2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Atviros ir slaptos intrigos

Petras KATINAS

Vasario viduryje naujoji JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais, savo kalboje Paryžiaus politikos mokslų institute akcentavusi NATO ir Vakarų vienybės būtinumą, pranešė susirinkusiems garsiems politikos specialistams, kad Jungtinės Valstijos imasi naujos iniciatyvos – skatinti visame pasaulyje demokratinę revoliuciją. Tai sukėlė vos ne šoką, ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurių vadovai nepraleidžia nė vienos progos įgelti amerikiečiams. Ir ne tik dėl Irako. Na, o K.Rais žodžiai, jog NATO ir toliau privalo išlikti ir stiprėti, tikriausiai buvo skirti Vokietijos kancleriui G.Šrioderiui, kuris neseniai kalbėjo, kad NATO jau atgyveno ir Aljansą turi pakeisti kažkokia visos Europos saugumo struktūra. Aišku, kalbėdama apie demokratinių revoliucijų skatinimą JAV valstybės sekretorė pirmiausia turėjo galvoje ne tik „blogio ašies“ valstybes Šiaurės Korėją ir Iraną, bet ir nesenus įvykius Ukrainoje. Be to, Vašingtonas susirūpinęs demokratijos nebuvimu ir tarp savo sąjungininkų. Pirmiausia Saudo Arabijoje. Po JAV prezidento Džordžo Bušo apsilankymo Europoje, nepaisant optimistinių, bet gana atsargių prognozių, kad Vašingtono santykiai su Europa pagerės, to neatsitiko. Ypač savo aroganciją demonstruoja Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas. Sprendžiant iš Prancūzijos žiniasklaidos komentarų bei Paryžiaus strateginių tyrimų fondo vadovų pareiškimų, santykiai liko tokie pat įtempti.

Nauji bėgiai: kitokia energetika

Andrius Kubilius

Viena iš sričių, kurioje nedelsiant reikalingi nauji bėgiai, – tai energetika. 2002 metais buvo patvirtinta dabar galiojanti Nacionalinė energetikos strategija ir ją rengiamasi atnaujinti kas penkerius metus - dabar tai būtų padaryta tik 2007 metais. Mūsų įsitikinimu, tai reikia daryti žymiai anksčiau. Jau dabar reikia pradėti esmines diskusijas dėl strateginių energetikos klausimų. Savo poziciją mes grindžiame specialiu Tėvynės sąjungos memorandumu „Būtina atnaujinti pasenusią Nacionalinę energetikos strategiją“, kurią perduosime Vyriausybei, Seimui, o gal net ir užsienio šalių ambasadoms Lietuvoje.

Prisiminta demokratijos idėjų
plėtros istorija

Mokslinė konferencija 120-osioms
Aleksandro Stulginskio metinėms

Ramūnas LABANAUSKAS

Nepriklausomybės dienos išvakarėse Seimo rūmuose įvyko mokslinė konferencija, skirta Aleksandro Stulginskio, Pirmosios Respublikos prezidento ir visų demokratiškai rinktų Seimų pirmininko, vieno iš Krikščionių demokratų partijos vadovų, 120 gimimo metinėms. Buvo perskaityti keturi pranešimai. Juose akcentuotas neatsiejamas nepriklausomybės ryšys su demokratija ir parlamentarizmu. Tai tos vertybės, kurių laikėsi ir kurias realizuoti siekė dauguma prieškario Lietuvos politikų. Vienas iš jų – A.Stulginskis.

Priešiškas kvietimas

Įtakingas Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) redakcijos straipsnį paskyrė Baltijos šalių dvejonėms dėl savo vadovų vykimo į Maskvą švęsti 60-ųjų pergalės prieš nacistinį režimą Antrajame pasauliniame kare metinių. Dienraštis pabrėžia dvigubą šių trijų naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių santykį su karo pabaiga ir konstatuoja, jog Vilniaus ir Talino apsisprendimą nulems spaudimas iš Vakarų, kaip kad jau nutiko su Ryga.

Ko neužmiršti prisimenant

Edmundas SIMANAITIS

Karalius atlapaširdis Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Rusijos prezidentas Putinas ir tenykštė žiniasklaida atviru, nesiliaujančiu, irzliu šantažu mėgino priversti Lietuvos prezidentą atvykti į Maskvą gegužės 9 dieną ir dalyvauti stalinistinės Sovietų Sąjungos pergalės prieš hitlerinę Vokietiją iškilmėse. Tokia buvo oficialioji versija, slėpusi tikruosius šio reikalaute reikalaujamo vizito tikslus. Maskvai buvo labai svarbu parodyti pasauliui prieš 65 metus okupuotos, aneksuotos, sugriautos valstybės vadovą vien savo buvimu viešai ir oficialiai neva pritariantį istorijos iškraipymams, priverstą užmiršti masinius gyventojų trėmimus, dešimtis tūkstančių žuvusių laisvės kovotojų. Lietuvos valstybės vadovo vizitas būtų davęs Rusijos propagandai dingstį kuriam laikui pridengti karo ir genocido nusikaltimus, įvykdytus Lietuvoje, padėkos už „išvadavimą“ iš nacių okupacijos skraiste.

Gegužės 9-oji ir Atlanto Charta

Vilius BRAŽĖNAS

Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose, kalbėdamas FOX TV kanalu, gana stipriai pabrėžęs sovietų okupacijos klausimą. Tikiuosi, kad visi mūsų diplomatai naudos aštriausius ginklus šioje kovoje už tiesą, kurioje civilizuoto pasaulio akys yra nukreiptos į mus.

Savo archyve radau dar vieną patogų ginklą – Atlanto Chartą. Užtikau seną savo rašinį „Naujos ginkluotės beieškant“ („Tėviškės žiburiai“, 1990 07 03), kuris aktualus ir šiandien. Todėl pateikiu jo ištraukas:

„(…) Ką tik paštu gautas gegužės 22 d. „The Washington Times“ dienraštis su įžvalgaus analitiko Arnoldo Beichmano straipsniu apie sovietines sutartis.

Kietas riešutėlis

Petras KATINAS

JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais gali tapti Baltųjų rūmų šeimininke EPA-ELTA nuotrauka

Naujosios JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais biografe laikoma rašytoja Antonija Feliks išleido knygą, iškart tapusia bestseleriu: „Kondi. Kondolizos Rais gyvenimo istorija“. Knygos pratarmėje autorė rašo: „Bet koks barjeras, ko nori pasiekti Kondi Rais ir siekia prezidentas Džordžas Bušas, praktiškai nebeegzistuoja. Jų tarpusavio santykiai smarkiai skiriasi nuo tų, kurie buvo tarp Dž. Bušo su K.Rais pirmtaku Kolinu Pauelu“.

Atgimstančios valstybės pranašai

Vertingas darbas apie Vasario 16-osios išvakares

Darius VILIMAS

Ne kasdien mūsų visuomenė pradžiuginama mokslinėmis studijomis, skirtomis lemtingiems mūsų istorijos posūkiams. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, Pasaulio anykštėnų draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Antanas Tyla 2004 metų spalį atšventė 75-erių metų jubiliejų. Nesuklysime pasakę, kad jubiliatas šiandien yra vienas geriausių Lietuvos istorikų. Profesoriaus tyrinėjamų temų įvairovė ir chronologinė aprėptis driekiasi nuo XVI a. pabaigos iki pat lietuviškojo tautinio atgimimo ir valstybės atkūrimo 1918 metais. Prof. A.Tyla neapsiribojo moksliniu darbu, o aktyviai įsitraukė į naujausiųjų laikų istorijos kūrimą, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, pradedant atsikuriančia Lietuvos istorijos draugija ir baigiant tarptautiniu kongresu komunizmo nusikaltimams įvertinti.

Paryžius kalba Maskvos balsu

Ne tik Lenkiją, bet ir kitas buvusias Rytų ir Vidurio Europos komunistines šalis nustebimo ir pribloškė naujas Prancūzijos prezidento Žako Širako akibrokštas. Susitikęs su Lenkijos prezidentu A.Kvašnievskiu Prancūzijos Araso mieste, Ž.Širakas įsakmiai nurodinėjo, kokią politiką privalo vykdyti Lenkija ir kitos naujosios ES šalys Rusijos atžvilgiu. Anot Prancūzijos prezidento, Lenkija privalo vengti tokios politikos, kuri galėtų pabloginti ES santykius su Rusija. Toks patarimas nėra atsitiktinis reiškinys. Visi dar puikiai prisimena buvusias komunistines šalis įžeidžiantį Prancūzijos prezidento pareiškimą, kai tos šalys parėmė JAV karinę operaciją Irake. Tada Ž.Širakas patarė joms „geriau patylėti“.

NATO problemos: tariamos ir tikros

Visai neseniai Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis prieš JAV prezidento Džordžo Bušo atvykimą į Europą pareiškė, kad NATO reikia reorganizuoti, ir netgi užsiminė, jog Aljansas jau atgyveno. Tai sukėlė didelį ypač naujųjų NATO šalių nerimą. Tačiau JAV prezidentui atvykus į Briuselį ir atskirai susitikus su 26 NATO valstybių ir 25 Europos Sąjungos narių vadovais, Vokietijos kancleris jau prakalbo kitaip. Jis teigė, jog buvo ne taip suprastas ir pan. Netgi Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas pareiškė, kad Europa ir JAV turi glaudžiai bendradarbiauti. Labai svarbu tai, jog, po Briuselio susitikimo, visų NATO šalių vadovai pritarė siūlymui prisidėti prie Irako armijos karininkų parengimo bei mokymo. Net penkiolikos NATO valstybių vadovai pažadėjo pasiųsti į Iraką savo karinius instruktorius, o griežtai smerkusios JAV karą Irake Vokietija ir Prancūzija irgi sutiko rengti Irako karininkus savo ir kitų šalių karinėse bazėse.

Ar laukia Vladimiro Vladimirovičiaus Nikitos Sergejevičiaus likimas?

Vladimiras Putinas į svarbiausius postus susodino bičiulius iš KGB laikų EPA-ELTA nuotrauka

Rusų kilmės Vokietijos politologas Aleksandras Raras, laikomas vienu geriausiu Maskvos reikalų žinovų ir neutralių įvykių vertintojų, kalbėjosi su „Komsomolskaja pravda“ politikos apžvalgininku Andrejumi Sedovu, irgi dažnai reiškiančiu savo poziciją, kurią galima vertinti kaip gana nepriklausomą nuo oficialios Kremliaus pozicijos.

Senu sovietiniu stiliumi

Petras KATINAS

Kremliaus oficialią poziciją atspindinčiuose Rusijos laikraščiuose „Rossijskaja gazeta“, „Trubuna“, buvusioje gana liberalių pažiūrų, bet „persitvarkiusioje“ „Komsomolskaja pravda“ vienu metu pasirodė publikacijos grėsmingomis antraštėmis: „JAV kuria raketinį tinklą aplink Rusiją“, „Lenkijoje rengiamasi įrengti JAV raketų bazę“ ir t.t.

Ir po holokausto čigonų kančios tęsiasi

Praėjus keliems dešimtmečiams po holokausto romai, Lietuvoje vadinami čigonais, vis dar yra diskriminuojami, niekinami ir išstumiami iš Europos šalių visuomenių, rašė laikraštis „International Herald Tribune“. Čigonai, kurių tūkstančius metų trunkanti istorija Europoje yra pažymėta priespauda, vergija ir persekiojimu, pastaraisiais metais Europoje susidūrė su linčiavimu, pogromu, rasistiniu ignoravimu bei kitais pagrindinių žmogaus teisių pažeidimais.

V.Putino politika – šiuolaikiškas diktatoriško valdymo būdas

JAV dienraštis „Wall Street Journal“ spausdina buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Nikitos Chruščiovo provaikaitės, tarptautinių santykių dėstytojos Ninos L. Chruščiovos straipsnį, kuriame V. Putinas lyginamas su buvusiu diktatoriumi Josifu Stalinu. „V. Putino prezidentavimas įrodo, kad stalinizmo idėjos Rusijoje niekad nemirs. Nuo pat istorijos ištakų Rusijoje beveik be pertraukų gyvuoja diktatūra. Per keturiolika metų po Sovietų Sąjungos žlugimo rusai suprato, kad jiems geriau gyventi vadovaujant tokiems diktatoriams kaip Ivanas Rūstusis, Petras Didysis ar J. Stalinas. Dabar rusai pamatė, kad jiems arčiausiai širdies tvirta Vovos Putino ranka. Mes pritariame jo kovai su neva nesąžiningais oligarchais ar, jo teigimu, neatsakinga spauda, palaikome abejotinus sumanymus keisti svarbius teisės aktus. Liaupsiname prezidentą dainomis ir gaminame šokoladines mielojo „modernaus autokrato“ statulėles“.

Čečėnų tautos totalinio genocido, kančių dienos minėjimas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Aminat Saijeva pasakoja apie kraupius čečėnų tremties istorinius faktus

Kaune, naujajame Įvairių tautų kultūros centre, neseniai pradėjusiame savo veiklą Gertrūdos gatvėje 58, šalia Šv. Mikalojaus bažnyčios, vasario 23 dieną įvyko Čėčėnijos Respublikos totalinės deportacijos 61-ųjų metinių minėjimas. Tai pati skaudžiausia data čėčėnų tautos istorijoje.

Jaukioje salėje rinkosi žinomi Lietuvos patriotinio judėjimo dalyviai, buvusieji partizanai, kariai, politiniai kaliniai, tremtiniai: Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Seimo narys Algirdas Patackas, Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininkas leitenantas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, politinis kalinys 90-metis Juozas Enčeris, buvęs partizanas, Kovos 11 – osios Akto signataras, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, daugiau nei 20 metų kankintas sovietiniame kalėjime Liudvikas Simutis, politinis kalinys, buvęs partizanas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Augustinas Švenčionis, Lietuvos politinių kalinių Kauno skyriaus pirmininkas Sigitas Grigaitis ir daug kitų žinomų laisvės kovotojų už Lietuvos laisvę.

Per 67 valandas nenutūpęs ir nepasipildęs degalų pirmą kartą apskriejo Žemės rutulį

Nuotykių ieškotojas Stivas Fosetas EPA-ELTA nuotrauka

Amerikietis nuotykių ieškotojas Stivas Fosetas pasiekė sensacingiausią savo karjeros rekordą: jis tapo pirmuoju žmogumi, kuris pats vienas, nenutūpęs ir nepasipildęs degalų, apskriejo Žemės rutulį.

Džiūgaujant tūkstančiams smalsuolių, 60-metis milijardierius praėjusį ketvirtadienį po pietų (vietos laiku) nusileido Salinoje, JAV Kanzaso valstijoje, iš kur pirmadienį startavo. 37 tūkst. kilometrų nuotolį lakūnas mėgėjas savo lengvuoju lėktuvu „GlobalFlyer“, oficialiais duomenimis, įveikė per 67 valandas, 2 minutes ir 38 sekundes.