Pas Dievą – su meile ir vaikais

Benjaminas ŽULYS

Sesuo Justina (antroje eilėje dešinėje), mons. Vytautas Sidaras su Pirmajai Komunijai parengtais berniukais ir mergaitėmis. 2007 m.

Patraukti žmones prie Jėzaus

Jaunuolius būtina auklėti, skiepyti jų sieloje meilę Dievui, artimam nuo mažų dienų, sako benediktinė sesuo Celina. Benediktinių bendruomenės veikla – tai tikėjimo kelionė, noras ir pastangos širdimi girdėti Dievą. Štai ir būsimi Jėzaus mokiniai paliko savo kasdienius užsiėmimus ir nuėjo paskui Jį. Kauno Benediktinių vienuolijos veiklos tikslas – patraukti žmones prie Jėzaus per sielovadą, katechizaciją, vaikų, jaunuolių ir jų tėvų švietimą. Jei tėvai neis į bažnyčią, tai ir vaikai joje nesilankys. Jei tėvai nedorai elgsis, tai bus pavyzdys ir vaikams. Krikšto, Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo sakramentai – tai tėvų ir vaikų kelias į sąjungą su Jėzumi. Kaip tik šios bendruomenės seserys vienuolės rengia vaikus Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimo sakramentui. Čia, vedami tėvų, vaikai ateina labai gausiai, net susidaro eilė ruoštis priimti šį Sakramentą. Sesuo Celina sako, kad toks populiarumas yra sesers Justinos (Jūratės Gruodytės) nuopelnas. Tai ji skiria daug savo laiko ir pasiaukojamai užsiima su vaikais rengdama juos Pirmajai Komunijai. Pati s. Justina pirmiausia pabrėžia savo meilę vaikams ir visiems žmonėms. Jos auklėjamoje grupėje yra 22 vaikai, ir kiekvienam vaikučiui reikia individualaus dėmesio, kiekvienas nori pajusti gerosios sesės vienuolės meilę. Tos meilės nesuvaidinsi, nes melą, apsimetimą vaikas iškart pajus, suvoks ir anksčiau ar vėliau nusigręš. „Pas vaikus einu ne vien kaip mokytoja, žinių perteikėja, o dalinuosi su jais ir savo asmenine tikėjimo patirtimi. Pasirengimas Pirmajai Komunijai – tai visų pirma susitikimas su Jėzumi Kristumi“, – teigia s. Justina. Ji ypač pabrėžia maldos svarbą. Savo sieloje per maldą ji nešiojasi kiekvieną savo auklėtinį. Malda yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Kaip tik savo gyvenimu būtina liudyti tikėjimą, meilę Dievui, kad ir vaikai sektų doros pavyzdžiu. Be to, s. Justinos giliu įsitikinimu, būtina šviesti, katechizuoti ne vien vaikus, bet ir jų tėvus. Ir seserys benediktinės tuo aktyviai užsiima, negailėdamos savo laiko, kantrybės ir gerumo. Galima spėlioti, kodėl yra labai daug norinčių savo vaikus leisti rengti Pirmajai Komunijai pas s. Justiną. S. Celina paaiškina, kad vaikai, jų tėvai pabuvę s. Justinos dvasinėje globoje, savo įspūdžius papasakoja kaimynams, giminėms, kitiems žmonėms ir šie paskui susiranda gerąją vienuolę.

Katalikiškųjų gimnazijų draugystės saitai

Kazimieras Dobkevičius

Gyvasis plakatas skelbia – „Mums jau 360 metų“

Jau aštuoniolika metų glaudūs draugystės saitai sieja Kauno jėzuitų gimnazijos ir Vokietijos Eichšteto miesto Šv. Vilibaldo gimnazijos pedagogus ir moksleivius. Jau ne kartą šių gimnazijų kolektyvai lankėsi vieni pas kitus, keitėsi patirtimi, meninėmis programomis, susipažino su miestų istorija ir architektūra, bendravo tarpusavyje.

Rugsėjo mėnesio pabaigoje į svečius atvyko bičiuliai iš Eichšteto gimnazijos švęsti Kauno jėzuitų gimnazijos  įkūrimo 360 metų jubiliejaus. Ta proga svečiai iš Vokietijos ir Kauno moksleiviai kartu su pedagogais surengė šventinę eiseną iš Rotušės aikštės Vilniaus gatve ir Laisvės alėja iki Kauno savivaldybės. Eisenoje dalyvavo „Big Band“ grupė iš Vokietijos ir abiejų šalių gimnazistai, nešę savo gimnazijų vėliavas. Šios iškilmingos eisenos metu kauniečiai dalijo obuolius, kurie prinoko kompozitoriaus Stasio Šimkaus sūnų Kauno jėzuitų gimnazijai dovanotame sode. Pasak ilgamečio kauniečių gimnazijos direktoriaus kun. Gintaro Vitkaus SJ, „mes džiaugiamės pažinimo, tikėjimo, pilnatvės vaisiais, kuriuos brandiname savo gimnazijoje ir norime dalytis su kitais. Jaučiamės laimingi galėdami dalytis savo dovanomis su kauniečiais ir mūsų svečiais. Savo malda ir džiaugsmo darbais norime padėkoti visiems“.

Parapija kaip dvasinis atgaivos šulinys

Asta Gudynienė

Bagotosios keliauninkai prie Puntuko

Mūsų parapija ir vėl keliauja... Kas yra parapija paprasto kaimo žmogaus akimis ir kodėl jai reikia keliauti? Tai gyvenimas, paprastas žmogaus gyvenimas su Dievu, su žmonėmis kelionėje į Viešpaties namus. Tarpusavio santykiai čia kuriami nuolat – diena po dienos, metai po metų ir tai, kas vyksta vienoje ar kitoje parapijos bendruomenėje, yra ilgų metų rezultatas. Parapijiečiams bendrauti reikia laiko ir pastangų. Be abejo, kaimo vietovėje tai lemia ir metų ciklą rikiuojantys ūkio darbai, tačiau ir čia galime įžvelgti parapijos bendrystę.

Taizė bendruomenėje atrado save

Mindaugas JURGELIS

Mantas Kuraitis Autoriaus nuotrauka

Taizė yra kaimelis Pietų Prancūzijoje, Burgundijoje. Daugeliui pasaulio krikščionių  jis yra žinomas kaip susitaikymo vieta, visus krikščionis vienijanti bendrija. XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje šveicaras brolis Roger įkūrė šią bendriją norėdamas padėti visiems pasaulio krikščionims susivienyti, „nešvaistyti energijos religijos“ ir  rasti savyje ramybę, susitaikyti (pirmiausia su savimi). Palaipsniui Taizė tapo milžiniška bendruomene, jungiančia viso pasaulio krikščionis. Į Taizė važiuoja daugiausia jauni žmonės ir net teigiama, jog tai jaunimo organizacija, tačiau toli gražu taip nėra – visi norintys yra laukiami ir priimami šiltai, maloniai, su šypsena.

Jaunimo auklėjimas: apsimestinis pasaulėžiūros neutralumas

Kun. Oskaras Petras Volskis

Vienoje mokslinėje konferencijoje klausiausi pranešimo apie vaikų ugdymą. XIX amžiaus pradžioje viename Vokietijos mieste buvo kūdikių prieglauda, priimanti naujagimius (tėvai jų buvo atsisakę arba žuvę). Kūdikėliais rūpinosi seserys vienuolės. Nors joms sekėsi kur kas geriau nei valstybinių prieglaudų darbuotojams, kūdikių mirtingumas vis tiek buvo didelis. Ne kartą buvo mėginama išsiaiškinti, kodėl taip yra. Pasirodo, vienuolės vengė emociškai prisirišti prie kūdikių, nes buvo davusios celibato (skaistybės ir gyvenimo be šeimos) įžadą, kurį tuomet paraidžiui suprato kaip nepadalintos širdies reikalavimą. Jos stengėsi rūpestingai patenkinti būtiniausius kūdikių biologinius poreikius: rūpinosi, kad jie būtų sotūs, šiltai, sausai ir ramiai galėtų miegoti.

Gyvoji patriotinio ugdymo pamoka

Zigmas Tamakauskas,

Istorijos mokytojas metodininkas

Rugsėjo mėnesį Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokinių grupei buvo surengta gyvoji patriotinio ugdymo pamoka. Ją padėjo pravesti  mokytojos Jūratė Valatavičienė, Elvyra Ramanauskienė ir Violeta Mickevičienė. Pamoka vyko Anykščiuose ir jų apylinkėse. Pirmučiausiai stabtelėjome prie Antano Baranausko klėtelės, kurioje prieš 150 metų buvo parašytas „Anykščių šilelis“. Neseniai A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus išleido Rasos Bražėnaitės ir Skaidrės Račkaitytės parengtą jubiliejinį „Anykščių šilelį“, pirmą kartą Lietuvoje iliustruotą žinomo JAV lietuvio grafiko bei tapytojo Prano Lapės. Prie knygos pridėta kompaktinė plokštelė su paties Antano Baranausko sukurta melodija. Paskui pagerbėme rašytojo Antano Vienuolio atminimą prie jo kapo, grožėjomės 1909 metais pastatyta neogotikine bazilikine dvibokšte Šventojo apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Prie jos puošimo dar sovietiniais metais savo vitražiniais darbais daug prisidėjo šviesaus atminimo kaunietis Gediminas Kujalis. Bažnyčios šventoriuje dėmesį atkreipėme į profesoriaus, mūsų įžymaus skulptoriaus, didelio Lietuvos patrioto Antano Kmieliausko  paminklą, skirtą žymiųjų anykštėnų tėvams, į tautodailininko R. Idzelio sukurtas Kryžiaus kelio stotis, į skulptoriaus R. Kazlausko iš balto marmuro sukurtą liūdinčios Marijos skulptūrą – kunigo J. Uoginto antkapinį paminklą.

Comenius projekto keliai atvedė į Italiją

Regina Stumbrienė

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos Comenius projekto dalyviai su kitų valstybių atstovais prie Lago di Maggiore ežero Italijoje

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija tęsia tarptautinį Comenius projektą „Mokyklos kelyje į Europą“. Rugsėjo 21–26 dienomis mokytojų ir mokinių delegacija lankėsi Šiaurės Italijos mieste Novaroje, kur susitikę su keturių valstybių (Italijos, Švedijos, Vokietijos ir Turkijos) atstovais diskutavo meno klausimais.

Novaros Contesa Tornieli Bellini gimnazija pasitiko projekto dalyvius meniškai papuoštoje Aula Magna salėje. Gimnazijos direktorė Matilda Ventura papasakojo apie savo mokyklą (leidyklos ten nemokamai aprūpina pedagogus literatūra, mokykloje anglų kalbos kabinetuose visi mokiniai naudojasi kompiuteriais,  sudarytos ypač geros sąlygos dirbti su silpnesniais mokiniais).

Turizmo dieną – talka vienuolyne

Aistė VEVERSKYTĖ

Rugsėjo 25–28 dienomis Kauno kolegijoje Turizmą ir viešbučių vadybą studijuojantys būsimieji specialistai pažymėjo savo profesinę šventę. Šiemet Pasaulinė turizmo diena, atsižvelgiant į Pasaulio turizmo organizacijos rekomendacijas, paminėta vadovaujantis šūkiu: „Turizmas švenčia kultūrų įvairovę!“

Savo šventę studentai pažymėjo netradiciškai – Kauno Pažaislio vienuolyne 60 Verslo vadybos fakulteto studentų ir dėstytojų surengė talką.