|
Klaidžiojimas be kompaso
Petras KATINAS
Premjeras G.Kirkilas, mažumėlę atitrūkęs nuo rinkimų
batalijų, išmąstė, jog Baltijos valstybėms vertėtų vienu metu įsivesti
eurą. Mat, pasak Premjero, pirmiausia todėl, kad visų trijų Baltijos
šalių ekonominė padėtis yra panaši. Tokiam pasiūlymui pritaria ir
Estijos premjeras Andrusas Ansipas. Tačiau ekonomikos ekspertai
gana skeptiškai vertina tokį Premjero pareiškimą. Lietuvos banko
Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis sakė, jog Europos
Sąjunga nuolat primena, kad euro zonos plėtra yra ne politinis,
o ekonominis projektas ir valstybės vertinamos pagal objektyvius,
kiekvienai atskirus kriterijus. Todėl panašaus pobūdžio politiniai
susitarimai prieštarauja pačiai euro klubo dvasiai.
|
|
Varšuva ir Praha nepabūgo Maskvos
grūmojimų
Rusijos prezidentas V.Putinas, kalbėdama Miuncheno
konferencijoje, skirtoje tarptautinio saugumo klausimams, užsipuolė
JAV dėl jos vykdomos politikos ir tiesiogiai grasino Lenkijai ir
Čekijai, jeigu jos savo šalyse sutiks dislokuoti Amerikos priešraketinės
gynybos sistemos elementus. Rusijos prezidentas pažadėjo, kad tokiu
atveju į Lenkiją ir Čekiją bus nukreiptos Rusijos vidutinio ir mažo
nuotolio raketos. O Rusijos armijos generalinio štabo viršininkas
Jurijus Balujevskis savo ruožtu papildė V.Putino grūmojimus, pareikšdamas,
jog tokiu atveju, jeigu Amerika dislokuos Centrinėje Europoje savo
kosminio priešraketinio skydo elementus, tai Rusija nutrauks galiojančią
JAV ir Rusijos sutartį dėl mažo nuotolio raketų likvidavimo. Kremliaus
kontroliuojama Rusijos žiniasklaida tiesiog svaido žaibus Varšuvos
ir Prahos adresu, kaltindama Lenkiją ir Čekiją vos ne Rusijos išdavyste,
netgi kažkokiu nedėkingumu! Už ką gi privalo būti dėkingi Maskvai
lenkai ir čekai? Už ilgus dešimtmečius trukusią okupaciją, primestus
klusnius marionetinius komunistinius režimus, už geriausių lenkų
ir čekų tautų atstovų sunaikinimą?
|
|
Lietuva pasaulinės krizės akivaizdoje
Vilius BRAŽĖNAS
Pats svarbiausias veiksnys, sukėlęs ir keliąs
šių dienų pasaulinę krizę, yra Rytų ir Vakarų, dažnai bendraująs,
globalizmas pasaulinės valdžios siekiąs judėjimas, ne tik nesireklamuojantis,
bet ir besislapstąs nuo pat savo ištakų. Pasirodo, tais klausimais
yra net keturios knygos vien lietuvių kalba, ir tuzinas anglų kalba
vien mano lentynose. Nežiūrint to, globalizmo klausimas dar vis
pilnai neišryškintas. Visos jo užkulisių paslaptys, daugybė garsių
ir tylių konfliktų, dviejų pasaulinių karų ir revoliucijų užkulisių
manevrai tikriausiai liks paslaptyje.
|
|
Tautinės valstybės atsisakymas
Aktyvių piliečių Europa
Algirdas ENDRIUKAITIS
Gerai prisimename sovietmetį, kai komunistų partija
ir KGB mokė, kad nereikia ignoruoti tautinių klausimų, bet nereikia
jų ir sureikšminti. Tai reiškė, kad vyks rusinimas ir tai bus vadinama
tautų draugystė. Lygiai dabar tokią pat politiką vykdo ES. Jos tikslas
superliberalizmo pagrindu, kuriam nesvarbi praeitis ir ateitis,
o rūpi beširdė, veidmaininga tik šios dienos pinigų laisvės lavina,
dvasingumo sąskaita lengvinti biznio sąlygas. Tautinė valstybė,
tautos bendrumas tam yra kliūtys ir jų naikinimas vyksta demagogijos
ir gražbylystės priemonėmis. Lietuvoje tai primena dažną patiklumą
šiandieniniams telefoniniams sukčiams.
|
|
Politinės tylos mados
Vilius BRAŽĖNAS
Tenka pripažinti, kad žmonės apskritai yra stipriai
valdomi madų. Moterims įtaką daro kieno nors iš kažkur nurodomos
aprangos ir kitokios mados. Tačiau stebėtina, kad politinę ir visuomeninę
galvoseną, veiklą kartais paveikia nežinia kieno, o kartais norintiems
žinoti žinomi valstybinių naujos pasaulio tvarkos galvosenos
madų kūrėjai. Amerikoje per aukštąsias mokyklas ir globalistų kontroliuojamą
žiniasklaidą sudaroma viešoji nuomonė, kad be įsakymų yra nemadinga
inteligentų susibūrimuose kalbėti apie kurią nors nemalonią politiką.
|
|
Ginčas dėl paminklo Estijoje
Prieš porą savaičių Estijos parlamentas Riigikogu
priėmė įstatymą Dėl uždraustų statinių. Pagal pirminį jo projektą
buvo numatyta uždrausti statinius ar skulptūras, kuriomis garbinamos
Estiją Antrojo pasaulinio karo metu okupavusios nacistinė Vokietija
ir Sovietų Sąjunga. Tačiau per antrąjį svarstymą parlamento nariai
priėmė pataisą, kuria konkrečiai numatė įpareigojimą per 30 dienų
demontuoti garsiausią Estijoje esantį sovietinio režimo paminklą
bronzinį karį. Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas iš
karto pareiškė, kad nepasirašys šio įstatymo, kuris esą prieštarauja
keliems Konstitucijos punktams, tačiau jis taip pat pasmerkė visus
bandymus karo aukų pretekstu pateisinti Estiją okupavusią Sovietų
Sąjungą, o Rusijos politikų pareiškimus, neva šalyje garbinamas
fašizmas, pavadino esančiais be jokio pagrindo.
|
|
Išsiskyrė nuomonės dėl misijos
Irake
Praėjusią savaitę netikėtai iškilo vyriausiojo
ginkluotųjų pajėgų vado prezidento Valdo Adamkaus ir krašto apsaugos
ministro Juozo Oleko ginčas dėl pusšimčio karių būrio misijos Pietų
Irake. J.Olekas patvirtino, kad Lietuva ketina mažinti karių skaičių
Irake. Mūsų partneriai britai nutarė mažinti karių skaičių Pietų
Irake, todėl tokią galimybę svarsto ir Lietuva, sakė ministras
ir pridūrė, kad karių Irake galbūt jau nebus šį rugpjūtį. Taip jis
esą reagavo į tai, kad praėjusią savaitę Didžioji Britanija paskelbė
apie savo pajėgų Pietų Irake mažinimą, o Danija apie kontingento,
kuriame tarnauja ir Lietuvos kariai, visišką išvedimą iki vasaros
pabaigos. Ministras J.Olekas pareiškė, kad svarstoma galimybė nebesiųsti
pamainos rugpjūčio mėnesį misiją baigiančiam būriui LITCON-9,
Irake paliekant tik mokymo misijoje ir sąjungininkų štabuose tarnaujančius
karius. Ministro nuomone, kariuomenės išteklius būtina sutelkti
į Lietuvos prisiimtų didelių įsipareigojimų NATO misijoje Afganistane
vykdymą.
|
|
Grįžkit į tėvynę, grįžkit pas
savus!
Algimantas ZOLUBAS
Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus,
Ten pradžiugs krūtinė, atgaivins jausmus.
Svetima padangė nemaloni, ne;
Tėviškėlę brangią vis regiu sapne.
Taip dainavo tremtiniai, kai kelias į Tėvynę buvo
užtvertas, o ji pati pavergta. Dabar ir keliai atverti, ir Tėvynė
laisva. Tačiau...
Po nepriklausomybės atkūrimo, be negausių išvykstančių
iš Lietuvos kitataučių, iš Lietuvos į užsienius, daugiausia į Vakarus,
išvyko daugybė lietuvių. Išvykusiųjų skaičius nėra užfiksuotas,
tačiau spėjama, kad jis artėja prie pusės milijono. Išvykimo motyvai
įvairūs, bet dažniausiai vardijami bėgimas nuo nedarbo, nuo socialinio
saugumo stokos, siekimas kokybiškesnio išsilavinimo, uždarbio verslo
startui ar kitokiam tikslui.
|
|
Dvi ylos iš maišo
Pranciška Regina Liubertaitė
Po ginčų dėl užsienietiškų pavardžių autentiškos
rašybos visada iškyla klausimas: ar esame savarankiška tauta su
sava kalba, ar tik kokia kitų kalbų įkaitė? Kam reikia autentiškos
rašybos lietuviškuose tekstuose, jeigu lietuvių kalba yra nuo nieko
nepriklausanti, savarankiška kalba?
|
|
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo
suvažiavimas Brazilijoje
|
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo
suvažiavimo Brazilijoje dalyviai San Paule
|
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo (PALJ) suvažiavimas
įvyko sausio 5-14 dienomis San Paulo mieste, Brazilijoje. Jame dalyvavo
daugiau nei 60 atstovų iš Argentinos, Urugvajaus, Kanados, JAV,
Lietuvos, Vokietijos ir Brazilijos.
Suvažiavimas prasidėjo Atidarymo baliumi Brazilijos
lietuvių sąjungos patalpose. Kitą dieną prasidėjo darbas Studijų
dienos, kurių metu prelegentas Brazilijos lietuvių bendruomenės
Valdybos pirmininkas Jorgė Prokopas papasakojo apie Brazilijos lietuvių
bendruomenės situaciją. Menininkai Dalia Uzdila ir Rolandas Boravskis
pristatė šių metų kultūrinę suvažiavimo temą Užgavėnės. Jau
trečius metus jie aplanko mus ir moko lietuviškų tradicijų.
|
|
Doleris visame pasaulyje yra
doleris
Iš JAV valiutos atsiradimo istorijos
Nepaisant to, kad visą laiką laikomai stipriausia
pasaulio valiutai amerikietiškam doleriui metė iššūkį atsiradęs
euras, doleris daugelyje pasaulio šalių laikomas pinigu be konkurencijos.
Daugelyje šalių dolerio pavadinimas baksas atsirado jau labai
seniai. Žodis baksas kilo iš angliško žodžio buck elnias.
Mat elnio ragai ir oda kažkada buvo pinigų ekvivalentu Didžiojoje
Britanijoje.
|
|
Viltys ir realybė
Didžiosios Britanijos laikraštis The Financial
Times paskelbė savo apžvalgininko Marko Medišo straipsnį apie Rusijoje
labai anksti prasidėjusį naująjį politinį sezoną rengiantis 2008
metų kovo mėnesį įvyksiantiems prezidento rinkimams. Straipsnio
autorius primena, jog prezidento V.Putino ne kartą skelbti pareiškimai,
kad jis nesieksiąs būti išrinktas trečiajai kadencijai bei neketinąs
keisti konstitucijos ar rengti referendumą šiuo klausimu, dar nieko
nesako. Ir Kremliuje, ir visuomenėje yra labai daug įtakingų jėgų,
siekiančių, kad V.Putinas ir toliau vadovautų Rusijai, nes esą kiti
politikai iki jo dar nepriaugo.
|
|
Vieniems genijus, kitiems
Stalino pakalikas
JAV prezidento Franklino Ruzvelto 125-osioms gimimo
metinėms
|
Stalinas, Ruzveltas ir Čerčilis
Teherane 1943 metais
|
Į Jungtinių Amerikos Valstijų istoriją prezidentas
Franklinas Delanas Ruzveltas įeis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia
tai buvo prezidentas, pirmą kartą JAV istorijoje išrinktas ne tik
trečiajai, bet ir ketvirtajai kadencijai. Antra, jis sugebėjo sustabdyti
Amerikoje ir pasaulyje didžiąją depresiją ekonominę krizę, siautusią
praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje ir ketvirtojo pradžioje.
Trečia, jam vadovaujant po Antrojo pasaulinio karo JAV tapo galingiausia
pasaulio valstybe. Tiesa, šiuo klausimu daugelis istorikų ir politikos
specialistų nesutaria. Jie teigia, kad tik F.D.Ruzvelto dėka Kremliaus
vadovas J.Stalinas užgrobė pusę Europos ir ilgus dešimtmečius Maskva
terorizavo visą pasaulį, taip pat
ir JAV.
|
|
Islamistai rengiasi atakuoti
Europą
Ne tik JAV, bet ir kitų šalių politikos analitikai
bei žvalgybos institucijos skelbia pavojaus signalus, kad šį pavasarį
Afganistano talibai pradės labai plataus masto karinę ir teroristinę
operaciją Afganistane. Ir ne tik. Talibano islamistiniai radikalai
paskelbė apie savo kovos doktrinos papildymus, pateisinančius
teroro aktus, nukreiptus prieš taikius ne tik savo šalies, bet ir
kitų valstybių gyventojus.
|
|
Rusijos paradoksai
Petras KATINAS
Po atvirai agresyvios Rusijos prezidento V.Putino
kalbos Miuncheno tarptautinėje konferencijoje saugumo klausimais,
kurią pasaulio žiniasklaida įvardijo kaip naujojo šaltojo karo
epochos pradžios deklaraciją, daugelis politikos specialistų ir
politologų vėl ėmė rimtais veidais svarstyti, kokiu keliu eina Rusija.
Tačiau, kam reikia gaišti laiką ir sukti galvas: Rusijos kelias
suformuotas ir juo einama dar nuo Ivano Rūsčiojo, Petro I ir Jekaterinos
II laikų, tą kursą sėkmingai vykdė bei tuo keliu ėjo ir bolševikai
Leninas su Stalinu.
|
|
|