Pro Deo
et Patria

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.

Atsivėrimai

Seserys apaštalinėms misijoms

Ona Kaupinytė

Pas Kretingoje gyvenančias seseris (iš kairės) Juliją, Benjaminą ir Danutę nuolat pilna lankytojų Seserų archyvo nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Vilniuje, Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje, Bernardinų bendruomenės centre, Švenčiausios Širdies seserys pranciškonės misionierės (FMSC) supažindino su savo gyvenimu ir veikla. Tai buvo jau trečioji paskaita iš ciklo „Dievo ženklai žemėje“. Iš Kretingos atvykusios trys seserys pranciškonės – jau 20 metų Lietuvoje gyvenanti italė sesuo Benjamina, sesuo Danutė iš Šiaulių, sesuo Julija iš Plungės – supažindino susirinkusiuosius su savo kongregacijos istorija, misija, pasakojo, iš kur seserys semiasi gilaus geranoriškumo, atperkančios meilės, apaštalinio uolumo. Drauge svečiavosi ir kongregacijos provincijolė sesuo Arnelė iš Paryžiaus.

Dievo dovana

Priminusi kongregacijos atsiradimo istoriją sesuo Benjamina sakė, kad nebuvo nieko didingo, tai buvusi tiesiog Dievo dovana. „1859 metais Paryžiaus kunigaikštienei Laurai Leruox de Bauffremont kilo mintis ką nors gero padaryti Bažnyčiai. Ji sumąstė įkurti vienuolių kongregaciją, kurios narės pasitarnautų apaštalinėse misijose, rūpintųsi našlaičiais, vargingai gyvenančiais žmonėmis. Su šia mintimi kreipėsi į tėvą pranciškoną Gregorijų Fioravantį iš Venecijos. Tėvas Gregorijus negalėjo nepalaikyti kunigaikštienės entuziazmo. 1861 metais vienuolynas buvo įkurtas, kalnuose pastatytas pastatas, jame apsigyveno pirmosios 53 mergelės – novicijos – iš Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Belgijos, Šveicarijos, Vokietijos“, – pasakojo puikiai lietuviškai kalbanti sesuo Benjamina.

Atsivėrmai

Susižadėjusios su Kristumi

Bronius VERTELKA

Kongregacijos įkūrėjo pal. t. Honorato paveikslas

Daugybę kartų Panevėžyje teko Sodų gatvėje praeiti pro namą, pažymėtą 10-uoju numeriu, tačiau jo duris pravėriau tik balandžio 25-ąją, Gerojo Ganytojo sekmadienio išvakarėse. Čia, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos (popiežiaus teisių) vienuolių namuose, organizuota Atvirų durų diena.

Senąją mūrinę pastato dalį dar prieš karą seserys vienuolės suklojo savo rankomis. Kitą, medinę dalį, kurią vyresnieji panevėžiečiai mena buvus žalios spalvos, apipuvusią ir apgriuvusią, padėjo atstatyti jų geradariai jau Nepriklausomybės metais, pastato šeimininkėmis tapus vienuolėms. Toks namas puošia Sodų gatvę.

Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija yra paplitusi po visą pasaulį, turi per 700 narių. Šios 1878 metais įkurtos kongregacijos centras yra Lenkijoje, Lietuvos provincijos centre Panevėžyje įsikūrusios 26 seserys vienuolės, o Lietuvos provincijoje yra 53. Šios kongregacijos vienuoliniai namai dar yra Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Palangoje, Šilalėje, Palendriuose. Jaunesnės vienuolės dirba gydymo, švietimo įstaigose, katechetikos centre, vyskupijos kurijoje. Vyresnės, pensinio amžiaus, užsiima namų tvarkymu, atsideda maldai. Užtat taip visur švaru ir tvarkinga!

Atmintis

Kaip lietuvis salezietis iš Brazilijos negalėjo aukoti šv. Mišių lietuviškai Seinuose

Kun. Pranas Gavėnas SDB

„Katalike“ (nr. 5) rašėme apie kun. Prano Gavėno SDB (1918 10 11–1949 07 03–2000 02 07) mirties 15-ųjų metinių minėjimą. Šiandien supažindiname su šio kunigo, tada dirbusio Brazilijoje, laišku, prieš 35-erius metus rašytu popiežiui Jonui Pauliui II. 1980-ųjų spalio 9 d. JAV leidžiamame žurnale „Tėviškės žiburiai“ (nr. 41) buvo išspausdintas nerimą keliantis laiškas Šventajam Tėvui dėl lietuvių religinės padėties Seinuose. Jo autorius tada buvo San Paulo lietuvių Šv. Kazimiero parapijos klebonas ir Pietų Amerikos lietuvių vienybės pirmininkas kunigas salezietis Pranas Gavėnas. Laiškas parašytas kunigui apsilankius Seinuose. Čia jis savo akimis pamatė tuometinę lietuvių padėtį (juos diskriminavo ne tik komunistinė Lenkijos valdžia, bet ir Bažnyčios hierarchai). Laiške išsakytos mintys įdomios ir aktualios todėl, kad nuo aprašomų įvykių praėjus 35-eriems metams galima geriau suprasti skausmingą Seinų krašto lietuvių padėtį ir ieškoti atsakymų į kai kuriuos dabarties klausimus.