|
Apie
vieną gajų šmeižtą
Skaitydamas Marijampolėje gyvenančio
rašytojo Justino Sajausko publikaciją Karas tebevyksta (XXI
amžius, 2003 01 15, Nr. 4) suvokiau, kad autorius yra įsitikinęs,
jog KGB karininkas Nachmanas Dušanskis dalyvavo ypatingu žiaurumu
pasižymėjusiose Rainių žudynėse: Tik Dušanskis primena vieną
Rainių budelių, tačiau Rainiuose darbavosi Nachmanas
Nepaisant
to, kad net eiliniai istorijos mėgėjai jau seniai išsiaiškino,
kad N.Dušanskis su Rainių tragedija tiesiogiai nėra susijęs, vis
dar atsiranda šio fakto nežinančiųjų bei kitus klaidinančiųjų.
(Šiuo atveju klaidinami XXI amžiaus skaitytojai.)
Iš kurgi atsirado šios žinios? Publikacijoje Rainiai (Gimtasis
kraštas, 1988 m. Nr. 42) rašoma: Iš raštinės išėjo Raslanas
ir Dušanskis. (Iš kalėjimo prižiūrėtojo Žutauto parodymų vokiečiams.)
Šis vienintelis, visiškai kitais liudijimais nepatikrintas faktas
ir sukėlė visą bangą tvirtinimų apie ypatingu žiaurumu pagarsėjusį
kagėbistą, Rainių budelį N.Dušanskį.
|
|
Kombinuota
čekistų niekšybė
Dirbant tiriamąjį darbą buvusiuose
KGB rūmuose (dabar Ypatingos reikšmės archyvas), teko dokumentuose
aptikti visokiausio melo ir niekšybių, siekiant žlugdyti teisėtą
Lietuvos patriotų kovą. Siekdami vykdyti savo šūkį: Čekistas be
agentūros ne čekistas!, visokiais prievartos būdais čekistai
kūrė agentūros tinklą, tik, deja, kaip rodo archyvo medžiaga, didelė
dalis prievarta užverbuotųjų čekistams dirbo blogai, išsisukinėjo,
o dažniausiai prisipažindavo partizanams ir svyravo pranešimais
tarp čekistų ir partizanų. Tiesa, čekistai daugumą agentų ir vadino
dvurušniki. Žmonės ieškojo būdų išlikti, netampant visiškais niekšais.
Suprantama, tik tvirtos valios ir ryžtingi patriotai nėjo su čekistais
į jokius kompromisus geriau kalėjimas, bet ne išdavystė.
Ir Antikos laikais, ir Viduramžiais, ir pagaliau mūsų laikais kariaujantieji
laikosi tam tikrų dorovinių taisyklių, tik, deja, sužvėrėjusiems
čekistams ir jų ideologiniams vadams komunistams negaliojo jokios
bendražmogiškos taisyklės. Pateiksiu pažodžiui į lietuvių kalbą
išverstą dokumentą (F-15, Nr. 23, B. 288, 1951, Skaudvilės MGB,
Nemakščių skyrius): Visiškai slaptai. Klaipėdos srities MGB valdybos
viršininkui drg. Seninui Specpranešimas. Apie organizuotos kombinacijos
kompromituoti banditą Laurinaitį-Žeimelį įvykdymą. Iš mūsų turimos
agentūrinės sekimo medžiagos buvo žinoma, kad banditų grupės vadeiva
Laurinaitis Antanas, Kazio s., slapyvardžiu Žeimelis, tarp kitų
banditų yra įtariamas, nes 1950 metais du kartus pakliuvo į kareivių
apsuptį, kur nukauta penki banditai, du sužeisti, tarp jų ir gaujos
vadeiva Milkintas Juozas, o Laurinaitis paspruko raitas ant arklio.
|
|
Įspūdžiai
iš Juodkrantės
Per Lietuvos televiziją itin dažnai
girdime propaguojamą Europos parką su eksponuojamomis unikaliomis
svetimtaučių sukurtomis skulptūromis, tačiau pamirštama pasakyti
apie bilietų kainas, o norint fotografuoti - ir papildomus bilietus.
Ir tada kyla mintis argi mes, lietuviai, nieko nebesugebėjome
padaryti ir niekur, be to įkyriai peršamo Europos parko, jokių skulptūrų
daugiau Lietuvoje nebėra?
Ši mintis vėl netikėtai iškilo pabuvojus Juodkrantėje. Visi yra
girdėję apie šį nedidelį kurortinį miestelį, esantį tarp Kuršių
Nerijos ir Baltijos jūros. Jis tvarkingas ir gražus, malonūs jo
šeimininkai, įspūdinga gamta. O į tą nepakartojamą gamtos grožį
subtiliai įsilieja Kuršių nerijos krantinė, skulptūros miestelyje
ir ypač Raganų kalno ekspozicija. Čia rymo tautodailininkų iš visos
Lietuvos darbai - nuo itin garsių iki mažiau žinomų menininkų,
tačiau kiekvienas jų palikęs savo širdies šilumą, skleidžiančią
gerumą, liudijančią meilę savo Tėvynei, papročiams. Eini, grožiesi
ir galvoji, kodėl apie šią ekspoziciją niekas neskambina varpais?
Gal dėl to, kad čia nereikia pirkti bilieto, gal dėl to, kad galima
be papildomo mokesčio fotografuoti
O kiek tokių skulptūrų parkų
visoje Lietuvoje? Ir kodėl mes, lietuviai, taip nebranginame to,
ką turime, ką kuriame, ko pavydi atvykę užsieniečiai?
Raganų kalno ekspozicijos 71 skulptūrą menininkai sukūrė per tris
vasaras (1979-1981). 1988 metais skulptūrų ansamblį papildė dar
dvylika darbų, daugiausia žaidybinio pobūdžio: sūpuoklės, kalneliai,
kėdės. 1999 metų pavasarį eksponatai buvo restauruoti.
|
|