|
Saleziečių
žinių 75 metų istorija, kuri tęsiasi
Pirmąjį saleziečių leidinį, pavadintą
Il Bollettino Salesiano, 1877 metais parengė kun. Jonas Boskas
(1815-1888). Jo žodžiais tariant, tai buvo priemonė supažindinti
žmones su mūsų veikla ir jungti sąmoningus krikščionis darbuotis
viena dvasia ir vienam tikslui. Gyvename laikus, kai reikia daug
pastangų. Pasaulis sumaterialėjo, todėl reikia darbuotis ir parodyti,
kas gero nuveikiama. Kad ir pasislėpęs melstumeisi dieną ir naktį
bei stebuklus darytum, - žmonės netiki
Žmonės nori matyti ir
net paliesti. Šių dienų pasaulis nori matyti dvasininkus, dirbančius
ir auklėjančius, ypač neturtingą ir apleistą jaunimą. Šie žodžiai,
išlaikę laiko išbandymus, tebėra aktualūs ir šiandien.
Dar gyvas būdamas, kun. J.Boskas savo darbais, auklėdamas ir dorindamas
jaunuomenę, užsitarnavo šventojo aureolę. Garsas apie jį pasklido
po pasaulį, pasiekė ir Lietuvą. Savaime kyla klausimas: kas gi
buvo tie pirmieji lietuviai saleziečiai? Atsakymą į šį klausimą
randame kun. dr. saleziečio Krizanto Juknevičiaus parengtoje knygoje
Lietuvių saleziečių istorija (Kaunas, Orientas, 2000).
XX a. pradžia Lietuvoje: mūsų tėvynė carinės imperijos pakraštys
bandomas nutautinti (uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis,
mokyklose mokoma rusų kalba, lietuviai inteligentai, baigę Rusijos
universitetus, neturi teisės sugrįžti į Lietuvą, savo žinias ir
sugebėjimus skirti tėvynės labui).
|
|
Ji
pati veržiasi rūpesčių link. Ji - tokia!
Pažinimas kaip jūra: tas, kuris
kapanojasi, pliuškenasi paviršiuje, visados panašus į juokdarį ir
todėl atkreipia į save daugiau dėmesio negu perlų ieškotojas, kuris,
nekeldamas jokio triukšmo, skverbiasi į patį nepažintų gelmių dugną,
ieškodamas brangakmenių.
V.Irvingas
Tokiems mokslininkams, rašytojo
V.Irvingo išskirtiems į ypatingą tikrų mokslininkų grupę, be abejonės,
priklauso ir Nijolė Lietuvninkaitė, 2002-ųjų spalio 17 d. apgynusi
humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Kauno knygos kultūra 1843-1918
metais (daktaro disertacijos vadovas - prof. habil. dr. Domas Kaunas;
oponentai: habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir dr. Arvydas Pacevičius;
doktorantūros posėdžio pirm. - prof. habil. dr. Ona Voverienė).
Miesto knygos kultūra - tai visiškai nauja knygotyros kryptis. Tokių
tyrimų aktualumas naujausioje mūsų civilizacijoje - informacinėje
visuomenėje nekelia abejonių. Nepasitvirtino juodųjų informacinių
visuomenės pranašų prognozės, kad toje visuomenėje nebeliks vietos
knygai. Šiandien mes regime priešingą vaizdą: knygų turime tiek,
kiek jų buvo sunku net ir įsivaizduoti. Kitaip ir būti negalėjo.
Justinas Marcinkevičius savo Dienoraštyje be datų rašė: Niekas
tiek nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios
ir niekas tiek nekentėjo kartu su žmogumi, kaip knyga. Prieš ją
nublanksta visi pasaulio stebuklai, ji - visų mokslo ir technikos
laimėjimų lopšys, visų mūsų galių motina. Todėl ir naujausios technologijos
ėmė tarnauti knygų rengimui, net jų redagavimui, taip pat šios technologijos
panaudojamos tyrinėjant knygos istoriją bei jos raidos perspektyvas.
|
|