2007 metai
2008 metai

„Informacija turi laisvai tekėti ir iš Vakarų į Rytus, ir iš Rytų į Vakarus“

Vienas iš dokumentinio filmo „Triukšmo imperija“ autorių Rimantas Pleikys Gintaro VISOCKO nuotrauka

„Triukšmo imperija“ – unikalus dokumentinis Rimanto Pleikio ir Domanto Vildžiūno filmas. Kaip buvo kuriamas filmas apie šaltojo karo metais egzistavusią radijo cenzūrą, kodėl plačiajai Lietuvos visuomenei jis vis dar neprieinamas, su kokiais sunkumais susidūrė filmo kūrėjai, rinkdami informaciją „Triukšmo imperijai“ –  į „XXI amžiaus“ priedo „Slaptųjų takų“ žurnalisto Gintaro VISOCKO klausimus atsako vienas iš „Triukšmo imperijos“ kūrėjų – Rimantas PLEIKYS.

„Įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai“

Šį mėnesį ėmė aiškėti rugsėjį Estijoje kilusio šnipinėjimo skandalo detalės. Gynybos ministerijos, vienos slapčiausių Estijos institucijų, darbuotojas, beje, vadovaujantis vienam iš itin svarbių Gynybos ministerijos padalinių, buvo suimtas Estijos slaptųjų tarnybų ir uždarytas į areštinę. Oficialūs kaltinimai Hermanui Simmui skamba tradiciškai: „įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai“. Estijos generalinės prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, H. Simmas, buvęs saugumo skyriaus viršininkas, galėjo teikti slaptą informaciją Rusijos užsienio žvalgybos karininkams. Drauge su H. Simmu išdavyste įtariama ir jo žmona. Tačiau moteris, skirtingai nei jos vyras, nebuvo uždaryta į kalėjimą. Kai pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš šalies, ją iš karto paleido.

Apie virtualią „vyresniojo brolio“ akį

Gintaras VISOCKAS

Daugelis iš mūsų žvalgybines-kontržvalgybines operacijas įsivaizduojame pirmiausia kaip slaptųjų agentų, infiltruotų į strategiškai svarbias įmones, ministerijas, departamentus ar karinius dalinius, veiklą. Pavyzdžiui, priešiškai nusiteikusi valstybė paperka Krašto apsaugos ministerijoje dirbantį aukšto rango pareigūną, kad šis teiktų žinias iš savo kuruojamos institucijos. O šis, skatinamas gobšumo ar patiriamų materialinių sunkumų, sutinka už atlygį bendradarbiauti su svetimos valstybės slaptosiomis tarnybomis. Be abejo, čia įmanomi patys įvairiausi variantai: politinių įsitikinimų ar asmeninių nusiteikimų vedinas ministerijos klerkas pats pasiūlo savo paslaugas užsienio šalies žvalgybai, tarnauti svetimiems ministerijos pareigūnas sutinka tik šantažuojamas, nenorėdamas, jog į viešumą išlįstų, sakykim, netradicinė jo seksualinė orientacija ar polinkis į alkoholizmą...

Kauno politechnikos institute diegė sovietinę ideologiją

Albinas TAMAŠAUSKAS

Sovietinei aukštajai mokyklai buvo keliamas uždavinys parengti komunistine ideologija besivadovaujančius specialistus. Šią ideologinę užduotį tuometiniame KPI privalėjo vykdyti Marksizmo-leninizmo pagrindų, Mokslinio komunizmo, SSKP istorijos, Politinės ekonomijos ir Filosofijos katedrų dėstytojai. Jie turėjo slopinti studentų ir darbuotojų tautinę bei religinę sąmonę, skiepyti nepakantumą bendražmogiškoms krikščioniškoms vertybėms, skleisti tariamąjį sovietų bei rusų mokslo pažangumo mitą.

Memuarai, sukėlę šoką Kremliuje

Petras KATINAS

Stalino „asmenybės kulto“ demaskuotojas Nikita Sergejevičius Chruščiovas

Prieš 40 metų viena Vakaruose išleista knyga sukrėtė Sovietų Sąjungos aukščiausiąją vadovybę – SSKP CK politbiurą. Tą knygą parašė ne koks nors disidentas ar sovietinio GULAG’o kalinys, o buvęs visagalis SSRS valdovas, SSKP generalinis sekretorius bei ministrų kabineto vadovas, Stalino „asmenybės kulto“ demaskuotojas Nikita Sergejevičius Chruščiovas. Tas pats, kurio garbei buvo sukurtas propagandinis filmas „Mūsų Nikita Sergejevičius“, kurio žiūrėti buvo varu varomi darbo kolektyvai, mokytojai ir moksleiviai, aukštųjų mokyklų profesoriai.