Mes - pragmatikai
Taip pareiškė Rusijos užsienio
reikalų ministras Igoris Ivanovas, paklaustas, ar yra patvirtinimų,
jog tarptautinis terorizmas yra valdomas iš vieno centro ir ar
Osama bin Ladenas bei Irako diktatorius Sadamas Huseinas - vieno
lizdo paukščiai. Į šiuos klausimus jis atsakė, jog į terorizmo
problemą reikia žvelgti nevienareikšmiškai. Pasak I.Ivanovo, vargu
ar galima kalbėti apie kažkokį teroristų internacionalo vieningą
štabą, bet negalima atmesti galimybės, jog teroristinės organizacijos
koordinuoja savo veiksmus. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras
pažymėjo, jog nesugebėjimo sugauti O.bin Ladeną negalima kompensuoti
kaltinimu Irakui, kaip pagrindiniam blogio centrui pasaulyje.
Tiesa, I.Ivanovas teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi aiškų
tikslą - likviduoti masinio naikinimo ginklus, bet su sąlyga,
jeigu tarptautiniai inspektoriai tuos ginklus Irake aptiks. I.Ivanovas
taip pat sakė, kad Maskva niekada nebandė įkalbėti S.Huseino emigruoti,
o esą tokius prasimanymus nuolat skelbia Vakarų žiniasklaida,
siekdama mesti šešėlį ant Rusijos politikos.
Rusijos laikraščio 24 časa žurnalistai paklausė ministro: Kaip
jūs vertinate skelbiamus įvairius scenarijus, kokiais būdais būtų
galima išspręsti Irako krizę? Į tai I.Ivanovas atsakė: Šiandien
niekas nesiims vienareikšmiškai vertinti galimos karinės akcijos
prieš Iraką pasekmių. Mes svarstome įvairius variantus, tarp jų
ir energetinio sektoriaus klausimus, susijusius su Rusijos interesais.
Pasaulinės naftos kainos turi didelę reikšmę Rusijai, o Rusija
Irake turi ekonominių interesų. Aišku, I.Ivanovui labai nepatiko
JAV gynybos ministro Donaldo Ramsfeldo pasakyti žodžiai, kad Rusija,
kurios bendrasis vidaus produktas lygus tokios nedidelės valstybės,
kaip Olandijos, BVP, reikėtų elgtis atsargiau, koketuojant su
blogio ašies valstybėmis. D.Ramsfeldas taip sakydamas aiškiai
turėjo galvoje Maskvos bendradarbiavimą su Iraku, Iranu ir Šiaurės
Korėja. I.Ivanovas aiškino, jog kaip tik Maskvos pastangomis pavyko
pasiekti, kad Šiaurės Korėja tariamai užšaldė savo branduolinės
- raketinės programos vykdymą. Dar daugiau, I.Ivanovas apkaltino
JAV, kad jos neįvykdė dar 1994 metais duoto pažado pastatyti Šiaurės
Korėjoje du atominės elektrinės branduolinius reaktorius ir aprūpinti
Šiaurės Korėją mazutu.
Įdomus buvo Rusijos užsienio reikalų ministro atsakymas į klausimą,
kaip jis žiūri į planuojamą vizų režimo įvedimą Kaliningrado ir
Rusijos piliečiams. Pasak I.Ivanovo, Kaliningrado klausimas buvo
be reikalo politizuotas ir prasidėjo nereikalingos diskusijos
su Europos Sąjunga, kas padarė didesnių nuolaidų Kaliningrado
problemai spręsti. I.Ivanonas sakė, kad Rusija dabar derasi su
Lietuva dėl readmisijos, tai yra dėl įsipareigojimo grąžinti nelegalius
imigrantus. Tuo pačiu I.Ivanovas sukritikavo Europos Sąjungą,
kad ji laikosi klaidingos nuomonės, jog Kaliningradas yra ta vieta,
iš kurios į Europą plūsta nelegalūs imigrantai. Todėl Rusijos
užsienio reikalų ministras sakė turįs daug vilčių, kad bus maksimaliai
sumažinti visi apribojimai kelionėms iš Kaliningrado ir į jį.
Tačiau I.Ivanovas, kalbėdamas, jog su Lietuva vyksta derybos dėl
readmisijos, aiškiai sakė netiesą. Juk Rusija kaip įmanydama vilkina
tokias derybas ir net grasina, kad nepasirašys tokios sutarties
ir net neratifikuos Rusijos ir Lietuvos sienos sutarties. Tas
pats ir dėl Irako problemos. Žodžiais pritardama JT Saugumo Tarybos
rezoliucijai Nr. 1441, Rusija stengiasi išpešti iš Irako krizės
kuo daugiau naudos. Apie tai prasitarė visur suspėjantis skandalingasis
Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkas V.Žirinovskis. Jis pareiškė,
kad Rusija pritartų JAV planuojamai karinei operacijai Irake su
dviem sąlygomis: jeigu JAV privers Lietuvą sutikti su beviziu
traukinių eismu iš Kaliningrado ir į jį ir suteikti teisę eksploatuoti
Irako Vakarų Kurnos telkinį, išsiurbiant iš jo naftos už 30 milijardų
dolerių, taip padengiant Irako skolą Rusijai. Dar daugiau, V.Žirinovskio
nuomone, po sėkmingos JAV karinės operacijos prieš Iraką, jame
turi būti įkurta bendra Rusijos ir JAV karinė komendantūra, kaip
buvo po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vakarų Berlyne
Neatrodo,
jog tai eilinis V.Žirinovskio kliedesys.
Tuo tarpu Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, faktiškai
nepritarė JAV valstybės sekretoriaus Kolino Pauelo pranešimui
Saugumo Tarybai dėl Irako nenoro atsisakyti masinio naikinimo
ginklų. K.Pauelas pateikė neginčijamų įrodymų, kad Irako režimas
slepia biologinius ir cheminius ginklus, raketas ir nerodo jokio
noro nusiginkluoti. JAV valstybės sekretorius pateikė Saugumo
Tarybos nariams iš palydovų ir žvalgybos lėktuvų padarytas nuotraukas,
kur aiškiai matyti, kaip Irako kariškiai išgabena į slaptas vietas
masinio naikinimo ginklus prieš pat JT ginkluotės inspektorių
atvykimą. Netgi Prancūzijos užsienio reikalų ministras K.Pauelo
pranešimą pavadino sukrečiančiu, tačiau solidarizavosi su Rusijos
užsienio reikalų ministru, pareiškusiu, kad JT ginkluotės inspektoriams
turi būti skirta daugiau laiko ieškoti Irako paslėptų ginklų.
Tam pritarė ir Kinijos užsienio reikalų ministras. Tokiu būdu
tik dvi nuolatinės Saugumo Tarybos narės - JAV ir Didžioji Britanija
- pritaria jėgos panaudojimui prieš Iraką. Anot Didžiosios Britanijos
užsienio reikalų ministro Džeko Strou, laiko limitas Irakui jau
baigėsi, ir jėga prieš Huseiną bus panaudota, nepaisant to, ar
Saugumo Taryba tam pritars, ar ne. Na, o dėl Rusijos, tai nėra
jokios abejonės, kad ji dės visas pastangas išpešti iš Irako krizės
maksimalios naudos, kaip išpešė iš Afganistano įvykių. Juk dešimt
metų kariavusi su Afganistano modžahedais, dabar, be jokio šūvio
ir aukų, plečia savo įtaką Afganistane, kone atvirai papirkinėdama
regionų gubernatorius ir įtakingus karo vadus.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"