Atnaujintas 2003 m. vasario 12 d.
Nr.12
(1116)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Kultūra
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Poezija
Literatūra
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Audros vandens stiklinėje

Valstybės saugumo departamento vadovui Mečiui Laurinkui iš tiesų atėjo juodos dienos. „Ant kilimo“ jį kviečia ir prezidentas V.Adamkus, ir elektas R.Paksas. Nors persiplėšk. Ir vis dėl to nelemto žurnalisto „verbavimo“. Sprendžiant iš visko, tas verbuotojas prasmego tarsi skradžiai žemę. Neina į darbą ir namuose jo nerandama. Vieni šneka, kad Valerijus Saveljevas pasitraukė į pogrindį, kiti - jog pabėgo į Rusiją. Na, o VSD vadovas iš visų pusių puolamas toliau. Jau paskelbta, jog dar prieš keletą metų M.Laurinkus kartu su garsiuoju „Tauro“ banko prezidentu, jau mirusiu, G.Konopliovu ketino sužlugdyti „Respublikos“ dienraštį ir dabartiniai įvykiai tėra anų laikų tąsa. Tačiau dėl žurnalisto V.Gaivenio „verbavimo“ susidaro įspūdis, jog valstybės vadovai ir prokurorai nebeturi ko veikti. Norima į šią istoriją „įpainioti“ netgi Seimą, sukuriant specialią komisiją iš esmės niekam nereikalingai problemai tirti. Aišku, visokių komisijų kūrimas Seime tapo tarsi epidemija. Tik nuo tų komisijų darbo naudos - kaip iš ožio vilnos. Problema taip dirbtinai sureikšminta, kad net pasiekė pasaulio laikraščių ir leidėjų organizacijas - Pasaulio laikraščių asociaciją ir Pasaulio leidėjų forumą. Šios organizacijos abiem Lietuvos Prezidentams atsiuntė laišką, kuriame reiškiamas susirūpinimas „dėl nepriklausomo dienraščio „Respublika“ persekiojimo, kurį vykdo valdžios atstovai“. Matyt, labai jau galingas tas „nepriklausomas dienraštis“, jeigu sugebėjo sukelti ant kojų net tarptautines organizacijas. Prezidentui V.Adamkui netgi teko pasiųsti atsakymą minėtoms organizacijoms, paaiškinant, kad teiginiai apie „persekiojimą“ neatitinka tikrovės. Prezidentas apgailestavo, kad šios organizacijos, net nesulaukusios visapusiškos informacijos apie „Respublikos“ „persekiojimą“, paskubėjo paskelbti teiginius, galinčius diskredituoti demokratinę Lietuvą tarptautinėje bendruomenėje. Aišku, šiuo triukšmu to ir buvo siekiama.