Pro Deo
et Patria

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.

Pažintis

„Svarbu, Viešpatie, kad esu šitame sode“

Irena Petraitienė

Ses. Viktorija Gaudenta SJE

Bėgant Pašauktųjų metų laikui,valandos, praleistos kartu su  Eucharistinio Jėzaus kongregacijos (SJE) seserimi Viktorija Gaudenta Maknauskaite, Kauno arkivyskupijos „Caritas“ reikalų vedėja, buvo tarytum žingsniavimas pro atkeltus vartus  tolyn ir gilyn...

„Kai atsistojau kryžkelėje...“

„Šunskai, vaikeli, tai – ne koks šiaip sau bažnytkaimis“, – ūgtelėjusiai Viktorijai kalbėdavo močiutė, skaičiuodama, kiek daug ši parapija davė  garbingų kunigų. Dvejus metus (1944–1946), kai Vilkaviškis buvo subombarduotas, Šunskuose buvo apsistojęs vyskupas Antanas Karosas. Atsivedusi anūkę į bažnyčią, parodydavo, prie kurio šoninio altoriaus sėdėdavo jų šeima, ganytojui aukojant šv. Mišias, paaiškindavo, kad didžiojo altoriaus paveikslas vaizduoja Šv. Mariją Magdalietę, kurios vardu pavadinti šie gražūs maldos namai. Kitą kartą, stabtelėjusi prie šventoriuje  stūksančio  akmens, Viktorija išgirdo pasakojimą, kad seniai, A. Smetonos laikais, šioje vietoje komunistines kalbas rėždavo V. Mickevičius-Kapsukas. Vienoje ūkininkų šeimoje kryžių garbinant, kitoje, žiūrėk, proklamacijos  būdavo skaitomos. Šunskų parapijos komiteto narys Antanas Laukaitis buvo padorus žmogus, o trys jo dukterys su komunistais susidėjo. „Taigi, vaikeli, – sakydavo močiutė, – visada reikia pasirinkti, su kuo tu...“

Bendruomenėse

Kaimą nuo išnykimo išgelbėjo vienuoliai

Bronius VERTELKA

Tiberiados broliai vienuoliai (iš kairės): Jonas, Vidas, Pranciškus, Benediktas ir Mišelis

Belgijoje brolis Markas Pirė (Marc Piret) 1979 metais įkūrė Tiberiados bendruomenę. Jos charizma – broliai ir seserys gyvena Evangelijos džiaugsmu. Jų gyvenimas yra įsišaknijęs maldoje ir broliškoje meilėje. Kaip Jėzus apie Tiberiados ežerą, jie eina liudyti tikėjimą ir kviesti žmones atrasti Dievo meilę. Jie gyvena paprastai, patys dirba ūkio darbus ir iš to padedant Dievo Apvaizdai ir išgyvena. Bendruomenės misija yra evangelizuoti. Broliai reguliariai keliauja po kaimus, miestus, lanko mokyklas ir parapijas, rengia stovyklas, rekolekcijas, buria maldos grupes, kurios padeda jaunuoliams ir šeimoms gilinti tikėjimą.

Lietuvoje įkurta Tiberiados bendruomenė veikia Baltriškėse – Zarasų rajono kaime. Staigūs vingiai, kalneliai ir nuokalnės, ant jų augantys lapuočiai ar spygliuočiai medžiai – tokius vaizdus regi važiuodamas asfaltuotu keliu nuo Dusetų link Degučių. Artėjant prie miestelio verčia stabtelėti rodyklė į Baltriškes ir belieka važiuoti dar porą kilometrų vieškeliu.

Atmintis 

A†A kun. jubil. Donatas VALIUKONIS SJ

(1926 04 27–1952 09 21–2015 10 02)

Spalio 2-ąją, Vilniuje mirė Šv. Rapolo bažnyčios rezidentas kun. Donatas Valiukonis SJ. Jis gimė 1926 m. balandžio 27 d. Kaune, darbininkų šeimoje. Krikštytas Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje 1926 m. gegužės 16-ąją. 1933 metais įstojo į pradinės mokyklos, buvusios V. Putvinskio gatvėje, antrąjį skyrių, po metų perkeltas į J. Jablonskio pradinę mokyklą. Pirmąją Komuniją priėmė Prisikėlimo bažnyčioje. 1938 metais įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją, vėliau vadinamą IX gimnazija, Sutvirtinimo sakramentą priėmė Kauno Švč. Sakramento (Studentų) bažnyčioje.

1944 metais baigęs gimnaziją, kelis mėnesius gyveno Bajėnų dvare, kuriame koplyčios rektoriumi buvo kun. Karolis Garuckas SJ. Šiam 1945-ųjų pavasarį išvykus dirbti į Vilnių, ir jis persikėlė pas savo tėvus į Vilnių, gydėsi Raudonojo Kryžiaus poliklinikoje ir patarnaudavo Šv. Jonų bažnyčioje. 1945 m. rugsėjo 1 dieną įstojo į jėzuitų naujokyną Pagryžuvyje, 1947 metais padarė pirmuosius įžadus Jėzaus Draugijoje. 1947-ųjų rugsėjį perkeltas į Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią, kurios rektoriumi buvo t. Romualdas Blažys SJ. Šv. Kazimiero bažnyčioje dirbo vargonininko padėjėju bei ruošėsi filosofijos studijoms. Gruodį perkeltas į Dūkštą pas kun. Alfonsą Petronį, po kelių mėnesių – į Dūkšto bažnyčią, kur dirbo t. Aleksandras Markaitis SJ, vėliau – t. J. Čikštė SJ.