Bažnyčia perspėja dėl karo prieš Iraką pasekmių

JAV jūrų pėstininkai, dislokuoti Kuveito dykumoje

Tuo metu, kai vis labiau aiškėja Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos apsisprendimas dėl to, ką prezidentas Džordžas Bušas vadina „regime change“ („režimo pakeitimas“) Irake karinės jėgos priemonėmis, Katalikų Bažnyčia nuo paties popiežiaus Jono Pauliaus II ir jo artimiausių padėjėjų iki daugelio katalikiškų organizacijų įvairiose pasaulio šalyse kelia savo balsus prieš galimą „prevencinį karą“. Tiesa, jeigu Vatikano dikasterijų vadovų komentaruose tiesiogiai kritikuojamas JAV „vienašališkumas“ ir perspėjama, jog kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose gali sukelti sunkiai nuspėjamą milijardo pasaulio musulmonų reakciją, tai Šventasis Tėvas daugiau buvo linkęs kalbėti apie bendrąją taikos ir karo problemą ir pastarosiomis savaitėmis tuose savo pareiškimuose patį Iraką yra paminėjęs tik vieną ar du kartus.
Štai per tradicinį Kalėdų sveikinimą „Urbi et Orbi“ jis ragino visų tikybų žmones siekti, kad būtų užbaigtas „visų formų netolerantiškumas ir diskriminacija“ ir kad būtų „užgesintas bloga pranašaujančio konflikto smilkimas, kurio visų bendromis pastangomis galima išvengti“. Popiežius sakė, kad „iš Betliejaus uolos šiandien kyla raginantis kvietimas pasaulio žmonėms nepasiduoti nepasitikėjimui, įtarumui ir nusivylimui, net jeigu tragiška dabarties terorizmo realybė skatina netikrumą ir baimę“. Naujųjų metų šventėje, kuri Bažnyčioje buvo minima ir kaip Pasaulinė taikos diena, Jonas Paulius II pabrėžė, kad, „nepaisant rimto ir pasikartojančio kėsinimosi į ramų tautų sambūvį, taika yra galima ir lieka pareiga visiems“. Jis sakė, kad „vis didėjančios konfliktų ir įtampos grėsmės akivaizdoje maldauju, jog būtų ieškoma taikių būdų jiems spręsti, pasitelkiant lojalų ir konstruktyvų bendradarbiavimą, sutinkamai su tarptautinės teisės principais“.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija