Pro Deo
et Patria

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.

Renginiai

Dokumentinis filmas apie benediktinus

Romas BACEVIČIUS

Šv. Benedikto vienuolyno prioras kun. Kazimieras Milaševičius OSB ir filmo apie šią vienuoliją autorius Dalius Ramanauskas

Lietuvos piligrimų bendrija Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje pristatė krikščioniškos dokumentikos operatoriaus Daliaus Ramanausko filmą „Ora et labora. Benediktinų kelias Lietuvoje“. Renginyje dalyvavo filmo autorius, dokumentinių filmų režisierius, scenarijų autorius ir operatorius D. Ramanauskas bei Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioras kun. Kazimieras Milaševičius OSB.

Šis dokumentinis filmas supažindina su Kelmės rajone, Palendriuose, įsikūrusio seniausio katalikų vienuolių ordino – benediktinų – gyvenimu, savo paslaptingumu ištisus šimtmečius traukusiu žmonių dėmesį. Ora et labora – malda ir darbas – pamatai, ant kurių kyla benediktinų dvasinis rūmas. Vienuolinio gyvenimo savitumą ir įvairovę vainikuoja septynis kartus per dieną skambanti grigališkoji giesmė. Jos pasiklausyti susirenka daug žmonių, kurie visada labai laukiami Palendrių vienuolyne, nes svetingumas – vienas svarbiausių šios vienuolijos bruožų. Filmas apžvelgia ir benediktinų istoriją, susijusią su šv. Brunonu, benediktinų vienuoliu, 1009 metais žuvusiu Lietuvos pasienyje, ir Vytautu Didžiuoju, kai Krokuvoje apsikrikštijęs kunigaikštis pasikvietė benediktinus į Lietuvą ir atidavė šiam vienuolynui savo gimtuosius namus Senuosiuose Trakuose. Kartu pristatomas tūkstantmetis benediktinų vienuolynas Soleme, Prancūzijoje, tuoj pat po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sulaukęs daug grigališkąjį choralą pamėgusių jaunų lietuvių. Matydami šiuos Lietuvos jaunimo poreikius, Prancūzijos benediktinai įkūrė vienuoliją Palendriuose, kurią jau gerą dešimtmetį lanko gausūs piligrimų ir turistų būriai.

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Gyvenimas – tarnystė Dievui ir žmonėms

Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos seseriai Onutei Kurlenskaitei atminti

Stasys MACKEVIČIUS

Sesuo Ona Kurlenskaitė

Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė sesuo Ona Kurlenskaitė eilėraščius kurti pradėjo dar sėdėdama mokyklos suole, o baigė tik kiek daugiau kaip prieš dvejus metus, kuomet mirtis liepė padėti poezijos plunksną ir eiti ten, kur šviečia amžinoji šviesa, neapsakoma žemiškais žodžiais. Onutės gyvenimas buvo panašus į eilėraštį – toks pat gražus, trapus, bet, deja, neilgas, toks pat kupinas didelių dalykų ir didelės prasmės – vos keletas eilučių, bet į jas sutelpa visas tikėjimo, meilės bei vilties kupinas pasaulis.

Sesuo Ona Kurlenskaitė gimė 1942 m. birželio 13 d. Paalksnio kaime, Panevėžio rajone, Aniceto Kurlensko ir Alfonsos Strigaitės-Kurlenskienės šeimoje, buvo antroji iš keturių vaikų. Jau beveik nuo lopšio prasidėjo jos kelionė į tikėjimą bei didelius darbus, nors tėvai buvo tik paprasti darbininkai, aukoję bemaž visas jėgas ir laiką tiems keliems maitinančios žemės hektarams, tapo gyvu Dievo ir artimo meilės pavyzdžiu savo vaikams. Visą gyvenimą Onutė prisimindavo vaikystės sekmadienius, kuomet mama ją, dar visai mažytę, ant rankų nešdavosi į Naujamiesčio bažnyčią, drauge su Kristui paaukoti skirtomis gėlėmis.Tos bažnyčios ji jau niekada nebeapleido – iš pradžių barstydavo procesijose gėlių žiedus drauge su kitomis mergytėmis baltais drabužėliais, vėliau – pati rengdama procesijas ir kviesdama prie altoriaus ateiti Dievui mielus mažutėlius.

Atmintis

A†A kun. Placidas Barius OFM

(1920 01 01–1943 07 25–2015 12 11)

Gruodžio 11 dieną Kenebunkporte (JAV) į amžinybę iškeliavo ilgametis Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras, pranciškonas t. Placidas Barius OFM.

Jis gimė 1920 m. sausio 1 d. Kretingoje. Į pranciškonų ordiną įstojo 1936 m. gegužės 15 d., o 1940-ųjų rudenį išvyko iš Lietuvos mokytis į Vakarus. Amžinuosius įžadus davė Miunchene 1942 m. spalio 1 d., o 1943 m. liepos 25 d. įšventintas kunigu. Nuo 1948 metų apsigyveno JAV. Po Antrojo pasaulinio karo subūrė Vakaruose pasklidusius lietuvius mažesniuosius brolius, užjūryje kūrė pranciškonų vienuolynus, telkė lietuviškas parapijas, vadovavo Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų provincijai.

2008 metais, minint P. Bariaus OFM kunigystės 65-metį, išleista knyga „Meilei to negana“, kurioje atrinkti jo gyvenimo pamokslai, pasisakymai, vaizdeliai.