|
Sportas ir politika
Pekino vasaros olimpinių žaidynių belaukiant
Petras KATINAS
|
Prieš olimpines žaidines Pekine
nesiliauja protestai dėl žmogaus
teisių pažeidimų Kinijoje
ir neramumų Tibete
Reuters nuotrauka
|
Šaltojo karo laikais Sovietų Sąjunga, ypač jos
satelitai iš vadinamųjų liaudies demokratinių respublikų ir Kubos,
siekė paversti sporto varžybas komunistinės santvarkos triumfu.
Esą tiktai komunistinėje ar socialistinėje santvarkoje žmonėms sudaromos
visos sąlygos vystyti savo talentus, pasiekti fizinį ar net dvasinį
tobulumą. Ypač sportininkai buvo priversti tarnauti komunistinei
propagandai Rytų Vokietijoje, kuri buvo vos ne komunizmo bastionu
Europoje. Dargi labiau nei Sovietų Sąjungoje. Vadinamoje VDR netgi
buvo įkurtas specialus slaptas institutas, dirbęs STAZI struktūroje,
kuriame mokslininkai, eruditai kūrė specialius preparatus ir vaistus,
populiariai tariant dopingą, skirtą stimuliuoti fizines sportininkų
jėgas siekiant pasaulio ir olimpinių rekordų. Nesvarbu, kad nemažai
tų rekordininkų, kurie pumpavo šiuos preparatus, gana jauni išėjo
į aną pasaulį arba visam gyvenimui tapo neįgaliais arba netgi dvasios
invalidais. Žlugus SSRS, tokių publikacijų ir dokumentinių straipsnių
buvo pasirodę ir Rusijos spaudoje.
|
|
Lietuva tarp NATO skėčio ir
rusiško imperializmo gniaužtų
Giedrius Grabauskas-Karoblis
|
Jauniaus AUGUSTINO piešinys
|
Šį pavasarį sueina ketveri metai nuo dviejų skirtingų,
tačiau svarbių Lietuvai šiuolaikinės istorijos įvykių. 2004 metų
kovo 29 dieną Lietuva buvo priimta į NATO, tapo pilnateise šios
organizacijos nare. 2004 metų balandžio 6 dieną pasibaigė tuometinio
prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas po Seime vykusio balsavimo
jis buvo nušalintas nuo pareigų. Šie įvykiai atspindi Lietuvos situaciją
ties mūsų valstybe kryžiuojasi Rytų ir Vakarų įtakos. Narystė
NATO žymiai sutvirtino Lietuvos tarptautines pozicijas. R. Pakso
apkalta akivaizdžiai atskleidė Rusijos įtakos mastus, parodė, kad
ši įtaka yra politinė, ekonominė ir galiausiai informacinė.
|
|
NATO forumas Bukarešte
Giedrius Grabauskas-Karoblis
|
Prezidentas Valdas Adamkus
susitiko su Vokietijos
kanclere Angela Merkel
|
Rumunijos sostinėje Bukarešte balandžio 2-4
dienomis vyko NATO forumas. Buvo svarstytas klausimas ir dėl naujų
narių priėmimo. Daug diskusijų kėlė Ukrainos ir Gruzijos galimos
narystės NATO aljanse klausimas. Šių valstybių narystei organizacijoje
prieštarauja ne tik Rusija, bet ir NATO šalys Vokietija, Prancūzija,
Belgija ir Olandija. JAV prezidentas D. Bušas, atvykęs į Bukareštą
kovo 1 dieną, pareiškė, kad kviečia NATO priklausančių valstybių
vadovus pritarti Ukrainos ir Gruzijos narystei NATO, nepaisant Rusijos
prieštaravimų ir kai kurių NATO šalių lyderių abejonių šiuo klausimu.
Bušas teigė, kad abi šios valstybės tiek Ukraina, tiek Gruzija
yra pasirengusios stoti į NATO. Į Bukareštą dalyvauti NATO forume
atvyko visų 26 šiai organizacijai priklausančių valstybių vadovai
ir įtakingi politikai. Be to,čia dalyvavo ir dar 23 valstybių, pasirašiusių
su NATO sutartį Partnerystė vardan taikos, atstovai. Iš viso į
Bukareštą atvyko per 3 tūkstančius įtakingų politikų, diplomatų
bei kariškių. Čia susirinko ir rekordinis žurnalistų skaičius
akredituota arti 2 tūkstančių žurnalistų.
|
|
Lietuvos atominė ir Briuselis
Vilius Bražėnas
Pagaliau piliečių keliamas šurmulys dėl Ignalinos
atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo pakilo iki aukščiausios
LR valdžios. O 2008 m. pradžioje tas klausimas atsitrenkė net į
ES politbiuro komisariatus Briuselyje.
O apie tai mūsų valdžia turėjo jau seniai garsiai
kalbėti, net rėkti. Ypač tyla nusikalto tie, kurie nuo seno sėdi
valdžios kėdėse. O dabar jie apsimeta staiga Ameriką atradę.
|
|
Seimo komiteto melas
Algimantas Zolubas
Sovietinio demokratinio centralizmo laikais
valdžia savo sprendimus viešai grindė liaudies poreikiais arba
motyvuodavo neva liaudies rašytais laiškais, kuriuose darbo žmonių
atstovai reikšdavo tam tikrus pageidavimus. Bet iš tiesų tie nomenklatūros
galvose gimę sprendimai vadinamajai liaudžiai buvo nepalankūs
ir net žalingi. Šiandien turime puikią progą įsitikinti, kad demokratinis
centralizmas Lietuvoje ne tik išliko gyvastingas, bet ir peržengė
įžūlumo ribą. Naujoji nomenklatūra drįsta imtis begėdiškos klastotės.
|
|
Maskvos ir Belgrado pasjansas
Tuo metu, kai Serbijos Kosovo provincija paskelbė
savo nepriklausomybę ir ją jau pripažino apie 40 valstybių ir netgi
tolimoji Japonija, Serbijos valdžia pagrasino nutrauksianti diplomatinius
santykius su tomis valstybėmis. Pirmiausia iš kai kurių šalių
Vengrijos ir Kroatijos konsultacijų neribotam laikui jau atšaukti
Serbijos ambasadoriai. Savo ruožtu Kremlius ėmė labai aktyviai ir
demonstratyviai reikšti paramą Serbijai, skelbiasi netgi pagrindiniu
stačiatikių ortodoksų bažnyčios gynėju, siekiančiu visomis išgalėmis
neleisti skriausti serbų tikėjimo brolių. O naujasis Rusijos atstovas
prie NATO Dmitrijus Rogozinas, netgi pačioje Rusijoje vadinamas
aršiausiu vanagu ir imperijos atkūrimo šaukliu, nedviprasmiškai
užsiminė, kad Maskva nedvejodama gali panaudoti jėgą susigrąžinant
Kosovą, jeigu Serbija to paprašys.
|
|
Rublis prieš dolerį
Tapęs bene pagrindiniu Kremliaus kontroliuojamos
Rusijos žiniasklaidos ruporu, politikos apžvalgininkas Michailas
Leontjevas neseniai paskelbė: Rusija artimiausiu metu privalo tapti
vienu pagrindinių pasaulio finansų centru. Būtent privalo, nes
antraip neišgyvensim. Bet negalima tapti pasaulio finansiniu centru
neturint finansinės ir piniginės sistemos suvereniteto. Privalome
tapti emisijų centru. Žinoma, šiuo metu Rusija antras pagal dydį
naftos eksportuotojas. Todėl, sprendžiant iš aukštų valdžios atstovų
pareiškimų, rengiamasi pereiti prie atsiskaitymų už energoresursus
rubliais. Dabar visi atsiskaitymai už prekybą nafta ir jos produktais
pasaulyje vyksta doleriais. Rusija irgi savo naftą ir dujas Europos
Sąjungai ir buvusioms SSRS šalims parduoda pagal sudarytas sutartis
atsiskaitant doleriais.
|
|
|