Atnaujintas 2003 m. vasario 12 d.
Nr.12
(1116)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Kultūra
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Poezija
Literatūra
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Portretas, kaip humaniškasis žmogaus idealas

Tapytojas Vytautas Ciplijauskas

Vasario 4 dieną Vilniaus rotušėje buvo atidaryta dailininko Vytauto Ciplijausko darbų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai (paroda veiks iki kovo 2 dienos). V. Ciplijauskas žinomas kaip senosios tapytojų kartos atstovas, kuris šalia J.Švažo, S.Veiverytės, J.Čeponio, V.Gečo, L.Surgailio ir kitų menininkų užima savitą ir ryškią vietą lietuvių tapyboje. Nors dailininkas tapė peizažus, natiurmortus bei temines kompozicijas, labiausiai jis mums žinomas kaip portretinio žanro atstovas, išsaugojęs klasikines tapymo manieras. Savo portretuose jis siekė pavaizduoti ne vien išorinį asmens panašumą, bet ir atskleisti pačią žmogaus esmę, jo estetinį humaniškąjį idealą, persmelktą dvasingumo ir taurumo šviesos.
Dailininkas gimė 1927 m. sausio 2 d. Šunskų kaime, Sūduvoje. 1944-1948 metais Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute studijavo monumentaliąją tapybą ir vitražą pas profesorių S.Ušinską, kuris jaunam menininkui suteikė pirmuosius tvirtus piešinio, kompozicijos bei formos perteikimo pagrindus. Tačiau sėkmingai prasidėjusias studijas teko nutraukti. 1948-1957 metus dailininkas praleido tremtyje, Sibire. Sugrįžęs jis vėl tęsė mokslus Vilniaus dailės institute ir studijavo tapybą pas profesorių A.Gudaitį. Šių dviejų ryškių asmenybių veikiamas, V.Ciplijauskas susiformavo kaip savarankiškas menininkas.

Bibliotekoje - čekų literatūra

Iš kairės: Milada Voznicova, jos vyras Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Petras Voznica ir Panevėžio rajono viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė

Panevėžys. Rajono viešojoje bibliotekoje veikė paroda „Čekų knyga“. Ją buvo galima lankyti visą mėnesį. Parodoje eksponuoti XX amžiaus čekų rašytojų kūriniai. Tarp jų - Lietuvoje gerai žinomų Karelo Čapeko, Jaroslavo Hašeko, Vaclavo Havelo, pastaruoju metu į mūsų kalbą daug verčiamų M.K.Munderos knygų. Nemažai literatūros, skirtos jauniesiems skaitytojams - pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams. Netrūksta istorijos knygų.
Paroda atidaryta sausio viduryje. Ją pristatė Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Petras Voznica su žmona Milada. Jų vertėja buvo Gražina Bikulčiūtė. Ambasadorius bibliotekai padovanojo knygą „Sveiki atvykę į Čekijos Respubliką“, kuri išleista čekų, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Pats diplomatas domisi poezija. Susirinkusiesiems jis perskaitė vieno čekų poeto eilėraštį. Garbingi svečiai elgėsi kukliai. Pasirašydamas autografus, kad būtų patogiau prie žemo staliuko, ambasadorius priklaupė ant kelio. P.Voznica ir jo žmona mielai atsakinėjo į parodos atidaryme dalyvavusiųjų klausimus.

Ar poeto Bernardo Brazdžionio vardui įamžinti atsiras vietos Kaune?

2002 metais palaidojome Kauno miesto garbės pilietį, vieną žymiausiųjų Lietuvos poetų, mūsų tautos šauklį Bernardą Brazdžionį. Mes, ginkluotojo pasipriešinimo dalyviai, gerai žinome, kas Lietuvai buvo šis Poetas. Jis nusipelnė ne tik mūsų, bet ir visų tautiečių didžiausios pagarbos. Todėl jo vardu turi būti pavadinta viena svarbiausių Kauno miesto gatvių. Siūlome Taikos prospektą pavadinti poeto B.Brazdžionio vardu.
Motyvai yra keli. Pirma, jis labai daug metų gyveno šioje gatvėje, čia gimė brandžiausi jo kūrybos posmai, čia 1940-1941 metais jis sovietinių saugumiečių buvo sekamas ir iš šios gatvės su šeima pasitraukė į Vakarus. Antra, bolševikams okupavus antrą kartą Lietuvą, beveik kiekviename mieste ar miestelyje atsirado gatvių Taikos pavadinimu. Tai buvo švento taikos vardo išniekinimas, nes lietuvių tautai karas dar nebuvo pasibaigęs. Priešingai - prasidėjo kruvinas partizaninis karas, trukęs dešimt metų. Trečia, minėtos gatvės pavadinimas B.Brazdžionio prospektu gražiai derėtų prie tos Kauno dalies gatvių pavadinimų, nes ten pat yra V.Krėvės prospektas, J.Basanavičiaus ir A.Baranausko gatvės. Ketvirta, dabartiniai Taikos prospekto gyventojai turėtų didžiuotis, kad gyvena poeto B.Brazdžionio prospekte, nes tokio pavadinimo gatvė būtų tik viena mūsų šalyje.