Atnaujintas 2008 rugsėjo 10 d.
Nr. 68
(1661)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Sąstingis proto darbo
arimuose

Žmonių aukos – jau
ir Ingušijoje

Nemirtingoji Rusijos
mafija

Vaižganto vardas
gatvėse, mokyklose,
muziejuose...

Septyni laipteliai
į tautos dvasinį
atgimimą

Parvesk į žemę
pažadėtą…

Knygnešių sienelės
Matulaičiai

Religiniai svarstymai Kolumbijos konflikto kontekste

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su iš teroristų
po 6-ių metų nelaisvės išvaduota žymia
Kolumbijos politine veikėja Ingrida
Betankur

Dvasinis atsinaujinimas nelaisvės sąlygomis

Tarptautinė žiniasklaida vėl prisiminė žymios Kolumbijos politinės veikėjos Ingridos Betankur išgyvenimus marksistų sukilėlių nelaisvėje. Buvusią kandidatę į šalies prezidentus, kuri sumaniai surengtos žvalgybinės ir karinės operacijos metu buvo išvaduota liepos pradžioje, Šventasis Tėvas priėmė savo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe (netoli Romos) rugsėjo 1 dieną. I. Betankur atvyko padėkoti Popiežiui už maldos pagalbą ir solidarumą jai ir tūkstančiams kitų žmonių, kuriuos Kolumbijos revoliucijos karinės pajėgos (FARC) pagrobtus išlaikė džiunglėse sunkiomis sąlygomis daug metų. (Pati I. Betankur „revoliucionierių“ nelaisvėje išbuvo daugiau kaip šešerius metus ir sunkiai susirgo).


Šiluvoje – Apsireiškimo 400 metų jubiliejaus šventė

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Paminklą popiežiui Jonui Pauliui II
atidengė ir pašventino
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje – pirmasis Marijos apsireiškimas Europoje, vienintelis Lietuvoje oficialiai pripažintas Bažnyčios. Šį sekmadienį, rugsėjo 7 dieną, į Šiluvą plūdo tūkstančiai piligrimų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Šventei pasipuošusi nauja, erdvia aikšte, gėlių girliandomis Šiluva pasitiko jaunimą. Iš Raseinių atkeliavo per penkis tūkstančius piligrimų (tarp jų buvo iš JAV, Vokietijos, Kanados, Lenkijos ir kitų šalių). Iš Kryžių kalno pusės atkeliavo tris dienas žygiavusi pusantro tūkstančio jaunuolių minia, vadovaujama energingojo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. (Tiesa,tai jam pakenkė sveikatai – netrukus jis nualpo.) Dar viena grupė keliavo nuo gegužės vidurio pėsčiomis iš Lurdo į Šiluvą nešina kryžiumi, jai vadovavo nenuilstantis Gintaras Naudžiūnas. Per šį alinantį žygį per Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos teritorijas nukeliauta arti 4 tūkstančių kilometrų. Kiekvieną dieną teko įveikti po 25-30 kilometrų.


Kas vyksta Lietuvos šaulių sąjungoje?

Gintaras VISOCKAS

LŠS atstovai Rimantas Grigaitis (kairėje)
ir Algimantas Jonas Kojelis
baiminasi, kad po šio interviu
laikraščiui „XXI amžius“
jie susilauks subtilaus spaudimo
„pasitraukti savo noru“
iš organizacijos
Autoriaus nuotrauka

Praėjusią savaitę sulaukiau sudominusio ir kartu nerimą sukėlusio skambučio. Skambinęs vyriškis prisistatė esąs Lietuvos šaulių sąjungos narys Rimantas Grigaitis, tvirtinęs, kad šiai visuomeninei organizacijai priklauso jau beveik devynerius metus, turi eilinio laipsnį ir priklauso Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės 4-ajai kuopai. Šaulys R. Grigaitis norėjo kuo greičiau susitikti išsamiam pokalbiui. Į susitikimą jis norėjo ateiti su kitu ilgamečiu LŠS nariu – Algimantu Jonu Kojeliu. Jie žadėjo parodyti dokumentus ir papasakoti, kas, jų manymu, šiuo metu vyksta pulkininko leitenanto Juozo Širvinsko vadovaujamoje Šaulių sąjungoje, paaiškinti priežastis, kodėl, jų įsitikinimu, esama blogybių šioje garbingoje, jaunimą patriotizmo, tautiškumo dvasia auklėti privalančioje visuomeninėje organizacijoje.


Vaitkūniečių sambūrio tikslas – kryžiaus šventinimas

Vytautas BAGDONAS

Į naujojo kryžiaus šventinimo iškilmes
susirinko ne tik visas kaimas,
bet ir daugybė kraštiečių, svečių

Rugpjūčio 16-ąją Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų kaime į bendrus renginius susibūrė vietiniai gyventojai, gimtinės nepamirštantys tėviškėnai, vienaip ar kitaip su Vaitkūnais ir vaitkūniečiais susiję žmonės – vyko antrasis vaitkūniečių suvažiavimas.

Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje šv. Mišias už mirusius ir gyvuosius vaitkūniečius aukojo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas. Po šv. Mišių šventiškai nusiteikę vaitkūniečiai dar aplankė lietuvių literatūros klasiko, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosius Malaišius ir Kunigiškių kaime veikiantį Svėdasų krašto muziejų.


Lietuvos Sąjūdžio atgimimo keliu

Zigmas Tamakauskas

Po Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus
organizuotos piligriminės kelionės
į Šiluvą skyriaus tarybos pirmininkas
Raimundas Kaminskas (dešinėje)
ir jo pavaduotojas Zigmas Tamakauskas
maloniame susitikime su buvusiu partizanų
kapelionu mons. Eduardu Simaška,
švenčiančiu 99-ąjį savo gyvenimo sukaktį

„Sveiki, aš esu Raimundas Kaminskas“, – tokiais paprastais kukliais žodžiais prisistato Lietuvos Sąjūdžio reklaminiame lapelyje LS Kauno tarybos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto Filosofijos ir socialinių mokslų katedros docentas, Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašuose kandidatuojantis į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje Raimundas Kaminskas. Sociologijos daktaras Raimundas Kaminskas Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku buvo išrinktas palyginti neseniai – tik praėjusiais metais, kada buvę miesto Sąjūdžio vadovai dažnai patyliukais, o kartais ir viešai skelbė šią visuomeninę organizaciją mirusia. O „kas mirė, to jau neprikelsi“, sakydavo jie. O vis dėlto lietuviškasis atgimimo Sąjūdis, vykęs įvairiomis formomis bei įvairiomis sąlygomis, prasidėjęs pirmosios lietuviškos knygos išleidimu XVI amžiaus viduryje, ir mūsų dienomis sutraukęs sovietinio imperializmo grandines, atvedęs Lietuvą į jos fizinio prisikėlimo aušrą, niekada nemirė. Tik gal šiek tiek buvo apsilpęs.


„Garsui“ linkėjo gyvuoti

Bronius VERTELKA

Žmonės iš kino pasaulio

Panevėžio kino centras „Garsas“ – ilgiausiai Lietuvoje veikiantis kino teatras – rugsėjo 4-ąją šventė savo 80 metų jubiliejų. Besirenkančius į iškilmes sutiko miesto Savivaldybės pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, vadovaujamas Remigijaus Vilio. Smagiai nuteikė ir žvitrios šio kolektyvo šokėjos. „Panevėžio garsas“ grojo ir Centro didžiojoje salėje, kurioje vyko jubiliejinės iškilmės. Jis atliko muzikos kūrinius iš populiarių kino filmų, dainavo Povilas Meškėla ir Indrė Grikšelytė.


Apie vertybes ir politiką

Valdas Kilpys

Pristatant knygą „Vertybės ir politika“:
architektas Audrys Karalius, sudarytoja
dr. Laima Andrikienė
ir kun. Kęstutis Kėvalas
Autoriaus nuotrauka

Rugsėjo 5 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje buvo pristatyta praėjusiais metais Vilniuje vykusioje konferencijoje sakytų pranešimų pagrindu europarlamentarės dr. Laimos Andrikienės sudaryta knyga „Vertybės ir politika“.

Kauno VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mažeikis pabrėžė, kad pagrindinis klausimas, gvildenamos knygoje yra fundamentalizmo ir reliatyvizmo santykis ir net kova, ir pristatė knygoje sudėtus tekstus.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija