2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Tvirtumas ir aiški vizija

Džordžas Bušas pasakė metinę kalbą

Beveik vienu metu pasaulyje nuskambėjo Rusijos prezidento V.Putino Kremliuje padarytas pranešimas šimtams žurnalistų apie ekonominę ir politinę padėtį Rusijoje bei pasaulyje ir galingiausios pasaulio valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džordžo Bušo tradicinė metinė kalba JAV kongresmenams, senatoriams ir amerikiečių tautai. Skirtingai nuo V.Putino, Dž.Bušas nesigyrė savo šalies branduoline galybe. Buvo ir kitų esminių skirtumų. Pirmiausia, jeigu V.Putino populiarumas Rusijoje gana didelis, tai Vašingtono Baltųjų rūmų šeimininkas bent šiuo metu tuo pasigirti negali. Tai ir suprantama. Iš kur atsiras tas populiarumas, jeigu vyksta nesibaigiantis faktiškas karas Irake, o didžiulis naftos kainų šuolis perdėm motorizuotiems amerikiečiams irgi nepridėjo populiarumo Amerikos prezidentui.

Lietuva – Rusijos tiltas į Vakarus

Petras KATINAS

Lietuvos valdžios viršūnėse sujudimas. Ir jį sukėlė ne tik neaiškūs kai kurių aukštų valdžios pareigūnų ryškėjantys ryšiai su Rusijos specialiųjų tarnybų įkurtu EBSW koncernu, bet ir Europoje pasigirdusios kalbos, kad Lietuvai gali būti neleista įsivesti euro, kaip buvo planuota, 2007 m. sausio 1 d. Tokias abejones, tiksliau sakant, labai panašias į jau nuspręstą dalyką, pareiškė Austrijos, dabar pirmininkaujančios ES, finansų ministras. Dar daugiau „žibalo“ įpylė labai įtakingo Didžiosios Britanijos verslo dienraščio „The Financial Times“ paskelbtas vertinimas, kad Lietuva yra pernelyg neturtinga valstybė, jog taptų euro zonos nare.

Civilizacijų konfliktas?

Nepaisant „senosios“ Europos, o ypač ES Konstitucijos projekto pagrindinio autoriaus buvusio Prancūzijos prezidento Fransua Miterano pastangų neįtraukti į ES Konstituciją net krikščioniškų Europos šaknų ir vertybių paminėjimo, kas buvo tiesiog balzamas ne tik musulmoniškam pasauliui, bet ir įvairiems islamistų radikalams, islamiškasis pasaulis toliau puola. Tam surandama įvairiausių priekabių ir pretekstų. Praėjusią savaitę prasidėję ir tebesitęsiantys įtūžusių ir dar aiškiai sukurstytų musulmonų minių išpuoliai deginant Danijos, Norvegijos ir kitų Skandinavijos šalių ambasadas bei konsulatus tiktai dar kartą parodo, kad musulmoniškasis pasaulis jau atvirai meta iššūkį ne tik jo nekenčiamai Amerikai, bet ir Europai. Tai vykdoma nepaisant to, kad ES, o ypač Skandinavijos šalys, labai finansiškai ir netgi politiškai rėmė musulmoniškąjį pasaulį, konkrečiai, palestiniečius, dargi smerkė Izraelį.

Nuo Potsdamo konferencijos iki Sausio 13-osios

Dr.Aldona KAČERAUSKIENĖ

Paskelbus Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kapituliavus Vokietijai, trys didžiosios pasaulio valstybės, – JAV, Didžioji Britanija ir Sovietų Sąjunga bendromis pastangomis sutriuškinusios nacistinę Vokietiją, kėlė klausimą: kas toliau? Ieškoti atsakymo susirinko į Potsdamą, kuriame posėdžiavo dvi savaites (1945-ųjų liepos 17 d. – rugpjūčio 2 d). JAV prezidentas H.S.Trumenas, Didžiosios Britanijos premjeras V.Čerčilis ir Sovietų Sąjungos vadas J.Stalinas sėdo prie derybų stalo. Jie nutarė demilitarizuoti Vokietiją: panaikinti nacių organizacijas, sunaikinti ginklus, uždrausti naujų ginklų ir amunicijos gamybą, suimti karo nusikaltėlius ir juos teisti, nubausti. Visa tai su teisingumu, regis, neprasilenkė. Kas kita naujojo Europos žemėlapio sudarymas, naujų valstybių sienų nustatymas.

Naujoji Irano strategija

George Friedman

Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinejadas

Stratforo strateginio tyrimų korporacijos pranešime analitikas Džordžas Frydmanas (George Friedman) aptaria tarptautinę bendruomenę susirūpinti privertusį Irano akibrokštą, kuris viešai, demonstratyviai ir sąmoningai sulaužė tam tikrus Tarptautinės atominės energijos agentūros jam paskirtus apribojimus dėl branduolinių įrenginių. Teheranas pasistengė, jog visi sužinotų apie jo rengiamą branduolinio ginklo programą. Maža to, Iranas ėmė grasinti Izraeliui, esą šis bus nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Rusija nesikeičia

Žymus Rusijos žmogaus teisių gynėjas, disidentas Sergejus Kovaliovas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kaip jau esame informavę „XXI amžiaus“ skaitytojus, gruodžio viduryje Lietuvoje lankėsi garsus Rusijos disidentas, kovotojas už žmogaus teises, sovietiniais metais Maskvoje leisto pogrindžio leidinio „Einamųjų įvykių kronika“ vienas leidėjų Sergejus Kovaliovas. Šis sovietinių (beje, ir dabartinių) laikų Rusijos disidentas palaikė glaudžius ryšius ir su Lietuvos kovotojais už tautos ir tikinčiųjų teises. (Plačiau apie tai žr. „XXI amžius“, 2005 12 16, Nr. 95 ir 2005 12 21, Nr 96 .) Sausio 25-ąją Lietuvos televizijos laidoje „Be pykčio“ Leonidas Donskis kalbino žymųjį disidentą.

Propagandinė ataka

Rusijos radijo stotis, pasivadinusi „Golos Rossiji“, dar kitaip vadinama „Sodružestvo“, skirta transliacijoms į NVS šalis, nepamiršta ir Baltijos valstybių. Žinomas sovietinių laikų propagandos stumbras, sovietmečiu neišlįsdavęs iš televizijos ekranų ir paskutiniais žodžiais vanodavęs Amerikos „imperialistus“, Vokietijos „revanšistus“, profesorius Valentinas Zorinas tapo pirmuoju šio propagandinio radijo politikos komentatoriumi. Tas komunistinis dinozauras nė trupučio nepasikeitė. Juodina Baltijos šalis, virkauja dėl jose neva skriaudžiamų rusakalbių, o ypač puola naujuosius Ukrainos ir Gruzijos prezidentus V.Juščenką ir M.Saakašvilį. Pastaruoju metu vėl imtas kelti į padanges buvęs Kremliaus kandidatas į Ukrainos prezidentus ekspremjeras Viktoras Janukovičius ir jo partijai žadama pergalė būsimuosiuose Ukrainos parlamento rinkimuose.

Politinė migla virš Varšuvos

Petras KATINAS

Politinė įtampa Lenkijoje, kilusi sausio pradžioje, kiek atlėgo. Konfliktas tarp valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) ir populistinių, Lenkijoje vadinamų gatvės rėksnių, partijų kilo pradėjus svarstyti Seime valstybės biudžetą. Didžiausią triukšmą sukėlė iš dalies TTP rėmusi Lenkijos šeimų lyga, kurios atstovas Seimo vicemaršalas Marekas Kotlinovskis, nieko nepranešęs valdančiosios TTP lyderiams ir be jų žinios, netikėtai surengė balsavimą ir nusprendė nedelsiant pradėti valstybės biudžeto svarstymą. Seimo maršalas M.Jurekas tokius Seimo veiksmus įvertino vos ne kaip valstybinį perversmą ir net užsiminė, kad susiriejusį tarpusavyje parlamentą reikia paleisti dviejų savaičių atostogų, kad parlamentarų įkaitusios galvos kiek atauštų, ir tik po to imti svarstyti valstybės biudžetą.

Kodėl „nukaršę liūtai“ grasina Iranui?

Česlovas Iškauskas,

politikos apžvalgininkas

Pasaulis vėl sužiuro į Iraną. Ne dėl jo prezidento radikalių pasisakymų, nors ir jų šiomis dienomis netrūko. Mat Teheraną gerokai supykdė neeilinis Tarptautinės atominės energijos agentūros valdytojų tarybos posėdis, ketvirtadienį ir penktadienį vykęs Vienoje. Antrą dieną 35 šios organizacijos šalių atstovai priėmė rezoliuciją, kuri Iraną įvarė į kampą. Apsvarsčiusi Irano branduolinės programos klausimą, agentūra nusprendė, kad visą šios šalies dosjė reikia perduoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. O tai reiškia, kad Saugumo Taryba gali įvesti Iranui dar griežtesnes sankcijas arba net pakartoti Irako operacijos variantą.

Pavėluota gynyba

Po tragiškų įvykių Prancūzijoje praėjusiais metais, kai imigrantų iš arabų šalių gaujos siautėjo Paryžiaus ir kitų šalies miestų gatvėse, degino automobilius, plėšė parduotuves, mušė policininkus, visoje Vakarų Europoje kilo klausimas: ką daryti su imigrantais iš buvusių kolonijų ir kitų Afrikos, ypač arabų, šalių? Jie taip ir nepritapo prie savo naujosios tėvynės, bet blogiausia, kad ir nesistengė pritapti. Daugelis jų ne tik niekur nedirbo, tačiau ir nesirengė dirbti, nes neblogai gyveno iš visokių socialinių pašalpų. Prancūzijos valdžia dėl imigrantų bando ieškoti išeities iš susidariusios padėties, nes praėjusių metų įvykiai gali bet kada pasikartoti.

Maskvos meška galanda nagus

„Mes pagaliau radome dujinį raktą į Europos duris“, – tokiais žodžiais, vertindamas 2005 metų Rusijos pasiekimus, džiūgavo Rusijos politologas, ekonomistas Michailas Leontjevas. Jam pritaria dar nuo Brežnevo laikų gerai žinomas jo vyresnysis kolega Fiodoras Burlackis, ne kartą lydėjęs patį N.Chruščiovą daugelyje šio genseko užsienio kelionių. F.Burlackis rašo: „Stalinas surinko didžią valstybę – nuo Oderio iki Janczy (Kinijos upė – red.). Surinko naudodamasis įvairiais būdais: karais, lageriais, raketomis. Jo valdžios perėmėjai kuo toliau, tuo labiau griovė didžiąją šalį.