Atnaujintas 2003 m. vasario 12 d.
Nr.12
(1116)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Kultūra
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Poezija
Literatūra
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

„Mes - pragmatikai…“

Taip pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas, paklaustas, ar yra patvirtinimų, jog tarptautinis terorizmas yra valdomas iš vieno centro ir ar Osama bin Ladenas bei Irako diktatorius Sadamas Huseinas - vieno lizdo paukščiai. Į šiuos klausimus jis atsakė, jog į terorizmo problemą reikia žvelgti nevienareikšmiškai. Pasak I.Ivanovo, vargu ar galima kalbėti apie kažkokį teroristų internacionalo vieningą štabą, bet negalima atmesti galimybės, jog teroristinės organizacijos koordinuoja savo veiksmus. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, jog nesugebėjimo sugauti O.bin Ladeną negalima kompensuoti kaltinimu Irakui, kaip pagrindiniam blogio centrui pasaulyje. Tiesa, I.Ivanovas teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi aiškų tikslą - likviduoti masinio naikinimo ginklus, bet su sąlyga, jeigu tarptautiniai inspektoriai tuos ginklus Irake aptiks. I.Ivanovas taip pat sakė, kad Maskva niekada nebandė įkalbėti S.Huseino emigruoti, o esą tokius prasimanymus nuolat skelbia Vakarų žiniasklaida, siekdama mesti šešėlį ant Rusijos politikos.
Rusijos laikraščio „24 časa“ žurnalistai paklausė ministro: „Kaip jūs vertinate skelbiamus įvairius scenarijus, kokiais būdais būtų galima išspręsti Irako krizę?“ Į tai I.Ivanovas atsakė: „Šiandien niekas nesiims vienareikšmiškai vertinti galimos karinės akcijos prieš Iraką pasekmių. Mes svarstome įvairius variantus, tarp jų ir energetinio sektoriaus klausimus, susijusius su Rusijos interesais. Pasaulinės naftos kainos turi didelę reikšmę Rusijai, o Rusija Irake turi ekonominių interesų“. Aišku, I.Ivanovui labai nepatiko JAV gynybos ministro Donaldo Ramsfeldo pasakyti žodžiai, kad Rusija, kurios bendrasis vidaus produktas lygus tokios nedidelės valstybės, kaip Olandijos, BVP, reikėtų elgtis atsargiau, koketuojant su „blogio ašies“ valstybėmis. D.Ramsfeldas taip sakydamas aiškiai turėjo galvoje Maskvos bendradarbiavimą su Iraku, Iranu ir Šiaurės Korėja. I.Ivanovas aiškino, jog kaip tik Maskvos pastangomis pavyko pasiekti, kad Šiaurės Korėja tariamai užšaldė savo branduolinės - raketinės programos vykdymą. Dar daugiau, I.Ivanovas apkaltino JAV, kad jos neįvykdė dar 1994 metais duoto pažado pastatyti Šiaurės Korėjoje du atominės elektrinės branduolinius reaktorius ir aprūpinti Šiaurės Korėją mazutu.
Įdomus buvo Rusijos užsienio reikalų ministro atsakymas į klausimą, kaip jis žiūri į planuojamą vizų režimo įvedimą Kaliningrado ir Rusijos piliečiams. Pasak I.Ivanovo, Kaliningrado klausimas buvo be reikalo politizuotas ir prasidėjo nereikalingos diskusijos su Europos Sąjunga, kas padarė didesnių nuolaidų Kaliningrado problemai spręsti. I.Ivanonas sakė, kad Rusija dabar derasi su Lietuva dėl readmisijos, tai yra dėl įsipareigojimo grąžinti nelegalius imigrantus. Tuo pačiu I.Ivanovas sukritikavo Europos Sąjungą, kad ji laikosi klaidingos nuomonės, jog Kaliningradas yra ta vieta, iš kurios į Europą plūsta nelegalūs imigrantai. Todėl Rusijos užsienio reikalų ministras sakė turįs daug vilčių, kad bus maksimaliai sumažinti visi apribojimai kelionėms iš Kaliningrado ir į jį.
Tačiau I.Ivanovas, kalbėdamas, jog su Lietuva vyksta derybos dėl readmisijos, aiškiai sakė netiesą. Juk Rusija kaip įmanydama vilkina tokias derybas ir net grasina, kad nepasirašys tokios sutarties ir net neratifikuos Rusijos ir Lietuvos sienos sutarties. Tas pats ir dėl Irako problemos. Žodžiais pritardama JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 1441, Rusija stengiasi išpešti iš Irako krizės kuo daugiau naudos. Apie tai prasitarė visur suspėjantis skandalingasis Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkas V.Žirinovskis. Jis pareiškė, kad Rusija pritartų JAV planuojamai karinei operacijai Irake su dviem sąlygomis: jeigu JAV privers Lietuvą sutikti su beviziu traukinių eismu iš Kaliningrado ir į jį ir suteikti teisę eksploatuoti Irako Vakarų Kurnos telkinį, išsiurbiant iš jo naftos už 30 milijardų dolerių, taip padengiant Irako skolą Rusijai. Dar daugiau, V.Žirinovskio nuomone, po sėkmingos JAV karinės operacijos prieš Iraką, jame turi būti įkurta bendra Rusijos ir JAV karinė komendantūra, kaip buvo po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vakarų Berlyne… Neatrodo, jog tai eilinis V.Žirinovskio kliedesys.
Tuo tarpu Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, faktiškai nepritarė JAV valstybės sekretoriaus Kolino Pauelo pranešimui Saugumo Tarybai dėl Irako nenoro atsisakyti masinio naikinimo ginklų. K.Pauelas pateikė neginčijamų įrodymų, kad Irako režimas slepia biologinius ir cheminius ginklus, raketas ir nerodo jokio noro nusiginkluoti. JAV valstybės sekretorius pateikė Saugumo Tarybos nariams iš palydovų ir žvalgybos lėktuvų padarytas nuotraukas, kur aiškiai matyti, kaip Irako kariškiai išgabena į slaptas vietas masinio naikinimo ginklus prieš pat JT ginkluotės inspektorių atvykimą. Netgi Prancūzijos užsienio reikalų ministras K.Pauelo pranešimą pavadino „sukrečiančiu“, tačiau solidarizavosi su Rusijos užsienio reikalų ministru, pareiškusiu, kad JT ginkluotės inspektoriams turi būti skirta daugiau laiko ieškoti Irako paslėptų ginklų. Tam pritarė ir Kinijos užsienio reikalų ministras. Tokiu būdu tik dvi nuolatinės Saugumo Tarybos narės - JAV ir Didžioji Britanija - pritaria jėgos panaudojimui prieš Iraką. Anot Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro Džeko Strou, laiko limitas Irakui jau baigėsi, ir jėga prieš Huseiną bus panaudota, nepaisant to, ar Saugumo Taryba tam pritars, ar ne. Na, o dėl Rusijos, tai nėra jokios abejonės, kad ji dės visas pastangas išpešti iš Irako krizės maksimalios naudos, kaip išpešė iš Afganistano įvykių. Juk dešimt metų kariavusi su Afganistano modžahedais, dabar, be jokio šūvio ir aukų, plečia savo įtaką Afganistane, kone atvirai papirkinėdama regionų gubernatorius ir įtakingus karo vadus.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija