ir galimos „oranžinės revoliucijos“ įtaką bei jos pasikartojimą posovietinėje erdvėje. Lygindamas Ukrainą su Rusija, S.Markovas įžiūri ne tik daug skirtumų, bet ir panašumų. Pasak jo, buvęs prezidentas L.Kučma buvo nepopuliarus visuomenėje, skirtingai nuo Rusijos prezidento V.Putino, kurio populiarumas nepalyginti didesnis.

Prognozės 2005-iesiems

Visas būrys Rusijos politologų nepaliauja skelbti prognozes 2005 metams. Daugumos jų nuomone, šiais metais vis stiprės nepasitenkinimas vyriausybės darbu, kurią ir dabar, anot dienraščio „Komsomolskaja pravda“ politikos apžvalgininkės Olgos Vandyševos, spardo kas tik netingi. Tačiau teigiama, kad labiausiai kritikuojami ekonomikos ministras G.Grefas ir finansų ministras A.Kudrinas išliks savo postuose. Užtat manoma, jog ministro pirmininko M.Fradkovo likimas kabo ant plauko, kad jo atsistatydinimas – tiktai laiko klausimas.

Maskvos ultimatumas ir... krakmolas

Vilius BRAŽĖNAS

Ateityje Lietuvos mokyklose istorijos pamokose gal bus kalbama apie du Maskvos ultimatumus Lietuvai: vieną, Lietuvai duotą komunistinės, kitą – kagėbistinės Vyriausybės. Politologai, politikai ir žurnalistai diskutuos apie tai, ką lėmė ar nelėmė „vieno kraujo lašo“ stoka pirmajame ir ką lėmė ar nelėmė krakmolo stoka ar perteklius antrajame ultimatume. Istorikai tikriausiai nurodys, jog gavus pirmąjį ultimatumą net Lietuvos Vyriausybė neturėjo pakankamai laiko gerai pasverti vieno ar kito jos nuosprendžio pasekmių globalinėje arenoje ir tautos išlikimui bei valstybės istorijai.

Pagerbė M. L. Kingo atminimą

JAV prezidentas Džordžas Bušas pagerbė kunigą Martiną Liuterį Kingą ir pavadino jį Amerikos proto ir drąsos idealistu minėjime, kuris surengtas nužudyto piliečių teisių gynėjo gimtadienio proga. Vašingtone vykusioje ceremonijoje, kurioje buvusiam JAV valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui buvo įteiktas M. L. Kingo apdovanojimas, prezidentas Dž. Bušas prisiminė šį Atlantos baptistų pastorių kaip lyderį, „kuris taip mylėjo Ameriką, kad išdrįso priešintis jos neteisybėms“. „Vos per kelerius metus savo proto jėga, žodžių teisingumu ir savo drąsos pavyzdžiu jis paliko šią šalį pakitusią į geresnę pusę“, - kalbėjo Dž.Bušas susirinkusiems Džono F. Kenedžio meno centre.