„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. kovo 28 d., Nr. 6 (143)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai
2007 metai

 

Po jubiliejaus klausimų nemažėja

27 Europos Sąjungos šalių
vadovai Berlyne mini 50-ąjį
Bendrijos gimtadienį

Praėjusį savaitgalį Berlyne 27 Europos Sąjungos šalių vadovai, kiti aukščiausieji ES Komisijos, Europarlamento pareigūnai paminėjo 50-ąjį Bendrijos gimtadienį. Galima priminti, kad Senojo žemyno Bendrija gimė 1957 m. kovo 25-ąją, kai Romoje susirinkę šešių Europos valstybių – Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo lyderiai pasirašė Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį. Šios istorinės sutarties įžangoje buvo rašoma, kad tai bus pagrindas glaudesnei visų Europos tautų sąjungai. Aišku, tuomet buvo sunku tikėtis, kad ateis toks metas, kai į Europos tautų šeimą įsilies ne tik Sovietų Sąjungos užgrobtos Rytų Europos šalys, bet ir buvusios SSRS Pabaltijo „respublikos“. Tuo labiau kad Europos ekonominės bendrijos – būsimosios Europos Sąjungos gimimas įvyko tuoj po žiauraus Vengrijos sukilimo numalšinimo ir rodėsi, kad geležinė uždanga amžiams padalijo Europą į dvi dalis.


Krikščioniškos vertybės tarp totalitarinės diktatūros ir liberalaus dekadanso

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas

I.Totalitarinės diktatūros metai

Carinės Rusijos okupacija, nors ir paliko skaudžių pasekmių Lietuvos gyvenime, tačiau dauguma žmonių išliko giliai tikinčiais krikščionimis – katalikais ir protestantais. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metai (1918-1940) įėjo į Lietuvos istoriją kaip spartaus religinio ir dorinio augimo metai, todėl naują okupaciją Lietuva pasitiko, moraliai būdama pakankamai tvirta.


Be garbės ir valstybingumo

Petras KATINAS

Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Michailas Margelovas nepraleidžia progos pašiepti ir apjuodinti pirmiausia buvusių pokomunistinių šalių, ES naujokių, politiką. Štai ką jis šiomis dienomis išmąstė: „Žinote, kada žmogui amputuoja ranką, jis vis tiek jaučia skausmą toje vietoje. Tai yra vadinamasis fantominis skausmas. Štai ir Rytų Europos šalys serga ta fantomine liga. Sovietų Sąjungos jau seniai nebėra, o jos vis tiek bijomasi. Ši baimė – tai psichikos susirgimas. Tai ką mums daryti? Pirmiausia ramiai kaip psichiatrams stebėti šiuos procesus. Žinoma, kol šios šalys išgis nuo tos ligos, prireiks kelių kartų. Todėl šių šalių vystymasis gerokai sulėtės. Bet juk tai ne mūsų problemos, o pirmiausia tos pačios Europos Sąjungos. Jeigu ir prireiks mūsų atsakymo, tai jis privalo būti atsargus, kaip ir subtilus neurochirurginis įsikišimas. Pabaltijo ir kai kurios kitos Rytų Europos šalys Rusijos keliamu pavojumi bando gąsdinti „senąją“ Europą. Tai – kvailystė. Vakarų europiečiai jau užmezgė tvirtus ryšius su Rusija, ir jie pyktis su mumis nė neketina“.


Danai – skundikų tauta?

Gintaras VISOCKAS

Centre – latvis Edgaras, dirbantis
firmoje M-Press. Danų
policininkams labai knietėjo sužinoti,
kodėl Edgaras, sugebėjęs
įsigyti apynaujį „Mercedesą“,
dirba naktiniu paštininku Kopenhagoje.
Tačiau kai ilgapirščiai iš jo automobilio
pavogė dokumentus, tvarkos sergėtojai
neparodė nė mažiausio noro ieškoti
vagišių. Mat Edgaras – emigrantas

Danai nesitaiksto su neteisybe

Gyvendamas Danijos Karalystėje stengiausi suvokti, koks tikrasis danų charakteris. Mandagūs, nuolat besišypsantys, paslaugūs. Tarsi niekur neskubantys, tarsi visiškai ramūs dėl savo ir savo vaikų ateities, tarsi visiškai patenkinti gyvenimu savo šalyje. Nerakinantys laukujų durų. Tokia danų išorė. Tačiau kas slypi po ramybės kauke? Pirmiausia į akis krito besąlygiškas paklusnumas įstatymams. Jeigu ant šaligatvio pažymėtas takelis dviratininkams, tai ant to takelio pėstieji nekelia kojos. Niekad niekada. Jeigu įmetei į pašto dėžutę laikraštį, kurio danas neužsisakė, tai jis, būk tikras, paskambins laikraščių platinimo firmai ir praneš apie klaidą. Būtinai. Teko girdėti pasakojant net tokią istoriją. Vienas danas tapo bedarbiu. Komuna, kuriam jis priklausė, nedelsiant puolė mokėti bedarbio pašalpą, kol šis susiras kitą užsiėmimą. Bet sykį kaimynai pastebėjo, kaip bedarbis danas namo nešasi puokštę gėlių, saldumynų, butelį šampano.


Ar savigyna nuo agresijos ir genocido teisėta?

Edmundas SIMANAITIS

Peršasi išvada, kad ne be „artimojo užsienio“ specialiųjų tarnybų filialų Lietuvoje įsiplieskė ir tolydžiai planingai pakurstoma tariama diskusija apie pasipriešinimo okupacijai, smurtui ir genocidui tikslingumą, teisumą, taigi ir laisvės kovų prasmę. Dažniausiai šią kampaniją mėginama pridengti „partizanų kovos beprasmiškumo“ devizu. Į diskusiją vienos televizijos laidos vedėjas įtraukia ir tituluotus profesorius, istorikus, žurnalistus. Turinčius kitokią nuomonę ar pačius laisvės kovotojus vengiama kviesti. Kaip vienas būtinų ir tariamai svarbiausių argumentų pateikiamas toks kaltinimas – partizanai žudė ir nekaltus žmones.


Kaip kurtiniai per vestuves

Algimantas ZOLUBAS

Lietuvoje, kaip tuometinėje SSRS paribio zonoje, buvo koncentruota energetiškai labai imlių raketinių kompleksų statyba bei eksploatavimas, todėl, norint išvengti energijos nuostolių perdavimo linijose, čia ir buvo numatyta atominės elektrinės statyba. Buvo vieša paslaptis, kad A.Sniečkus priešinosi AE statybai Lietuvoje (numanoma, kad dėl seisminio vietoves nestabilumo). Tačiau jis buvo priverstas, be to, Visaginas pavadintas Sniečkaus vardu. Tai galėtų patvirtinti seni partijos funkcionieriai.


Atmintinė Seimo istorikams

Vilius BRAŽĖNAS

Vasario pabaigoje mūsų spaudoje pasirodė žinių apie Lietuvos Seimo susirašinėjimą su Rusijos Valstybės Dūma „Vaduotojo“ paminklo Estijos sostinės Talino centre iškėlimo klausimu. Mūsų Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, kurio Maskva, atrodo, neturėtų pagrindo apkaltinti lietuvišku šovinizmu, parengė atsakymą, kuris komiteto buvo priimtas „be didesnių diskusijų“. Tad gal verta vis dėlto padiskutuoti tuo klausimu bent jau prie Seimo durų.


50 metų sukaktį mininti Europos Sąjunga džiaugiasi ir nerimauja

1957 m. kovo 25-ąją šešios valstybės pasirašė Romos sutartį, kuri tapo dabartinės ES, turinčios jau 27 nares, pagrindu. 1950 m. gegužės 9-ąją, kuri vėliau tapo Europos diena, Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Roberui Šumanui pasiūlius, Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl anglies ir plieno gamybos. Po septynerių metų šios šalys nusprendė išplėsti bendradarbiavimą ir kovo 25 dieną Romoje pasirašė du dokumentus - sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos įkūrimo. Galima teigti, kad 1956 metų Vengrijos sukilimas buvo vienas iš faktorių - suvokimas, kas dedasi kitoje „geležinės uždangos“ pusėje, privertė greičiau vienytis. Romos sutartis, kuria įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB), įsigaliojo 1958 m. sausio 1-ąją. Vėliau EEB transformavosi į Europos Sąjungą.


Bedantė armija

Rusiškas naikintuvas Suchoj-30
MKI – vienas moderniausių pasaulyje

Po karingos Rusijos prezidento V.Putino kalbos Miunchene, kurioje jis gąsdino JAV savo karine galybe, naujausiomis raketomis, galinčiomis sunaikinti visus taikinius žemėje ir ore, pasaulis prabilo apie Maskvos pradėtą naują „šaltąjį karą“. Nežinia, kuo čia dėtas žodis „naujasis“. Nes, kaip pareiškė buvęs Rusijos armijos generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Leonidas Ivašovas, „šaltasis karas“ niekada ir nebuvo pasibaigęs. „Rusija visada buvo ir bus strateginis JAV priešas“, - teigė L.Ivašovas. Tačiau karingi V.Putino ir armijos generolų žodžiai neatspindi to, kad Sovietų Sąjungos laikų ir dabartinė Rusijos padėtis gerokai pasikeitė. Tuomet amerikiečių žvalgyba, kaip dabar pripažįsta Amerikos specialistai ir analitikai, gerokai perdėjo SSRS galybę ir jos keliamą grėsmę pasauliui. Šiuo metu Vašingtonas jau nedaro panašios klaidos.


Pagrindinė našta – ant amerikiečių pečių

Jau nuo sovietinės armijos įsiveržimo į Afganistaną laikų tapo įprasta, kad pasipriešinimo kovotojai – anksčiau modžahedai, dabar talibai – atėjus pavasariui ir nutirpus sniegui kalnų perėjose nusileidžia nuo kalnų į lygumas ir pradeda atakuoti. Taip atsitiko ir šį pavasarį. Todėl Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džordžas Bušas pareikalavo iš NATO sąjungininkų sustiprinti savo karines pajėgas Afganistane. Be to, nuo šiol devynis mėnesius NATO pajėgoms Afganistane vadovaus amerikiečiai. JAV generolas Danas Maknilas perėmė vadovavimą ginkluotosioms 35 tūkst. NATO pajėgoms iš britų generolo Devido Ričardso. Atsakydami į tai Talibano lyderiai įspėjo, kad ši vasara bus pati kruviniausia užsienio kariams, esantiems Afganistane. Tuo pačiu metu pasirodė ir pranešimai, kad talibai jau parengė daugiau kaip du tūkstančius mirtininkų – Alacho karių, pasirengusių pulti NATO karius.


Prabilo maršalas–pučistas

Buvęs Rusijos gynybos ministras SSRS maršalas Dmitrijus Jazovas pastaruoju metu labai aktyviai reiškiasi Rusijos spaudoje ir, kaip teigiama, Kremlius nuolat konsultuojasi su juo kariniais klausimais. Šiomis dienomis maršalas surengė savo naujos knygos „Karibų krizė. Praėjus keturiasdešimčiai metų“ pristatymą. Pirmiausia autorius pabrėžė, kad Karibų krizėje D.Jazovas dalyvavo asmeniškai. 1962 metais jis, jaunas sovietų armijos pulkininkas, vadovavo sovietų atskirajam motorizuotų šaulių pulkui Kuboje ir, kaip jis rašo, stojo „ginti nuo amerikiečių puolimo Laisvės salą“. Ir kaip nusipelnęs veteranas prieš dvejus metus asmeniškai komunistinės Kubos valdžios buvo pakviestas į Havaną dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje vadinamosios Karibų krizės jubiliejui paminėti.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija