Realijų
nesuvokimas, mulkinimas, sklerozė, chameleoniškumas ar?..
Kaip žinoma, mūsų Seimo nariai
savęs nenusiskriaudė nei atlyginimais, nei privilegijomis. Vienintelė
skriauda - atsakingumo jausmo praradimas (jei jis buvo išsiugdytas)
tiek priimant įstatymus, tiek juos kaitaliojant, tiek įgyvendinant
Nuo sausio 28 dienos prisidėjo dar ir realumo jausmo netekimas
arba, liaudiškai tariant, akių mulkinimas. Mat, žmonėms jausmingai
sureagavus į ketinimus Kovo 11-osios Akto signatarams kas mėnesį
mokėti trijų tūkstančių litų pensijas, tądien mūšin stojo sunkioji
artilerija - eksprezidentas, premjeras A.Brazauskas, duodamas
interviu radijo korespondentei.
Užbėgant gvildenamam klausimui už akių, galima pasakyti, jog jau
tampa tradicija - vienaip ar kitaip prispaudžiama uodega kokio
plauko veikėjui, jį gelbėti puola A.Brazauskas. Kodėl? Matyt,
kai kas gerai įsisąmonino žinomos komentatorės Linos Pečeliūnienės
teiginį, kad prie A.Brazausko nelimpa jokios nuodėmės, užmirštami
jo melavimai, ketinimai, pažadai. Na, o pačiam A.Brazauskui, matyt,
yra malonu būti savo buvusių bendradarbių (ypač iš sovietmečio
laikų) gelbėtoju ir užtarėju, todėl švenčių (anksčiau valstybinių,
dabar ir religinių) progomis dosniai pažeria tūkstančius litų
ne iš savo, bet iš valstybės biudžeto, arba, dar konkrečiau kalbant,
iš mokesčių mokėtojų kišenių.