Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Religiniai svarstymai Kolumbijos konflikto kontekste
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI su iš teroristų
po 6-ių metų nelaisvės išvaduota žymia
Kolumbijos politine veikėja Ingrida
Betankur
|
Dvasinis atsinaujinimas nelaisvės sąlygomis Tarptautinė žiniasklaida vėl prisiminė žymios Kolumbijos politinės veikėjos Ingridos Betankur išgyvenimus marksistų sukilėlių nelaisvėje. Buvusią kandidatę į šalies prezidentus, kuri sumaniai surengtos žvalgybinės ir karinės operacijos metu buvo išvaduota liepos pradžioje, Šventasis Tėvas priėmė savo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe (netoli Romos) rugsėjo 1 dieną. I. Betankur atvyko padėkoti Popiežiui už maldos pagalbą ir solidarumą jai ir tūkstančiams kitų žmonių, kuriuos Kolumbijos revoliucijos karinės pajėgos (FARC) pagrobtus išlaikė džiunglėse sunkiomis sąlygomis daug metų. (Pati I. Betankur revoliucionierių nelaisvėje išbuvo daugiau kaip šešerius metus ir sunkiai susirgo).
|
|
Šiluvoje Apsireiškimo 400 metų jubiliejaus šventė
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Paminklą popiežiui Jonui Pauliui II
atidengė ir pašventino
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
|
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje pirmasis Marijos apsireiškimas Europoje, vienintelis Lietuvoje oficialiai pripažintas Bažnyčios. Šį sekmadienį, rugsėjo 7 dieną, į Šiluvą plūdo tūkstančiai piligrimų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Šventei pasipuošusi nauja, erdvia aikšte, gėlių girliandomis Šiluva pasitiko jaunimą. Iš Raseinių atkeliavo per penkis tūkstančius piligrimų (tarp jų buvo iš JAV, Vokietijos, Kanados, Lenkijos ir kitų šalių). Iš Kryžių kalno pusės atkeliavo tris dienas žygiavusi pusantro tūkstančio jaunuolių minia, vadovaujama energingojo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. (Tiesa,tai jam pakenkė sveikatai netrukus jis nualpo.) Dar viena grupė keliavo nuo gegužės vidurio pėsčiomis iš Lurdo į Šiluvą nešina kryžiumi, jai vadovavo nenuilstantis Gintaras Naudžiūnas. Per šį alinantį žygį per Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos teritorijas nukeliauta arti 4 tūkstančių kilometrų. Kiekvieną dieną teko įveikti po 25-30 kilometrų.
|
|
Kas vyksta Lietuvos šaulių sąjungoje?
Gintaras VISOCKAS
|
LŠS atstovai Rimantas Grigaitis (kairėje)
ir Algimantas Jonas Kojelis
baiminasi, kad po šio interviu
laikraščiui XXI amžius
jie susilauks subtilaus spaudimo
pasitraukti savo noru
iš organizacijos
Autoriaus nuotrauka
|
Praėjusią savaitę sulaukiau sudominusio ir kartu nerimą sukėlusio skambučio. Skambinęs vyriškis prisistatė esąs Lietuvos šaulių sąjungos narys Rimantas Grigaitis, tvirtinęs, kad šiai visuomeninei organizacijai priklauso jau beveik devynerius metus, turi eilinio laipsnį ir priklauso Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės 4-ajai kuopai. Šaulys R. Grigaitis norėjo kuo greičiau susitikti išsamiam pokalbiui. Į susitikimą jis norėjo ateiti su kitu ilgamečiu LŠS nariu Algimantu Jonu Kojeliu. Jie žadėjo parodyti dokumentus ir papasakoti, kas, jų manymu, šiuo metu vyksta pulkininko leitenanto Juozo Širvinsko vadovaujamoje Šaulių sąjungoje, paaiškinti priežastis, kodėl, jų įsitikinimu, esama blogybių šioje garbingoje, jaunimą patriotizmo, tautiškumo dvasia auklėti privalančioje visuomeninėje organizacijoje.
|
|
Vaitkūniečių sambūrio tikslas kryžiaus šventinimas
Vytautas BAGDONAS
|
Į naujojo kryžiaus šventinimo iškilmes
susirinko ne tik visas kaimas,
bet ir daugybė kraštiečių, svečių
|
Rugpjūčio 16-ąją Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų kaime į bendrus renginius susibūrė vietiniai gyventojai, gimtinės nepamirštantys tėviškėnai, vienaip ar kitaip su Vaitkūnais ir vaitkūniečiais susiję žmonės vyko antrasis vaitkūniečių suvažiavimas. Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje šv. Mišias už mirusius ir gyvuosius vaitkūniečius aukojo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas. Po šv. Mišių šventiškai nusiteikę vaitkūniečiai dar aplankė lietuvių literatūros klasiko, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosius Malaišius ir Kunigiškių kaime veikiantį Svėdasų krašto muziejų.
|
|
Lietuvos Sąjūdžio atgimimo keliu
Zigmas Tamakauskas
|
Po Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus
organizuotos piligriminės kelionės
į Šiluvą skyriaus tarybos pirmininkas
Raimundas Kaminskas (dešinėje)
ir jo pavaduotojas Zigmas Tamakauskas
maloniame susitikime su buvusiu partizanų
kapelionu mons. Eduardu Simaška,
švenčiančiu 99-ąjį savo gyvenimo sukaktį
|
Sveiki, aš esu Raimundas Kaminskas, tokiais
paprastais kukliais žodžiais prisistato Lietuvos Sąjūdžio reklaminiame
lapelyje LS Kauno tarybos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto
Filosofijos ir socialinių mokslų katedros docentas, Kauno miesto
savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas Tėvynės
sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų sąrašuose kandidatuojantis
į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje
Raimundas Kaminskas. Sociologijos daktaras Raimundas Kaminskas Lietuvos
Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku buvo išrinktas palyginti neseniai
tik praėjusiais metais, kada buvę miesto Sąjūdžio vadovai dažnai
patyliukais, o kartais ir viešai skelbė šią visuomeninę organizaciją
mirusia. O kas mirė, to jau neprikelsi, sakydavo jie. O vis dėlto
lietuviškasis atgimimo Sąjūdis, vykęs įvairiomis formomis bei įvairiomis
sąlygomis, prasidėjęs pirmosios lietuviškos knygos išleidimu XVI
amžiaus viduryje, ir mūsų dienomis sutraukęs sovietinio imperializmo
grandines, atvedęs Lietuvą į jos fizinio prisikėlimo aušrą, niekada
nemirė. Tik gal šiek tiek buvo apsilpęs.
|
|
Garsui linkėjo gyvuoti
Bronius VERTELKA
|
Žmonės iš kino pasaulio
|
Panevėžio kino centras Garsas ilgiausiai Lietuvoje veikiantis kino teatras rugsėjo 4-ąją šventė savo 80 metų jubiliejų. Besirenkančius į iškilmes sutiko miesto Savivaldybės pučiamųjų orkestras Panevėžio garsas, vadovaujamas Remigijaus Vilio. Smagiai nuteikė ir žvitrios šio kolektyvo šokėjos. Panevėžio garsas grojo ir Centro didžiojoje salėje, kurioje vyko jubiliejinės iškilmės. Jis atliko muzikos kūrinius iš populiarių kino filmų, dainavo Povilas Meškėla ir Indrė Grikšelytė.
|
|
Apie vertybes ir politiką
Valdas Kilpys
|
Pristatant knygą Vertybės ir politika:
architektas Audrys Karalius, sudarytoja
dr. Laima Andrikienė
ir kun. Kęstutis Kėvalas
Autoriaus nuotrauka
|
Rugsėjo 5 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje buvo pristatyta praėjusiais metais Vilniuje vykusioje konferencijoje sakytų pranešimų pagrindu europarlamentarės dr. Laimos Andrikienės sudaryta knyga Vertybės ir politika. Kauno VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mažeikis pabrėžė, kad pagrindinis klausimas, gvildenamos knygoje yra fundamentalizmo ir reliatyvizmo santykis ir net kova, ir pristatė knygoje sudėtus tekstus.
|
|
|