2016 m. balandžio 1 d.    
Nr. 13
(2181)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Procesija
nešant miestui
Gailestingosios
meilės žinią

Šv. Kazimiero
globoje

Verbų
sekmadienis
kitaip

Dievo gailestingumo
savaitė Vilniuje

Rekolekcijos
suteikė tvirtybės

Vyskupijos globėjo
diena ir vyskupo
emerito 80-metis

Popiežiaus Pranciškaus velykinė žinia „Urbi et orbi“

Popiežius Pranciškus Šv. Petro
aikštėje sako velykinį sveikinimą

Velykų Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje aukojo Velykų dienos Mišias. Jų metu nebuvo sakoma homilija, nes netrukus po Mišių Šventasis Tėvas kreipėsi į Romos miestą ir visą pasaulį velykine žinia ir suteikė iškilmingą Apaštališkąjį palaiminimą.

Šventojo Tėvo kalba Velykų sekmadienio vidudienį

„Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras; Jis maloningas per amžius“ (Ps 135, 1).

Brangieji broliai ir seserys, linksmų šventų Velykų!

Jėzus Kristus, įsikūnijęs Dievo gailestingumas, iš meilės miręs ant kryžiaus, prisikėlė. Dėl to šiandien skelbiame: Jėzus yra Viešpats!

Jo prisikėlimu tobulai išsipildė psalmės pranašystė: Dievo gerumas, gailestingumas yra amžinas; Jo meilė nesibaigia, niekada nemiršta. Galime Juo visiškai pasitikėti; dėkojame jam, kad dėl mūsų jis nusileido iki pat prarajos gelmių.


Gailestingumas kunigiškoje tarnystėje

Didžiojo ketvirtadienio apeigų prasmė naujų iššūkių akivaizdoje

Krizmos šv. Mišių homilijoje
Šventasis Tėvas iškėlė
gailestingumo reikšmę sielovadai

Dabar švenčiamų Gailestingumo jubiliejinių metų kontekstą aptariant Velykų laikotarpio iškilmes Vatikane, norisi sutelkti dėmesį į Didžiojo ketvirtadienio Krizmos šv. Mišias, kuriose Romos vyskupas su savo kunigais atnaujino priimant dvasinius šventimus duotus pažadus ir homilijoje iškėlė gailestingumo sklaidos svarbą sielovados tarnystėje. Kunigai turi būti dangiškojo Tėvo gailestingumo liudytojai ir tarnai, pabrėžė popiežius Pranciškus kovo 24 dieną aukodamas šv. Mišias, kuriose palaimino ir šventuosius aliejus, ateinančiais metais naudosimus Bažnyčios liturgijoje bei teikiant sakramentus

Didžiojo ketvirtadienio pavakare Šventasis Tėvas atliko ir praktinį gailestingumo aktą, apsilankydamas šalia Romos įsikūrusiame pabėgėlių globos centre. Ten aukojo Paskutinės vakarienės (Cena Domini) šv. Mišias ir (kaip Viešpats prieš savo kančią) nuplovė kojas dvylikai jaunų migrantų, įvairių tautų vyrų ir moterų, atstovaujančių skirtingoms tikyboms. Šiuo solidarumu popiežius Pranciškus dar kartą bandė žadinti atsakomybę už tuos tūkstančius ir netgi milijonus žmonių, kurie, gelbėdamiesi nuo smurto ir skurdo, priversti ieškoti prieglobsčio svetur, pabrėždamas, jog simbolinis kojų plovimas pirmiausia yra brolybės gestas kenčiantiems.


Svarbiausias dalykas – Dievo meilė, kuri išsilieja ir neturi ribų

Kauno arkivyskupas metropolitas
Lionginas Virbalas SJ
Ramūno Guigos nuotrauka

Pokalbis apie Didįjį Tridienį su Kauno arkivyskupu metropolitu Lionginu VIRBALU SJ.

Didįjį ketvirtadienį išgyvename Paskutinės vakarienės prisiminimą. Tai – Jėzaus dovana, palikta mums, ir mes galime ja naudotis net po 2000 metų kiekvienų šv. Mišių metu. Ką mums svarbu šiandien žinoti apie naudojimąsi šia dovana? Ar mes su teisingomis nuostatomis tai išgyvename?

Didysis ketvirtadienis yra kaip tam tikras branduolys ir koncentratas to, ką išgyvename šiuo laiku. Tai – du dalykai – Jėzus žodžiai: „Imkite ir valgykite jos visi (...) Imkite ir gerkite iš jos visi (...). Tai darykite mano atminimui“ yra kartu įgaliojimas apaštalams tai toliau daryti. Tai – kunigų diena. Rytmetį švenčiame Krizmos šv. Mišias, kuriose kunigai atnaujina savo šventimų pažadus ir įsipareigojimus Kristui bei žmonėms. Šių Mišių metu šventinami aliejai, vėliau visus metus naudojami bažnyčiose.


Perkeičianti apsireiškimo šviesa

Kun. Vytenis Vaškelis

Švenčiame per Velykas mums Viešpaties Jėzaus padovanotą gilia ramybe pripildytą malonės gyvenimą, nes Jo linkėjimas: „Ramybė jums!“ (Jn 20, 19) yra skiriamas tiems, kurie Jį bei Jo žodžius su tikėjimu priėmė į savo širdį ir todėl tapo kūnu. Kristaus prisikėlimas iš numirusių tam tikra prasme neįmanomas be mūsų prisikėlimo, nes Jis mirė ant kryžiaus ne tik dėl to, kad būtų išaukštintas begalinės savo Tėvo meilės artumoje (Apd 2, 33), bet kad visi Jo krauju atpirkti žmonės galėtų laisvai rinktis Gyvenimą, o ne pasmerkimą (Mk 16, 16). Todėl prasmingai teologas Karlas Barthas sako: „Prisikėlęs Kristus vis dar yra pats sau ateitis“. Taigi Dievas nenori ir net negali būti danguje vien su angeliškomis būtybėmis be mūsų, nes mes Jam (nors mums leista ir kitaip manyti) esame neįkainojami.


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Velykos – viltis, kad esame Jo mylimi

Kryžių neša kunigai

GARGŽDAI. Šv. Velykos nėra vienos dienos džiaugsmas ar įvykis. Taip manydami, to džiaugsmo nei pajuntame, nei gauname. Velykų tridienis mus kviečia pažinti Jėzų, žvelgti į Jį per Evangelijos pasakojimus, nes negalime gerbti ir mylėti to, kurio nepažįstame. Tad kiekvienas sekmadienis mums sudaro galimybę Jį geriau pažinti, išgyventi Velykas.

Didįjį ketvirtadienį Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje tikintieji įspūdingai išgyveno Paskutinės vakarienės prisiminimą. Kunigystė, šv. Mišios – Jėzaus dovana, palikta mums, ir mes ja galime naudotis jau daugiau kaip 2000 metų ir dabar kasdieninių šv. Mišių metu.

Didysis penktadienis – Kryžiaus kelias ir Jėzaus išgyventa kančia. Į ją mes žvelgime iš savo kasdienybės darbų, rūpesčių, tapatindami su Kristaus kryžiumi, melsdami ištvermės, lengvesnio gyvenimo kryžiaus. Tai liudijo gausi eisena paskui kryžių Gargždų miesto gatvėmis. Pirmieji kryžių nešti paėmė parapijos kunigai. Nešė katalikiškų organizacijų atstovai, moksleiviai, ministrantai, mokytojos. Grįžę į bažnyčią, jie dalyvavo Kristaus kančios pamaldose.


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Kryžiaus kelias miesto gatvėmis

Kryžiaus kelio procesija
Šilalės miesto gatvėmis

ŠILALĖ. Tapo tradicija kasmet Didįjį penktadienį eiti Kryžiaus kelią Šilalės miesto gatvėmis, todėl kasmet vis daugiau Šilalės parapijos tikinčiųjų nuoširdžiai jame dalyvauja. Vadovaujant Šilalės parapijos kunigams – klebonui kun. dr. Algiui Genučiui, teol. lic. Vaidotui Vitei ir Mindaugui Aleknai, – į Kryžiaus nešimo procesiją įsijungė ir Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas su savo pavaduotojais, nemažas būrelis rajono politinių kalinių ir tremtinių, skautų, konservatorių atstovų, miesto ir artimesnių kaimų mokyklų vadovai, Šilalės miesto seniūnija, vadovaujama seniūno Alfonso Pauliko, Jucaičių kaimo bendruomenės atstovai, UAB „Šilalės vandenys“, Šilalės policijos komisariato atstovai, priešgaisrinės apsaugos darbuotojai, maltiečiai, Šilalės Šeimos centro, „Caritas“ darbuotojai, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos moksleiviai kartu su šios mokymo įstaigos vadovu Stasiu Norbutu. Procesijai prasidėjus, prisijungė nemažai miestelėnų. Skaitinius atliko klebonas kan. dr. A. Genutis. Giedojo Šilalės parapijos Sumos choras, vadovaujamas Antano Kazlausko. Užbaigus procesiją Šilalės miesto gatvėmis, bažnyčioje vyko Kryžiaus pagerbimo pamaldos.


Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius

Prezidentė su lietuvių ir lenkų mokyklų
vaikais edukacinėse dirbtuvėse

Artėjant Šv. Velykoms, Didįjį ketvirtadienį, Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje Nemenčinėje buvo tikras priešvelykinis sujudimas. Velykinėse edukacinėse dirbtuvėse susitikti su lietuvių ir lenkų mokyklų vaikais bei krašto bendruomenės atstovais ir dalyvauti edukacinėse velykinėse dirbtuvėse atvyko Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Vilniaus rajono savivaldybės merė Maria Rekst. Kartu su Nemenčinės K. Parčevskio ir Gedimino gimnazijų mokiniais Prezidentė margino velykinius margučius, gamino žvakes iš korių, audė staklėmis bei grožėjosi nuostabiu Vilniaus krašto verbų pynimu. Tradicinius amataus pristatatė tautodailininkės Margarita Čekolis, Agata Granicka, Ivona Karčiauskienė, Liucija Ždanovič.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija