100 metų – tūkstančiai žygių...

Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 6000 € paramą projektui „100 metų – tūkstančiai žygių...“ vykdyti. Rubrikos: Akistata su Tėvyne; Atmintis; Dezinformacijos labirintuose; Eterio balsai iš anapus; Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas; Kova be taisyklių; Laikas ir žmonės; Laisvės daigai nelaisvės tamsoje; Nelietuviai – Lietuvai; Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje; Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius; Valstybės kūrėjai; Žaizdos; Žmogaus dvasia – neįveikiama.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Vaikų ir jaunimo tremtinių ir partizanų dainų festivalis

Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas su Babtų gimnazijos merginų vokaliniu ansambliu

Saulėtą gegužės 12-osios šeštadienį Ukmergės rajono Kadrėnų kaime esančiame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, dar vadinamame Mons. Alfonso Svarinsko parku, įvyko pirmasis Respublikinis vaikų ir jaunimo tremtinių ir partizanų dainų konkursas-festivalis „Ne mėlynos vosilkos“. Daugiau kaip 50 vaikų ir jaunuolių iš Kauno, Babtų, Karmėlavos ir Utenos dainuodami paminėjo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Su meile rūpestingų mokytojų paruošti pasipuošę moksleiviai ne tik dainavo, bet ir grojo pačiais įvairiausiais instrumentais – dūdele, smuiku, violončele, būgnais, elektrinėmis ir akustinėmis gitaromis.

Lauke ant pakylos esančioje palapinėje skambėjo ne tik tradicinės partizanų dainos „Jei ne auksinės vasaros“, „Miško broliai“, bet ir šiuolaikinių autorių kūriniai, tokie kaip „Saulės kraujas“ ir „Žalia daina“. Renginį vedė buvęs ilgametis LRT radijo diktorius Juozas Šalkauskas. Susirinkusieji buvo nustebę ir sužavėti jauniausių konkurso dalyvių – solistų Edmundo Jakelaičio (8 m.), Emilijos Janulytės (10 m.) ir Gabijos Juškytės (9 m.) pasirodymų. Komisijai teko gerokai padirbėti renkant laimėtoją.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Minėjimas legendinėje pogrindžio spaustuvėje

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Kauno rajone kiekvienais metais tradiciškai minima Domeikavoje, pogrindžio spaustuvėje „ab“. Į žaluma apsuptą gegužės 7-osios minėjimo vietą susirinko daug lietuviško žodžio mylėtojų. Dauguma jų – jaunimas, kuriam svarbi tautos istorija, kalba, pagarba knygoms.

Šiais metais netekome svarbaus žmogaus – Vytauto Andziulio. Sovietmečiu, kai lietuviška spauda buvo griežtai draudžiama, jis atliko žygdarbį: savomis rankomis po kalno papėdėje esančiu namu įrengė pogrindinę spaustuvę. Čia kiekvienais metais minima Spaudos atgavimo diena. V. Andziulio atminimas pagerbtas tylos minute. Kauno rajono savivaldybės vicemeras Paulius Visockas sveikindamas susirinkusius lietuviško žodžio puoselėtojus prisiminė ir V. Andziulį: „Tai buvo žmogus, kuris gebėjo išsaugoti tikėjimą, idealus ir viltis. Jo atminimas liks nepaprastai šviesus“. P. Visockas pabrėžė, kad lietuviško žodžio vedami išsaugosime mūsų tautiškumą ir vertybes.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Per akciją „Darom 2018“ sutvarkytas pažintinis takas Kalniškėje

Jungtinė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, Lazdijų kultūros centro ir Lazdijų informacinio turizmo centro darbuotojų bei jaunųjų šaulių komanda „Darom 2018“ veiklas šiemet perkėlė į Kalniškės mišką. Jų tikslas – sutvarkyti šiame miške rengiamą edukacinį pažintinį taką.

Sėkmingo darbo linkėjo Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Jis džiaugėsi dalyvių iniciatyva sutvarkyti ir naujai įprasminti Kalniškės mūšio vietą, kuri yra didingos kovos už Lietuvos laisvę simbolis, tad jo išsaugojimas yra svarbus ne tik Lazdijų kraštui, bet ir visai šaliai.

Jungtinė akcijos „Darom 2018“ dalyvių komanda bendromis jėgomis sutvarkė ir paženklino Kalniškės mūšio vietos pažintinį taką, kuriuo netrukus galės keliauti krašto gyventojai, ekskursantai bei turistai. Žygiuojant šia trasa bus galima ne tik praeiti partizanų takais, prisiminti istoriją, sudėtingą rezistencinių kovų laikmetį, bet ir išgirsti įdomius, mažai kam žinomus faktus apie Kalniškės kautynes. Šio pažintinio tako įkūrimo idėjos autorius – iš Lazdijų krašto kilęs karininkas plk. ltn. Rimantas Jarmalavičius. Tokio tako tikslas yra įprasminti laisvės kovotojų žygius ir siekti, kad Kalniškės miškas, kaip didžiausio sėkmingo partizanų mūšio vieta, taptų traukos objektu turistams bei edukacijai. Tikimasi, kad patirtinis mokymasis jaunajai kartai padės geriau pajausti Kalniškės mūšio dvasią, įsivaizduoti ir patirti to meto gyvenimo sąlygas ir sunkią kovą už Lietuvos laisvę, leis organizuoti įvairesnių renginių, skatins turizmą ir aktyvesnį Kalniškės miško lankymą. Numatoma įrengti 6 km ilgio taką nuo paminklo partizano Lakūno žuvimo vietoje iki Kalniškės mūšio memorialo.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kalniškės mūšio metinės

Gegužės 12 dieną paminėtos 73-osios vieno didžiausių Lietuvoje Kalniškės mūšio metinės. Šių istoriškai svarbių įvykių minėjimo renginiai prasidėjo Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje. Čia iškilmingai pakeltos vėliavos, kurios buvo palydėtos salvėmis už Lietuvą, laisvę ir už žuvusius už Lietuvos laisvę. Lazdijų rajono meras Artūras Margelis kartu su Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene prie Nepriklausomybei ir Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtų paminklų padėjo gėlių. Iš Nepriklausomybės aikštės į Kalniškės mūšio vietą išlydėti dviratininkai ir bėgikai.

Kalniškės mūšio metinių minėjimo renginyje dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, A. Ramanausko-Vanago dukra A Ramanauskaitė-Skokauskienė, Punsko valsčiaus sekretorius Jonas Vaičiulis, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Pėsčiųjų žygis pasieniečio Gintaro Žagunio garbei

Gegužės 12 dieną Vilniaus pasienio rinktinė, siekdama paminėti 27-ąsias pasieniečio Gintaro Žagunio žūties metines, organizavo pėsčiųjų žygį. Jis prasidėjo G. Žagunio užkardoje, Poškonių kaime. Jame dalyvavo ne tik pasieniečiai, bet įvairių bendruomenių atstovai: Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos skautijos nariai ir kiti žygio dalyviai. Daug gražių ir šiltų žodžių buvo pasakyta apie žuvusįjį pasienietį, prisiminimais pasidalino bei gero kelio palinkėjo generolas Renatas Požėla, Vilniaus rinktinės vadas Virgilijus Raugalė, G. Žagunio užkardos vadas Židrūnas Vaikasas, Poškonių seniūnijos seniūnas Rimantas Stročkus ir kiti svečiai. Žygyje dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės: nuo mažųjų judruolių iki jau garbingo amžiaus sulaukusių. Prieš išeinant į žygį visi dalyviai linksmai pasimankštino ir aptarė tris maršrutus: 5 km, 17 km ir 22 km. Žygio takai vingiavo gražiausiomis Dieveniškių Istorinio regioninio parko vietomis. Gamta tą dieną nepagailėjo šilumos ir lepino saulės spinduliais. Ištvermingiausieji buvo apdovanoti medaliais. Pasibaigus žygiui visi vaišinosi kareiviška koše bei arbata, lankėsi Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre.

Atmintis

Gyvenimo audrose nepalūžęs

Antanas POCIUS

(Tęsinys. Pradžia nr. 46, 47, 48, 49, 50;
2018 m. nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 18)

Mordovija. Politiniai kaliniai iš kairės: Algimantas Susnys, Jonas Žičkus, Vitas Zaikauskas.

Siekdama sukliudyti agento Burkos, vėliau ir kitų kameros šnipų pranešimuose minimos P. Paulaičio suburtos „lietuvių nacionalistinės“ pogrindinės organizacijos veiklą, išsiaiškinti jos tikslus, programą, dalyvius, Dubrovlago saugumo tarnyba sudarė agentūrinės operatyvinės veiklos planą. Jame numatyta sustiprinti įtariamų grupės narių sekimą, jų pokalbių pasiklausymą, laiškų kontrolę, užprogramuotas visas spektras propagandinių priemonių. Kol 1960–1965 m. vyko politinių kalinių įtariamos grupės tyrimas, tas operatyvinių-agentūrinių priemonių planas kasmet buvo papildomas įvairiais renginiais ir tęsiamas iki byla DOR Nr. 556 (delo operatyvnoj razrabotki) 1965 m. birželio 11 d. buvo nutraukta, o P. Paulaičiui užvesta operatyvinio stebėjimo byla DON (delo Operativnovo nabliudenija).