|
NATO Parlamentinės Asamblėjos
struktūroje jaučiamės naudingi
|
Rasa Juknevičienė (antroji
iš dešinės) su Pakistano
senato pirmininku (ketvirtas
iš dešinės) NATO Parlamentinės
Asamblėjos vizito Pakistane metu
|
Lietuvos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje
Asamblėjoje pirmininkė Rasa Juknevičienė yra išrinkta vieno svarbiausių
Politikos komiteto pranešėja (reporter). Kalbamės su Rasa Juknevičiene
apie jos einamas pareigas.
NATO Parlamentinė Asamblėja yra viena rimčiausių
parlamentinių struktūrų pasaulyje. Joje vykstančios diskusijos yra
įdomios ir svarbios todėl, kad diskutuoja pagrindiniai politiniai
pasaulio žaidėjai JAV, Europos valstybės, Rusija. Pastaruoju metu
geografija plečiasi, dalyvauja net ir Afganistano, Pakistano valstybių
parlamentarai, tokių valstybių, kurios, atrodė, labai toli nuo NATO.
|
|
Vengrų bičiuliai turiningai
baigs veiklos metus
|
Atsisveikinimo vakarienėje
su buvusiu Vengrijos
ambasadoriumi Šandoru
Juhasu (kairėje). Dešinėje
dr. Vytautas Grinius
ir prof. Ona Voverienė
|
Prieš metus Lietuvoje buvo plačiai paminėtos
1956 metų Vengrijos sukilimo 50-osios metinės. Apie tai nemažai
rašyta ir XXI amžiuje. Ar tuo viskas baigėsi, ar herojišką vengrų
tautą jau pamiršome?
Į šiuos ir kitus klausimus maloniai sutiko atsakyti
Lietuvos ir Vengrijos bičiulių kultūros draugijos pirmininkas, Vengrijos
ambasadoriaus Lietuvoje garbės patarėjas dr. Vytautas Grinius.
Ne, nepamiršome. Lietuvių ir vengrų draugystė
tebesitęsia. Gegužės mėnesį iškilmingai atsisveikinome su pirmuoju
Vengrijos ambasadoriumi Lietuvoje. Kartu su vengrų bendruomene Lietuvoje,
mes su prof. Ona Voveriene, atstovavę Vengrų bičiulių kultūros draugijai,
dalyvavome atsisveikinimo vakarienėje, poną Sandorą Juhašą perjuosėme
lietuviška juosta joje buvo įrašytas jo vardas, pavardė, kadencijos
metai ir žodis Lietuva. Diplomatinis darbas mūsų šalyje yra jo
turtingos biografijos dalis.
|
|
Užšaldyta partnerystė
Petras KATINAS
|
Lenkiška lopšinė
Jauniaus AUGUSTINO piešinys
|
Senosios Europos Sąjungos šalys, ypač Vokietija,
neslepia savo pasitenkinimo dėl Lenkijos seimo rinkimų rezultatų,
kuriuos vadina brolių L. ir J.Kačynskių Teisės ir teisingumo partijos
pralaimėjimu. Broliai Kačynskiai, dėl Lenkijos ir kitų naujųjų ES
narių interesų gynimo vertinami kaip užkietėję euroskeptikai, netgi
skelbiami vos ne diktatoriais, aršiais nacionalistais, buvo nuolatinis
galvos skausmas Briuseliui.
Žinoma, Lietuvos santykiai su didžiausia naująja
Europos Sąjungos nare, paskelbta strategine partnere labai svarbūs.
Tačiau reikia pripažinti, kad Varšuvoje netrūksta tokių politikų,
kurie į Lietuvą žiūri kaip į jaunesniąją sesę ir skatina taip
elgtis aukščiausius Lenkijos valdžios pareigūnus. Po Lietuvos nepriklausomybės
paskelbimo ir komunistinio režimo žlugimo Lenkijoje 1994 m. balandžio
26 dieną Vilniuje abi tautos pasirašė geros kaimynystės ir bendradarbiavimo
sutartį.
|
|
Posėdžiavo Seimo ir Pasaulio
Lietuvių Bendruomenės komisija
|
Lietuvos Seimo ir Pasaulio
Lietuvių Bendruomenės komisijos
posėdžiuose apsilankė lietuvių
delegacija iš Karelijos (ji mena
tūkstančių lietuvių kančias
ir mirtį pragariškose Belomor
kanalo statybose). Nuotraukoje
delegacijos nariai
su PLB pirmininke Regina
Narušiene ir PLB atstovu
Lietuvoje Gabrieliumi Žemkalniu
|
Spalio 15 dieną Vilniuje, LR Seime, posėdžiauti
pradėjo visą savaitę dirbusi Lietuvos Seimo ir Pasaulio Lietuvių
Bendruomenės (PLB) komisija, kurios pirmininkės yra Seimo narė Laima
Mogenienė ir JAV Lietuvių bendruomenės atstovė Dalia Puškorienė
iš Klivlendo. Išeiviams atstovauja penki didžiausios lietuvių bendruomenės
JAV atstovai, vienas Kanados, du iš Europos, vienas iš
Rytų, vienas atstovauja etninėms žemėms.
Atnaujintos komisijos (anksčiau veikė Seimo ir
JAV Lietuvių Bendruomenės komisija) posėdžių programoje: lietuviškų
televizijos laidų transliavimas į Šiaurės Ameriką (Europos lietuviai
jau mato); Lietuvos žiniasklaidos vaidmuo formuojant valstybės įvaizdį;
emigracija ir imigracija; Lietuvos diplomatinių atstovybių ryšiai
su lietuvių bendruomenėmis ir kt.
|
|
Jeigu ne jeigu
Vilius Bražėnas
Amerikos lietuvyje, o vėliau ir interneto dienraštyje
Bernardinai.lt buvo paskelbtas žymaus JAV lietuvių veikėjo, patrioto
Broniaus Nainio straipsnis Ar tautinė valstybė yra fašizmas?
Rašinys palietė seniai Kremliaus ir JAV liberalų
(įmantriai kalbančių socialistų) I Niurnbergo teisme nukaltą propagandos
melo durklą: sutapatintą su tautiškumu nacizmą. Tai padaryta po
žodžiu nacizmas paslepiant tikrovę, jog naciai tokie pat kairieji
(o ne dešinieji!), kaip ir komunistai, nes abu socialistai. Naciai
buvo Nacionalsocialistinė darbo partija. Tuo būdu ir italų fašizmas
buvo kitokios formos (negu komunizmas ir nacizmas) socializmas:
fašizmo kūrėju tapo Benitas Musolinis, pakilęs iš socialistinio
laikraščio redaktoriaus kėdės.
|
|
Gruzija rengiasi į NATO
Iš visų pusių Maskvos puolama Gruzija žengė dar
vieną labai svarbų žingsnį jos kelyje į Šiaurės Atlanto aljansą.
NATO Parlamentinės Asamblėjos Saugumo ir gynybos komitetas pritarė
Estijos delegacijos parengtai rezoliucijai, kurioje Tbilisiui bus
perduotas veiksmų planas dėl prisijungimo prie Aljanso.
|
|
Prancūzų praregėjimas
Prancūzijos vyriausybė, aktyviai palaikoma prezidento
N.Sarkozy, toliau imasi priemonių apriboti nelegalią imigraciją,
kuri iš tiesų įgavo grėsmingą pobūdį. Dar rugsėjo mėnesį Nacionalinis
susirinkimas pritarė įstatymui, kuriuo gerokai sugriežtinamos imigrantų
įvažiavimo į Prancūziją taisyklės. Ypač tiems, kurių giminės jau
gyvena Prancūzijoje, bet gimė svečiose šalyse. Pagal šį įstatymą,
visi, siekiantys atvykti gyventi į Prancūziją, remiantis šeimų susivienijimo
taisyklėmis, dabar dar būdami savo šalyse privalės išlaikyti prancūzų
kalbos mokėjimo testus bei įrodyti, kad gali susikalbėti prancūziškai.
Kviečiančioji pusė turės pateikti pažymas, kad jų pajamos yra ne
mažesnės kaip 1279 eurai per mėnesį.
|
|
Europos keliai ir šunkeliai
Daugelis iš buvusių Rytų ir Vidurio Europos pokomunistinių
šalių politikų ir apžvalgininkų tikėjosi, kad nuėjus nuo scenos
uoliausiems Rusijos prezidento V.Putino pataikūnams (kai kurių vadintiems
padlaižiais) Gerhardui Šrioderiui ir Žakui Širakui, naujieji vadovai
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Nikolia Sarkozy taip aklai
nevykdys Maskvos užmačių. Deja, atrodo, bent jau kol kas viltys
nelabai pasiteisino. V.Putinui nuvykus į Visbadeną susitikti su
Vokietijos kanclere Angela Merkel, pastaroji negailėjo komplimentų
Kremliaus valdovui.
|
|
|