Audros vandens stiklinėje

Valstybės saugumo departamento vadovui Mečiui Laurinkui iš tiesų atėjo juodos dienos. „Ant kilimo“ jį kviečia ir prezidentas V.Adamkus, ir elektas R.Paksas. Nors persiplėšk. Ir vis dėl to nelemto žurnalisto „verbavimo“. Sprendžiant iš visko, tas verbuotojas prasmego tarsi skradžiai žemę. Neina į darbą ir namuose jo nerandama. Vieni šneka, kad Valerijus Saveljevas pasitraukė į pogrindį, kiti - jog pabėgo į Rusiją. Na, o VSD vadovas iš visų pusių puolamas toliau. Jau paskelbta, jog dar prieš keletą metų M.Laurinkus kartu su garsiuoju „Tauro“ banko prezidentu, jau mirusiu, G.Konopliovu ketino sužlugdyti „Respublikos“ dienraštį ir dabartiniai įvykiai tėra anų laikų tąsa. Tačiau dėl žurnalisto V.Gaivenio „verbavimo“ susidaro įspūdis, jog valstybės vadovai ir prokurorai nebeturi ko veikti. Norima į šią istoriją „įpainioti“ netgi Seimą, sukuriant specialią komisiją iš esmės niekam nereikalingai problemai tirti. Aišku, visokių komisijų kūrimas Seime tapo tarsi epidemija. Tik nuo tų komisijų darbo naudos - kaip iš ožio vilnos. Problema taip dirbtinai sureikšminta, kad net pasiekė pasaulio laikraščių ir leidėjų organizacijas - Pasaulio laikraščių asociaciją ir Pasaulio leidėjų forumą. Šios organizacijos abiem Lietuvos Prezidentams atsiuntė laišką, kuriame reiškiamas susirūpinimas „dėl nepriklausomo dienraščio „Respublika“ persekiojimo, kurį vykdo valdžios atstovai“. Matyt, labai jau galingas tas „nepriklausomas dienraštis“, jeigu sugebėjo sukelti ant kojų net tarptautines organizacijas. Prezidentui V.Adamkui netgi teko pasiųsti atsakymą minėtoms organizacijoms, paaiškinant, kad teiginiai apie „persekiojimą“ neatitinka tikrovės. Prezidentas apgailestavo, kad šios organizacijos, net nesulaukusios visapusiškos informacijos apie „Respublikos“ „persekiojimą“, paskubėjo paskelbti teiginius, galinčius diskredituoti demokratinę Lietuvą tarptautinėje bendruomenėje. Aišku, šiuo triukšmu to ir buvo siekiama.
Reikia pažymėti nepaprastą aktyvumą Generalinės prokuratūros, pažadėjusios ištirti šią istoriją, daugiau primenančią komedijinį farsą. Kažkodėl prokurorai, Seimo įstatymų sergėtojai praleidžia pro pirštus kur kas svarbesnius dalykus. O čia „verbuotam“ žurnalistui pakako vos užsiminti apie tai, kad būtų gerai įkūrus parlamentinę darbo grupę dirbtinai išpūstam įvykiui ištirti, kai pats Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas pareiškė, jog tokia grupė gali būti suformuota. Štai koks operatyvumas, kokia staigi reakcija, nors dalykas kiaušinio lukšto nevertas.
Kad toks operatyvumas būtų kur kas svarbesniuose reikaluose! Pavyzdžiui, dėl skandalingai pagarsėjusio Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato vadovo Eriko Kaliačiaus, įdarbinusio savo vadovaujamame komisariate visą tuntą giminių ir artimųjų. Tarp jų - buvusiąją žmoną, dabartinę savo „draugę“, jos seserį, pastarosios sugyventinį, vyriausiąjį savo sūnų, dvi seseris, brolio sūnų ir t.t. Na, ir kas! Nors Vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras J.Jasaitis sutinka, kad E.Kaliačius pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, tačiau, pasirodo, pažeidėjo nubausti negalima, nes… įsigaliojo senaties terminas. O E.Kaliačiaus viršininkas vidaus reikalų ministras ir vienas stambiausių valdančiosios partijos veikėjų Juozas Bernatonis išvis numojo ranka, pareiškęs, jog aukšto policijos pareigūno nusižengimai pernelyg smulkūs, kad E.Kaliačius būtų atleistas iš tarnybos. Tad ko norėti iš žemesnio rango valdininkėlių, jeigu jau aukšti teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnai spjaudo į įstatymus? Todėl toks skubotumas, sprendžiant VSD vadovo M.Laurinkaus „bylą“ visuose lygiuose, rodo, kad jo dienos suskaičiuotos. Juk dar gerokai prieš „verbavimo“ istoriją pats elektas pažadėjo jį atleisti, kai tik bus inauguruotas. Penktadienį netikėtas M.Laurinkaus iškvietimas pas išrinktąjį Prezidentą rodo greitą reikalo atomazgą: nė vienas susitikimo dalyvių nė žodžiu nepanoro pasidalyti su žurnalistais. Šiame skandale kažkodėl niekas neatkreipia dėmesio į tai, kad juo siekiama visiškai sužlugdyti VSD darbą. Koks gi šio departamento darbuotojas išdrįs domėtis įtartinais piliečiais ar provokatoriais, jeigu būsi bemat apšauktas demokratijos griovėju, netgi valstybės pamatų ardytoju? Matyt, to ir buvo siekiama ir, deja, sėkmingai įvykdyta.
Dėl teismų ir teisėjų „principingumo“, nagrinėjant įvairias bylas, jau kalnai popierių prirašyta. Viena tokių niekaip „neišsprendžiamų“ bylų yra buvusio Seimo pirmininko prof. Vytauto Landsbergio apšmeižimo byla. Kaip žinoma, buvęs komjaunimo veikėjas, kaip ir daugelis jo kolegų vėliau tapęs verslininku, Jonas Urka apkaltino prof. V.Landsbergį, esą tas per jau mirusį akademiką R.Rajecką pasiskolino nemažą sumą pinigų. Ir šį J.Urkos sukeltą šmeižtą bemat išpūtė „nepriklausomoji“ žiniasklaida, nors visiems turėjo būti aišku, jog tai buvo specialiai surežisuotas V.Landsbergio apšmeižimo spektaklis. O J.Urka, kaip to spektaklio personažas, buvo pasirinktas neatsitiktinai. Režisieriai puikiai žinojo apie J.Urkos, kaip nepatikimo verslininko, machinacijas bei nesąžiningumą. Geresnio kandidato ir būti negalėjo. Beje, sausio pabaigoje J.Urka buvo sučiuptas viename sostinės restorane ir patupdytas į Vilniaus koloniją. Tiesa, už kitą nusikaltimą - už skolintojo apgaulę. Na, o V.Landsbergio byla nejuda į priekį. Vilniaus apygardos teismo teisėjai ją vis atidėlioja, tarsi taip siekdami išvesti iš kantrybės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui bene didžiausią vaidmenį suvaidinusį politiką. Paskutinį kartą byla atidėta todėl, kad kalinio J.Urkos sveikata ūmai labai pablogėjo. Aišku, tai jokia naujiena. Mūsų teismuose taip atsitinka gana dažnai. Staiga sunkiai suserga ne tik teisiamieji bei liudytojai, bet ir advokatai ar net patys teisėjai. Žiūrėk, ir senaties terminas jau suėjęs. Prof. V.Landsbergis susinervinęs pareikalavo teismo baigti įvairiausius bylos nagrinėjimo atidėliojimus, nes taip gali tęstis amžinybę: pristatyti pažymą apie vos ne mirtiną ligą - vienas juokas. Ir ta teismo procedūra dėl prof. V.Landsbergio šmeižimo tęsiasi jau porą metų.
Teisėsaugininkai griebiasi už galvų, laukdami gegužės 1-osios, kai įsigalios naujieji Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai. Pagrįstai būgštaujama, jog naujajame Baudžiamajame kodekse, sušvelninus atsakomybę už daugumą „populiariausių“ nusikaltimų, jų dar labiau padaugės. Kita vertus, kaltinamieji sunkiais nusikaltimais, kurių bylos nebus išnagrinėtos iki gegužės 1-osios, irgi nekantriai jos laukia, nes naujajame Baudžiamajame kodekse numatytos kur kas švelnesnės bausmės. Naujajame Baudžiamajame kodekse apstu paradoksų. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas kaltas dėl autoįvykio, per kurį buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, palyginti su senuoju kodeksu, jam skiriama švelnesnė bausmė. Mažesnės bausmės, nei iki šiol, bus skiriamos už šaudmenų ir sprogmenų laikymą dideliais kiekiais, už plėšimą ir turto prievartavimą, mažamečių tvirkinimą. Švelnesnes bausmes numatoma skirti netgi už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, už nepilnamečio asmens išžaginimą ir už kapo ar lavono išniekinimą. Tai bus kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas. Prie nesunkių susikaltimų kategorijos priskirti grasinimas nužudyti, privertimas lytiškai santykiauti, mažamečių tvirkinimas ir pagaliau net valstybės paslapties atskleidimas bei jos simbolių išniekinimas…
Kam tai naudinga? To paties galima klausti ir dėl sprendimo nuo kovo mėnesio gerokai padidinti tabako akcizus. Atsakymas paprastas - tabako gaminių kontrabandininkams. Jau dabar ir Rusijos, ir Baltarusijos cigaretėmis prekiaujantieji užplūdo visus turgus ir jų prieigas. Manoma, kad dabar mažiausiai penktadalį tabako gaminių rinkos užima kontrabandinė produkcija. Aiškinama, kad ir naujasis Baudžiamasis kodeksas, ir padidintas tabako akcizas dar labiau priartins Lietuvą prie Europos Sąjungos. Tačiau visiems aišku, kad dabartinės valdžios priimami įstatymai naudingi tik atskiroms grupuotėms, klanams bei įvairiems oligarchams.
O įstatymų leidėjų tikslas - visiškai aiškus. Tariamai remiantis ES reikalavimais, priimant tokius absoliučiai visuomenės daugumai nepriimtinus įstatymus, nuteikti tą visuomenę prieš Lietuvos stojimą į ES. Gudriai užmaskuotas žaidimas naivuoliams.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"