2009 m. spalio 7 d.
Nr. 70
(1762)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

EBSW – 3

Nacionalinė švietimo
sistema ar Laisvosios
rinkos švietimo
„politika“

Vilniaus krašto
tautinių mažumų
integracija

Popiežius apie naujuosius sekuliarizmo iššūkius Europoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI pasirašo
Prahos Karolio universiteto svečių
garbės knygoje. Šalia stovi
universiteto rektorius Vaclavas Hamplas

Popiežiaus Benedikto XVI vizito Čekijoje metu vyko ne tik didžiosios liturginės iškilmės (apie tai plačiai rašyta penktadienio „XXI amžiuje“), bet ir susitikimai su politikos ir mokslo pasaulio atstovais bei kitų konfesijų dvasininkais. Tuose renginiuose sakytose kalbose Šventasis Tėvas akcentavo būtinybę pokomunistinio sekuliarizmo visuomenei gaivinti savo krikščioniškąjį paveldą, stiprinti ryšį tarp akademinės laisvės ir tarnystės tiesai ir visiems krikščionims bendradarbiauti skleidžiant savo tikėjimo dvasinius turtus.


Pagerbti krašto kūrėjai

Rūta AVERKIENĖ

Varėnos Šv. arkangelo Mykolo
bažnyčioje koncertavę solistai
ir vargonininkas Bernardas
Vasiliauskas (trečias iš kairės).
Kairėje – kun. Pranciškus Čivilis

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje sekmadienį paminėtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 134-osios gimimo metinės ir tryliktąjį kartą įteikti „Sidabrinės bitės“ apdovanojimai. „Sidabrinės bitės“ ženklu ir Savivaldybės kultūros premija apdovanota Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai Regina Svirskienė ir dailininkė Sofija Vainilaitienė.


Teatras pasitiko 89-ąjį sezoną

Pokalbis su Kauno valstybinio dramos teatro vadovu Egidijumi Stanciku

Kauno valstybinio dramos
teatro vadovas Egidijus Stancikas
Autoriaus nuotrauka

Po režisieriaus Gintaro Varno išėjimo teatras dirba be meno vadovo. Ar yra numatytas koks nors kandidatas į Kauno valstybinio dramos teatro meno vadovo vietą?

Gintaras Varnas buvo idealus režisierius, dirbęs sunkiomis sąlygomis  Kauno valstybiniame dramos teatre. Jam būnant meno vadovu ir pradėta teatro rekonstrukcija, kuri laikinai atėmė didžiąją sceną. Šis genialus režisierius nepabūgo eksperimento dirbti mažose, kamerinėse erdvėse ir savo užduotį įvykdė puikiai. Deja, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, teatrui dar vadovaujant Inai Pukelytei, režisierius Gintaras Varnas paliko mūsų teatrą.


Solidūs istoriko   ir politiko debatai

Gintaras Visockas

Profesorius Vytautas Landsbergis
Vytauto VISOCKO nuotrauka

Praėjusią savaitę įsiminė per LRT rodyta istoriko Alfredo Bumblausko ir prof. Vytauto Landsbergio diskusija dėl politikų ir istorikų tarpusavio nesutarimų, skirtingų praeities interpretacijų, dažnų istorijos falsifikatų.

2009 m. rugsėjo 27-osios „Tūkstantmečio pokalbių“ laidą tikriausiai būtų galima vadinti istorine – juk per pastaruosius keletą metų istorikas A. Bumblauskas, regis, pirmą kartą išdrįso suteikti tribūną oponentui. Jei dėl šio teiginio klystu, pataisykite mane. Tačiau bandydamas prisiminti bent jau paskutiniuosius televizinius šio istoriko ginčus, laidų, kuriose dalyvautų ryškesni „bumblauskinės“ istorijos traktavimo oponentai, neprisimenu. Jei A. Bumblauskas kartais ir pasikviesdavo kosmopolistiniam, nihilistiniam Lietuvos istorijos traktavimui prieštarauti drįstančių pašnekovų, tai toks kvietimas vis dėlto būdavo suteikiamas išimtinai tiems kritikams, kurie ginčydavosi su juo tik dėl detalių. Taigi visada būdavo sukuriamas įspūdis, jog A. Bumblauskas net sušilęs ginčijasi su kitaip manančiais.


Legendinis partizanas

Kazimieras Dobkevičius

Pulkininkas Sergijus Staniškis

Kauno karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19), rugsėjo 17 dieną, ketvirtadienį, Rezistencijos ir tremties muziejus pakvietė į renginį „Viltis žūsta paskutinė“, skirtą legendinio partizanų vado Sergijaus Staniškio-Tėvuko, Lito, Vilties 110-osioms gimimo metinėms. Kiek anksčiau Kauno arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje už jį buvo aukojamos šv. Mišios.

Kauno karininkų ramovėje susirinko gausus būrys Laisvės kovotojų, ryšininkų, politinių kalinių, tremtinių, jaunimo. Dalis susirinkimo dalyvių gerai pažinojo pulkininką S. Staniškį, turėjusį didelį autoritetą tarp partizanų. Pranešimą apie pulkininko nueitą gyvenimo ir kovos kelią perskaitė Rezistencijos ir tremties muziejaus direktorius istorikas Darius Juodis.


Mano globėjas

Alvydas Semaška,

1948 metų tremtinys

Elena Semaškienė su antruoju
vyru Alfonsu Diečkumi

Pokario metais su mama gyvenome Kaune, Palangos gatvėje. (Tėčio jau nebeturėjau. Majoras Jonas Semaška nuo 1945 m. gegužės mėnesio kovojo su okupantais. Išdaviko įskųstas 1946 m. balandžio 15 dieną buvo suimtas ir 1947 m. sausio 21 dieną Vilniuje, KGB kalėjime, buvo sušaudytas ir kirviu sukapotas. Tai liudija ekspertų išvados.) 1948 m. gegužės 19 dieną su dviem ginkluotais kareiviais atvykęs MGB karininkas paaiškino, kad kareiviai turi pas mus pabūti keletą parų – neva kažką per langą reikės sekti. Mudu su mama visą tą laiką negalėjome išeiti. Vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu – tik per kaimynus, kurie įspėdavo visus, norinčius mus aplankyti, ir parūpindavo maisto. O maisto reikėjo nemažai, kadangi kareiviai nesivaržė ir radę ką nors, kas jiems patinka, be jokių skrupulų sušveisdavo.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija