Atnaujintas 2003 m. vasario 12 d.
Nr.12
(1116)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Kultūra
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Poezija
Literatūra
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Apie vieną gajų šmeižtą

Skaitydamas Marijampolėje gyvenančio rašytojo Justino Sajausko publikaciją „Karas tebevyksta“ („XXI amžius“, 2003 01 15, Nr. 4) suvokiau, kad autorius yra įsitikinęs, jog KGB karininkas Nachmanas Dušanskis dalyvavo ypatingu žiaurumu pasižymėjusiose Rainių žudynėse: „Tik Dušanskis primena vieną Rainių budelių, tačiau Rainiuose „darbavosi“ Nachmanas“… Nepaisant to, kad net eiliniai istorijos mėgėjai jau seniai išsiaiškino, kad N.Dušanskis su Rainių tragedija tiesiogiai nėra susijęs, vis dar atsiranda šio fakto nežinančiųjų bei kitus klaidinančiųjų. (Šiuo atveju klaidinami „XXI amžiaus“ skaitytojai.)
Iš kurgi atsirado šios „žinios“? Publikacijoje „Rainiai“ („Gimtasis kraštas“, 1988 m. Nr. 42) rašoma: „Iš raštinės išėjo Raslanas ir Dušanskis“. (Iš kalėjimo prižiūrėtojo Žutauto parodymų vokiečiams.) Šis vienintelis, visiškai kitais liudijimais nepatikrintas faktas ir sukėlė visą bangą tvirtinimų apie ypatingu žiaurumu pagarsėjusį kagėbistą, Rainių budelį N.Dušanskį.
Manęs dažnai klausia: „Jeigu, jūsų nuomone, N.Dušanskis nėra kaltas dėl Rainių žudynių, ar jis negalėjo apie tai pareikšti viešai?“ Tokiems asmenims patarčiau atidžiai perskaityti N.Dušanskio laišką-pareiškimą, išspausdintą laikraštyje „Gimtasis kraštas“ (1989 02 2-8, Nr. 5): Aš, Dušanskis, tuo laiku Telšiuose nebuvau. 1941 m. birželio pradžioje mes, didelė grupė buvusių politkalinių, atostogavome Jaltoje, Oreando sanatorijoje gydėmės.
Iš ten mus atšaukė 1941 m. birželio 19 arba 20 d. Minske buvome 21 d., o į Šiaulius, kur gyveno mano šeima (tėvas, motina, brolis, sesuo – vokiečių nužudyti), atvykau birželio 22 dieną. Jau buvo subombarduotas Zoknių aerouostas. Iš Šiaulių pasiekti Plungę (Telšių aps.), kur tarnavau, jau negalėjau. Sunkvežimiu, pėsčiom eidamas į vakarus, o paskui į šiaurę 1941 m. birželio 26 d. atsidūriau netoli Žagarės, kur tarp karinių dalinių suradau Telšių aktyvą. Toliau ėjome ir važiavome per Latviją, turėjome ginkluotų susirėmimų su vokiečių desantininkais, o liepos 3 d. buvome Pskove. Iš ten mus išsiuntė toliau. R.Raslanas gali paliudyti, kad Telšiuose aš pirmomis karo dienomis nebuvau, kad mano pavardė į Žutauto parodymus pateko per klaidą.

Vilnius
N.Dušanskis

Pagalvokime, ar būtų N.Dušanskis drįsęs spausdinti šį pareiškimą, jeigu būtų dalyvavęs Rainių žudynėse? Daugiau nei abejotina. Jokiame spaudos leidinyje neaptikau kaltinimo N.Dušanskiui įžūliai meluojant. Visi, teigiantys, kad N.Dušanskis esąs Rainių budelis, elgiasi lyg šio pareiškimo iš viso nebūtų buvę. Priminsiu, kad 1989 metų pradžioje „Gimtasis kraštas“ – faktiškai Sąjūdžio organas – buvo leidžiamas milžinišku Lietuvai tiražu, „užsukdavo“ beveik į kiekvieno Sąjūdžio šalininko namus.
Teko kalbėtis su dviem vienas kito nepažįstančiais asmenimis, kurie paliudijo, kad pirmosiomis karo dienomis saugumo organų leitenantas N.Dušanskis buvo Šiauliuose, taigi negalėjo būti Telšiuose. Vienas liudytojas – 2002 metų liepos mėnesį miręs šiauliečiams gerai žinomas Leiba Lipčicas – man teigė, jog gerai prisimenąs „su pilnomis kelnėmis po Šiaulius laksčiusį“ ir nežinojusį ko imtis N.Dušanskį.
Kita moteris – buvusi Dušanskių kaimynė Šiauliuose (šiuo metu gyvena Izraelyje) – taip pat puikiai prisimena pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis N.Dušanskį buvus Šiauliuose.
Laikraštis „Respublika“ (1999 03 22) paskelbė didelės apimties Sido Aksomaičio straipsnį „Rainių tragedijos kaltininkas bus teisiamas už akių“. Šioje publikacijoje išvardyti penki asmenys, organizavę žiaurų politinių kalinių nužudymą Rainiuose: P.Raslanas, Domas Rocius, Michailas Kompanijecas, Ždanovas bei Jermolajevas. N.Dušanskis šioje publikacijoje visiškai nepaminėtas. Atrodo, kad straipsnio autorius gerai susipažinęs su gvildenama tema.
Įdomu pažymėti, kad ta pati „Respublika“ 1999 12 23 publikacijoje (tiesa, nupirktoje iš BNS agentūros) „Izraelis neišduos Lietuvai kaltinamųjų genocidu“ teigia, kad N.Dušanskis „daugelio liudytojų parodymais buvo aktyvus Rainių žudynių dalyvis“. Neįsivaizduoju, kaip būtų galima išgauti iš BNS agentūros daugelį liudytojų. Matyt, N.Dušanskio atžvilgiu tebegalioja postulatas: „Šmeižk ir būsi sveikas“. Lietuvos generalinėje prokuratūroje puikiausiai žinoma, kad N.Dušanskis Rainiuose nebuvo (N.Dušanskiui inkriminuojami kiti kaltinimai), tačiau šios įstaigos atsakingi darbuotojai nesiima jokių veiksmų neteisingos informacijos skleidėjų atžvilgiu.
O niekieno nesustabdytas nuodingas šmeižtas sėkmingai keliauja iš laikraščio į laikraštį. Ir, matyt, dar ilgai keliaus…

Chaim BARGMAN
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija