XXI amžius

Kombinuota čekistų niekšybė

Dirbant tiriamąjį darbą buvusiuose KGB rūmuose (dabar – Ypatingos reikšmės archyvas), teko dokumentuose aptikti visokiausio melo ir niekšybių, siekiant žlugdyti teisėtą Lietuvos patriotų kovą. Siekdami vykdyti savo šūkį: „Čekistas be agentūros – ne čekistas!“, visokiais prievartos būdais čekistai kūrė agentūros tinklą, tik, deja, kaip rodo archyvo medžiaga, didelė dalis prievarta užverbuotųjų čekistams dirbo blogai, išsisukinėjo, o dažniausiai – prisipažindavo partizanams ir svyravo pranešimais tarp čekistų ir partizanų. Tiesa, čekistai daugumą agentų ir vadino „dvurušniki“. Žmonės ieškojo būdų išlikti, netampant visiškais niekšais. Suprantama, tik tvirtos valios ir ryžtingi patriotai nėjo su čekistais į jokius kompromisus – geriau kalėjimas, bet ne išdavystė.
Ir Antikos laikais, ir Viduramžiais, ir pagaliau mūsų laikais kariaujantieji laikosi tam tikrų dorovinių taisyklių, tik, deja, sužvėrėjusiems čekistams ir jų ideologiniams vadams – komunistams negaliojo jokios bendražmogiškos taisyklės. Pateiksiu pažodžiui į lietuvių kalbą išverstą dokumentą (F-15, Nr. 23, B. 288, 1951, Skaudvilės MGB, Nemakščių skyrius): Visiškai slaptai. Klaipėdos srities MGB valdybos viršininkui drg. Seninui Specpranešimas. Apie organizuotos kombinacijos kompromituoti banditą Laurinaitį-Žeimelį įvykdymą. Iš mūsų turimos agentūrinės sekimo medžiagos buvo žinoma, kad banditų grupės vadeiva Laurinaitis Antanas, Kazio s., slapyvardžiu Žeimelis, tarp kitų banditų yra įtariamas, nes 1950 metais du kartus pakliuvo į kareivių apsuptį, kur nukauta penki banditai, du sužeisti, tarp jų – ir gaujos vadeiva Milkintas Juozas, o Laurinaitis paspruko raitas ant arklio. Po Laurinaičio bendrų likvidavimo banditas Laurinaitis įstojo į kitą būrį, tačiau dažnai iš būrio išeidavo ir slapstėsi vienas. Panaudodami tuos faktus Laurinaičio kompromitavimui, kad jis būtų sunaikintas pačių banditų rankomis, mes 1950 m. rugpjūčio mėnesį parengėme planą-kombinaciją sukompromituoti Laurinaitį prieš banditus. Plane buvo numatyta parašyti rajono MGB vardu laišką Laurinaičiui. Laiške mįslinga forma „dėkoti jam už buvusį darbą“, kartu mandagia forma jam papriekaištauti dėl to, kad jis nesilaikė savo žodžio, nes praėjo jau daug laiko, bet jis nesurado progos sunaikinti banditų likučių. Kartu tame laiške buvo nurodoma būti atsargiam, o įvykdžius paskutinę mūsų užduotį, bus sudaryta Jums ir Jūsų žmonai normalios gyvenimo sąlygos. Plane buvo numatyta lietuvių kalba parašytą laišką su voku „pamesti“ banditų ryšininko Broniaus Mockaus, slapyvarde Baltapūkis, sodyboje. Tuo tikslu 1950 metų rugsėjo mėnesį į Mockaus gyvenamos vietos apylinkę buvo numatyta pasiųsti kareivių grupę su operatyviniu įgaliotiniu leitenantu Jakuboniu, kuris po dienos darbo turėjo pasilikti nakvoti Mockaus namuose, kur ir „pametė“ duotą laišką. 1950 m. spalio mėnesį MGB areštavus Bronių Mockų, jis kameros agentui „G“ papasakojo, kad 1950 m. rugsėjo mėnesį pas jį nakvojo iš Nemakščių MGB leitenantas Jakubonis su grupe kareivių ir, jiems išėjus, B.Mockus radęs užklijuotą paketėlį su laišku, adresuotu banditui Žeimeliui, pasirašytą paties MGB majoro. Vakare pas B.Mockų atėjo banditai. Jis laišką padavęs bandos vadui Milkintui, kuris perskaitęs išėjo į bandbrigados „Birutės“ štabą pas Justą. Šiuo įsakymu banditas Žeimelis buvo areštuotas ir pristatytas bandbrigados „Butageidis“ vadui. Ten Žeimelis buvo dvi paras tardomas ir po to pakartas. Apie tai Mockui sakęs gaujos vadas Milkintas ir dėkojęs už išaiškinimą stambaus išdavimo tarp banditų, bet įspėjęs, kad apie tai niekam nepasakotų, kad žmonės nepabūgtų palaikyti ryšių su banditais. Kad tikrai banditas Žeimelis ir jo žmona pačių banditų likviduoti, patvirtino areštuota Teresė Janušytė ir mūsų agentė „Lakštutė“, informatorė „Gražuolė“, kuri tai sužinojo iš banditų ryšininkės Bronės Kazaitytės. Kombinacija sukompromituoti banditą Žeimelį buvo parengta ir įvykdyta 2-N valdybos viršininko pavaduotojo vyr. leitenanto Nemykin ir operatyvinio įgaliotinio leitenanto Jakubonio. Skaudvilės rajono MGB viršininkas majoras Demidenka (parašas). Skaudvilė, 1951 m.
Aš partizaną A.Laurinaitį-Žeimelį gerai pažinojau, nes teko kelis kartus su juo susitikti Nemakščių valsčiaus Pagatupio kaime, pas mano dėdę A.Žukauską. Pas jį dažnai ateidavo partizanai. A.Laurinaitis partizanavo nuo 1944 metų rudens. Buvo vikrus ir greitos orientacijos, todėl išsisukdavo iš įvairių situacijų. Vieną kartą (tai kaip tik ir mini čekistas) ant arklio įlėkė į mišką, griebė už medžio šakos, įlipo į lapuotą medį, o arklys, išgąsdintas šūvių, lėkė gilyn į mišką. Nors Nemakščiuose žmonėms, statantiems partizanams paminklą, pranešiau apie rastą MGB dokumentą, tačiau paminkle A.Laurinaičio pavardės nėra, mat kai kurie dar iki šiol neįsivaizduoja čekistinės gaujos klastos ir niekšybių.

Juozas PARNARAUSKAS
Vilnius