|
Pasaulis atsisveikino su operos
legenda
|
Lučianas Pavarotis
|
Šeštadienį Italija ir visas muzikos pasaulis atsisveikino
su rugsėjo 6 d. mirusiu Italijos operos legenda Lučianu Pavaročiu.
Dešimtys tūkstančių gedinčiųjų, tarp jų ir žinomi politikos bei
pramogų pasaulio žmonės, susirinko į nedidelį Modenos miestą atiduoti
paskutinę pagarbą garsiajam dainininkui. Atvyko buvęs Jungtinių
Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas, Italijos ministras pirmininkas
Romanas Prodis, kultūros ir gynybos ministrai. Laidotuvių ceremonijai
vadovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė.
Aklas italų tenoras Andrea Bočelis ir sopranas iš Bulgarijos Raina
Kabaivandska giedojo per laidotuvių šv. Mišias UNESCO pasaulio paveldui
priklausančioje Modenos katedroje, kurioje L.Pavarotis buvo pakrikštytas.
|
|
Penktosios ir įvairiausios kitos
kolonos
Petras KATINAS
Galima priminti tiems, kurie jau pamiršo, ką ne
kartą yra pasakęs Rusijos prezidentas V.Putinas: Rusija šiandien
ateina ne su kalašnikovais ir tankais, o su pinigais. Išties taip
yra, tik Rusijos vadovas pamiršo paminėti dar vieną dalyką: yra
ir dar vadinamoji kultūrinė, o ypač informacinė invazija. Stebint
Rusijos televizijos kanalų programas ir klausantis Rusijos, deja,
ir kai kurių Europos šalių, politikų pasisakymų tarptautiniuose
forumuose, aiškiai matyti, kad šmeižtas, informacinė invazija darosi
vis agresyvesnė. Tiesa, Maskvoje dažnai piktinamasi, kai koks nors
Lietuvos politikas ar laikraštis kai kuriuos Lietuvoje gyvenančius
rusus pavadina penktąja kolona. Štai europarlamentaras Aloyzas Sakalas
neseniai vėl susilaukė priekaištų ne tik iš Maskvos, bet ir iš mūsų
vietinių prorusiškų veikėjų, kai jis prieš ketverius metus vadovavo
Lietuvos Seimo parlamentinei komisijai, tyrusiai pavojų, kurį Lietuvos
saugumui kėlė Rolando Pakso ir jo aplinkos, konkrečiai, Rusijos
piliečio Jurijaus Borisovo, veikla. Dabar Rusijos spauda vėl užsipuolė
europarlamentarą, kad jis pareiškė nusistebėjimą ir nepasitenkinimą
tuo, kad J.Borisovo kompanija Avia Baltika laimėjo konkursą sumontuoti
karinį sraigtasparnį. Kaip žinoma, A.Sakalas pagrįstai piktinosi,
kad nei Valstybės saugumo departamentas, nei Krašto apsaugos ministerijos
Antrasis departamentas tuo klausimu nieko nedarė. Užtat pagiriamas
premjeras G.Kirkilas, pataręs A.Sakalui nevertinti verslo politiniu
aspektu...
|
|
Kova su terorizmu vyksta ir
taikiai
Iš Rasos Juknevičienės rugsėjo 10-osios spaudos
konferencijos
Štai ir rugsėjo 11-oji. Septyneri metai prabėgo
po įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose, sukrėtusių visą pasaulį.
Kaip tik prieš porą dienų grįžau iš Afganistano, kur buvau pakviesta
kartu su kitų NATO valstybių Portugalijos, Didžiosios Britanijos,
Kanados, JAV, Estijos ir Lietuvos parlamentarais į Parlamentinės
asamblėjos gynybos komiteto delegaciją Afganistane. Afganistanas
yra kaip tik ta vieta, kurios dabartiniai procesai ir įvykiai tiesiogiai
susiję su Rugsėjo 11-ąja. Tai yra po Rugsėjo 11-osios susiklosčiusi
situacija, todėl sėkmė tame regione, sėkmė tame krašte (kuri galbūt
ateis dar labai negreitai) yra tiesiogiai susijusi netgi su mūsų
gyvenimu. Valstybių vadovai (taip pat ir NATO valstybių) tvirtina,
kad NATO sėkmė Afganistane gali pakreipti NATO egzistencijos esmę
ir tolesnį NATO, kaip organizacijos, likimą.
|
|
Demokratinis genocidas
Dr. Rūta Gajauskaitė
kriminologė
Kas yra sovietinis genocidas žinome. Jį simbolizuoja
Sibiro tremtys, gulagai, psichiatrijos ligoninės ir alkoholizmas,
o vainikuoja apie šimtas milijonų sunaikintų žmonių. Ką reiškia
demokratinis genocidas dar tik pradedame pajusti. Bet vis dar
netikime, kad gerumo panacėja demokratija ne tik ne geresnė,
bet ir keletą kartų blogesnė už sovietinę santvarką!
|
|
Apie visuomenės saugumą: Ne
galybe, ne jėga, bet mano Dvasia (Zch 4, 6)
Tarptautinė religinė konferencija Šiaurės Airijoje
ieškojo atsakymų į šių dienų problemas
Livija ŠIUGŽDIENĖ
|
Gabi ir Helmut Jung iš Vokietijos
aktyvūs CP nariai, dažnai
dalyvaujantys konferencijose
|
Birželio 14-17 dienomis Šiaurės Airijos Ballycastle
miestelio Corrymeelos bendruomenėje vyko tarptautinė religinė konferencija,
skirta pažeidžiamumui ir saugumui. Jos esmė ryškėja iš pavadinimo:
Ne galybe, ne jėga, bet mano Dvasia (Zch 4, 6) konferencija apie
pažeidžiamumą ir saugumą. Corrymeelos bendruomenė labai tiko šiai
konferencijai, nes ji turi 30 metų patirtį susitaikymo ir taikos
Šiaurės Airijoje darbe. Konferenciją organizavo krikščioniškų bendruomenių,
Bažnyčių ir organizacijų ekumeninis tinklas Bažnyčia ir taika
(Church and Peace, sutr. CP). Į renginį susirinko daugiau nei
šimtas dalyvių iš 13 šalių.
|
|
Europos saulėlydis
Prieš šimtą metų Europoje gyveno ketvirtis viso
pasaulio gyventojų. 1950 metais europiečiai sudarė 21,7 proc., o
šiandien jų dalis planetoje yra sumažėjusi iki 7 proc. Mažėjant
pasaulyje europiečių, kurių dauguma yra krikščionys, dideliais tempais
pasaulyje augo musulmonų skaičius. Per penkias kartas, nuo 1900-ųjų
iki 2000-ųjų, pasaulyje musulmonų padaugėjo nuo 150 mln. iki 1,2
milijardo. Praėjusiame amžiuje musulmonų daugėjo dukart greičiau
nei likusiojo pasaulio gyventojų dalis.
|
|
Legendinis prezidentas
Petras KATINAS
|
JAV prezidentas
Džonas Ficdžeraldas Kenedis
|
Amerika ir visas pasaulis paminėjo buvusio JAV
prezidento Džono Ficdžeraldo, bičiulių ir priešų dažniausiai vadinto
Džeku, Kenedžio 90 metų jubiliejų. Jis gimė 1917 m. gegužės 29 d.
Brukline, Masačuseto valstijoje. Džonas buvo antras vaikas airių
katalikų devynių vaikų šeimoje. Ši šeima per gana trumpą laiką tapo
viena iš turtingiausių Jungtinių Amerikos Valstijų šeimų. Šeimos
tėvas Džozefas XX a. antrojo dešimtmečio pradžioje sėkmingų spekuliacijų
biržoje dėka padėjo šeimos turto, siekusio 200 mln. dolerių, pagrindus.
Jis auklėjo savo vaikus siekdamas jų fizinio tobulumo ir daug dėmesio
skyrė skatindamas jų protų konkurenciją. Savo ruožtu motina Roza
labai mylėjo nepriekaištingą tvarką, tačiau vaikų auklėjime nereiškė
jokių emocijų. Konektikuto internate Džonas mokėsi gana vidutiniškai,
o studijuodamas Prinstono ir Harvardo universitetuose dažnai sirgo.
Jis sirgo Adisono liga ir nuo medikamentų vartojimo kildavo naujų
negalavimų. Ši ilgai slėpta liga gana dažnai sukeldavo baisius skausmus,
be abejo, turėjo įtakos vykdant prezidento pareigas.
|
|
Patys prisidirbę, ieško kaltų
Petras KATINAS
Visi pripažįsta, jog daugelio pasaulio teroristų
mėgstamiausias ginklas yra sovietinis rusiškas garsusis Kalašnikovo
automatas, trumpiau vadinamas kalašu. Tais kalašais Kremlius
dosniai apginkluodavo viso pasaulio teroristines grupuotes beveik
visuose žemynuose. Pradedant Italijos Raudonosiomis brigadomis,
baigiant Lotynų Amerikos bei dabar Palestinoje į valdžią atėjusiu
Hamas, visokiais Islamo džihadais bei pan. Ir dabar visose nuotraukose
pasaulio teroristas Nr. 1 Osama bin Ladenas puikuojasi su kalašu
rankose. Taip pat Maskva dosniai dalijo šių automatų gamybos licencijas
savo satelitams ne tik Varšuvos bloke, bet ir kitoms pažangių
režimų valdomoms šalims. Ir štai dabar Rusijos ginklų eksportu užsiimantis
Rossoboroneksport pagrasino imtis ryžtingų veiksmų ginant savo
intelektualinę nuosavybę ginklų gamybos sferoje. Pirmiausia Kalašnikovo
automatų. Kaip teigia Rusijos karinis apžvalgininkas S.Iščenka,
Maskvos praradimai dėl šių automatų nelegalios gamybos ir prekybos
yra milžiniški. Pasak S.Iščenkos, pirmiausia bus imtasi priemonių
prieš Bulgarijos firmą Arsenal, parduodančią visiems norintiems
piratines šių automatų kopijas.
|
|
Pseudoteisė Čečėnijoje nusikaltimų
žmoniškumui priedanga
Algirdas ENDRIUKAITIS
Prancūzų filosofas Andrė Gliuksmanas savo 2006
metų knygą Neapykantos filosofija dedikavo Vienai Čečėnijos rožei,
mielai širdžiai ir labai tolimai. Man regisi, mūsų diskusija primins,
kad pasaulio sąžinė be apribojimų gali pretenduoti į įstatymų teisės
pirmenybę, antraip neliktų mūsų, turinčių teisę kalbėti, žmogiškojo
egzistavimo prasmės.
|
|
Žmogiškumo vertybės vienodos
visiems
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba išplatino
kreipimąsi dėl čečėnų tautos beteisiškumo, kurį adresavo Europos
Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui Renė van der Lindenui,
Europos Parlamento pirmininkui Hansui Gertui Pioteringui, Europos
Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos pirmininkui Migeliui Angelui
Moratinosui.
|
|
Jeigu karas rytoj...
Sovietinei armijai okupavus Lietuvą 1940 metų
birželį, visur skambėjo ne tik garsioji rusiška Katiušos daina,
bet ir Jeigu karas rytoj. Toje dainoje buvo šlovinama nenugalimoji
Raudonoji armija, kuri kilus karui bemat sumals visus savo priešus
į šipulius. (1940 metais okupuotoje Lietuvoje ši daina buvo bemat
perdirbta: Jeigu karas rytoj lašinių nebus tuoj,/ Apie sviestą
nėr ko ir galvoti./ Jau ir Stalinas čia su arbūzų kaše,/ Viršila
mus veda į kovą...)
|
|
|