2006 metai

Vasario 16-osios galia

Kai prieš 88 metus, vasario 16-ąją, Lietuvos Tarybos vyrai pasirašė Nepriklausomybės Aktą, buvo ne tik šalta žiema, bet ir senąjį carinės Rusijos jungą pakeitusi nauja kaizerinės Vokietijos okupacija. Nepriklausomybės Aktas po karštų ginčų ir partinių srovių nesutarimų buvo pagaliau pasirašytas, tačiau iki tikros nepriklausomybės dar reikėjo daug ką nuveikti: ir lietuviškąją valdžią (vyriausybę) suformuoti, ir vokiškąją išvyti, ir buvusiosios rusiškosios atsikratyti. Svarbiausia - reikėjo priversti žmones patikėti nepriklausomybe - tai yra labai sunkus uždavinys, ką mes aiškiai matome iš dabartinės nepriklausomybės tarpsnio. Tačiau žmonėms patikėjus ir įtikėjus nepriklausomybe, viskas atsistoja į savo vietas: laisvos šalies pilietis pasikeičia – jis supranta, kad gavo ir teisę, ir pareigą dirbti sau ir tėvynei.

Naujosios Lietuvos valstybingumo pamatas

Prof. Antanas Tyla

Šiame pastate, vadinamame Signatarų namais, 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės Aktas

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1918 metais buvo Rytų ir Vidurio Europos tautų kovos prieš imperinį engimą vaisius. Lietuvių tauta Vasario 16-osios Aktui rengėsi ilgai ir nuosekliai. Nyki Rusijos imperijos engimo politika įpratino tautą nenusilenkti engėjų prievartai ir kovoti dėl savo natūralių paveldėtų vertybių išsaugojimo. Taip buvo kovojama dėl tikėjimo, dėl lietuvių kalbos teisių administracijoje, moksle, dėl teisės turėti savo švietimo sistemą, spaudą, knygų leidybą, visuomenines kultūros ir ekonomines draugijas, dėl teisės dirbti savo šalyje.

Kelias į Vasario 16-ąją

Kazys BLAŽEVIČIUS

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos narių posėdyje galutinai suderintą Nepriklausomybės Akto tekstą perskaitė dr. Jonas Basanavičius

Kol bus gyva mūsų tauta, istorijos vadovėliuose su didžiausia pagarba bus minimi tie iš kaimo gryčios kilę inteligentai, - pirmojo tautinio atgimimo šaukliai, - kurie savo gyvenimus paskyrė pasmerktai tautai gelbėti nuo carinių pavergėjų. Jie, pasinaudoję Pirmojo pasaulinio karo suteiktomis palankiomis galimybėmis, savo išmintinga politika atvedė tautą į išsvajotą Laisvę – 1918 m. vasario 16-ąją. Todėl nenuostabu, kad Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais Vasario 16-oji buvo labai iškilmingai švenčiama.

Jie kūrė ir stiprino Lietuvą

Zigmas Tamakauskas

Antanas Smetona

Mūsų valstybės atkūrimas susijęs su 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Nepriklausomybės Aktu. Prisiminkime keturis prezidentus, kurie irgi stiprino mūsų valstybę.

Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona gimė prieš 122 metus Ukmergės apskrityje, Užulėnio kaime. Mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje, Palangos progimnazijoje, Mintaujos gimnazijoje Latvijoje. Gimnazijoje bendravo su Juozu Tūbeliu, Jurgiu Šlapeliu, Vladu Mironu ir kitais būsimais Lietuvos veikėjais. Čia vyravo anticarinės nuotaikos – A.Smetona su savo draugais atsisakė rusiškai melstis ir buvo pašalintas iš gimnazijos. 1897 metais eksternu baigė Peterburgo gimnaziją ir įstojo į šio miesto universitetą studijuoti teisės. Peterburge įsitraukė į lietuvišką veiklą, vadovavo lietuvių studentų draugijai.

Žymusis istorikas

Adolfo Šapokos - 100-osios gimimo metinės

Dr. Adolfas Šapoka

Vasario 13 dieną paminėjome su Nepriklausomybės laikotarpiu susijusio žymiojo Lietuvos istorijos daktaro, docento, redaktoriaus Adolfo Šapokos (1906 02 13 – 1961 03 09) šimtąsias gimimo metines. Tiek paskutiniaisiais prieškario nepriklausomybės metais, tiek sovietinės okupacijos laikais iš šio istoriko surinktos medžiagos išminties ir istorinio supratimo sėmėsi tūkstančiai žmonių.

Ką Vasario 16-oji reiškė Lietuvos laisvės kovotojams

Vasario 16-osios šventės reikšmę ir prasmę, jos taurumą bei kilnumą okupuotoje Lietuvoje ypač suprato ir vertino partizanai, po 1944 metų antrosios bolševikų okupacijos visomis išgalėmis priešinęsi naujiesiems Lietuvos „šeimininkams“, „naujajai“ sovietinei tvarkai. Kovodami už tautos laisvę ir valstybės nepriklausomybę, šie vyrai ir moterys, teturėdami tik pradinį, kartais gimnazijos išsilavinimą, palikę savo nedidelius tėvų žemės sklypelius (dauguma jų buvo neturtingų valstiečių sūnūs), jie vis dėlto suprato, kad tautai svarbiausia yra laisvė ir nepriklausomybė.

Jaunoji partizanų poetė – Diana Glemžaitė

Dianos Glemžaitės autoportretas

Trumpi 22 metus tesitęsusios Nepriklausomybės metai subrandino daug žymių mūsų tautai žmonių: valstybininkų, politikų, tarnautojų, ūkininkų, dvasininkų, rašytojų, poetų. Bet bręsti ir augti pradėjusią Lietuvos šviesuomenę žiauriai naikinti ėmė sovietinė okupacija. Pirmiausia nuo galimų persekiojimų ir deportacijų į šaltą, tautiškumą ribojančią emigraciją turėjo pasitraukti didelė dalis nepriklausomybės metais jau subrandintos humanitarinės inteligentijos – rašytojų, poetų, kultūrininkų. Lietuvoje likusi šviesuomenė turėjo paklusti vergiškam okupaciniam režimui arba... žūti miškuose ir lageriuose.