|
D. Kuolys: Lietuvos Temidė žvelgia
pro partinės nomenklatūros akinius
|
Darius Kuolys
|
Vis netyla nusivylimo mūsų šalies teisėsaugos
institucijų darbu aidas. Žadėtos ir lauktos teismų sistemos reformos
kol kas nematyti, tuo tarpu problemos, susijusios su teismų darbo
viešumu bei kartais nelabai korektiškais jų sprendimais, lieka.
Teismai ir toliau netenkina visuomenės, pastaroji ir toliau jais
nepasitiki.
Apie Lietuvos teisėsaugos institucijų darbą,
jų spragas, tų spragų priežastis ir taisytinas klaidas kalbamės
su Pilietinės visuomenės instituto (PVI) direktoriumi Dariumi Kuoliu.
|
|
Trečias kartas nemeluoja?
Andrius Navickas
Internetinio dienraščio Bernardinai.lt vyr.
redaktorius
|
Andrius Navickas
|
Gyvename nuo skandalo iki skandalo. Pripratome
prie dramatiškų scenų viešojoje erdvėje ir dažnas pasiilgome stabilesnio
gyvenimo. Tačiau ar galime tikėtis tvarkos, stabilumo, teisingos
visuomenės, jei neišsigydome politinės sistemos ligų? Apie politinio
organizmo apsivalymo būtinybę, esminius pokyčius kalbame pastaruosius
du dešimtmečius. Deja, dideli kalbų debesys paprastai neperauga
į darbų liūtį. Tai gal neverta stebėtis, jog ta pati liga vėl ir
vėl sugrįžta per skirtingus skandalus.
|
|
Dešinėje turi būti ne viena
stipri politinė jėga
Pokalbis su Tėvynės sąjungos pirmininku, Seimo opozicijos
lyderiu Andriumi Kubiliumi apie dešiniųjų politinių jėgų perspektyvas
|
Andrius Kubilius
|
Ką Jums ir šiandienei dešinei reiškia neseniai
susikūręs Liberalų sąjūdis?
Liberalų sąjūdis yra sveikas dalykas ta prasme,
kad tie liberalai, kurie nesutiko su neskaidria Artūro Zuoko veikla,
atsiskyrė nuo Liberalų ir centro sąjungos ir sukūrė savo partiją.
Gerai, kad yra principingų žmonių, kurie nesitaiksto ir nelaukia,
kada neskaidrūs reikalai kaip nors išsispręs paties A. Zuoko valia.
Problema ta, kad dešiniosios jėgos, kurioms aš priskiriu ir liberalus,
skyla, o ne jungiasi. Kokia bus liberalų sąjūdžio ateitis, gali
atsakyti tik patys šios politinės jėgos atstovai, nes jų sėkmė yra
jų pačių rankose. Mes jiems padėti kažin ar sugebėtume.
|
|
Iš kur semsimės stiprybės?
Jūratė Laučiūtė
|
Jūratė Laučiūtė
|
Kas sudaro kiekvienos valstybės stiprybės ir išlikimo
pagrindą?
Teritorija? Buvo (ir tebėra, deja
) taip mąstančių,
ypač kai kuriose kaimyninėse šalyse, nors istorija kaskart laidoja
tokį mąstymą po eilinės imperijos nuolaužomis.
Konstitucija? Gerų įstatymų sąvadas? Demokratinės
valstybės valdymo procedūros?
Konstitucijų jau sukurta daugybė, ir daugybė valstybių
skelbiasi demokratinės. Rasime ne vieną tokią valstybę, kurios vadovai
ir valdovai, įsikibę demokratinių procedūrų keliu pasiekto valdžios
vairo, peni piliečius nuo dažno kartojimo jau gerokai nuzulintomis
mantromis (pavyzdžiui: demokratija mažiausia iš blogybių; piliečiai
turi tokią valdžią, kokios nusipelnė ir t.t.), tačiau kažkodėl
vienose valstybėse tos mantros piliečius sotina, ir gana neblogai,
o kitose kurtinamai lyg neapsiplunksnavę paukščiukai čiepsi alkanos
minios. Pastarosiose šalyse itin populiarūs svarstymai, ar tos minios
serga patologišku rajumu (nedemokratinės praeities palikimu?), ar
pasirinkta ne ta mantrų seka, ar, pagaliau, tai, kuo penimos minios
nei demokratiškas, nei ekologiškas, nei skaniai pagamintas patiekalas,
galintis sužadinti sotumo ir euforijos jausmą.
|
|
Lietuva paruošta naujiems gelbėtojams?
|
Virgis Valentinavičius
|
Pokalbis su politikos apžvalgininku dr. Virgiu
Valentinavičiumi.
Praėjusią savaitę nuskambėjo metinis Prezidento
pranešimas. Praėjusiais metais apie Valdo Adamkaus metinį pranešimą
buvo kalbama ne vieną mėnesį. Kaip manote, ar šiųmetis sulauks ne
mažesnio dėmesio?
Šių metų pranešimas galbūt buvo ne toks ryškus
kaip praėjusių metų. Aišku, didžiausio dėmesio nusipelno ta vieta,
kur Prezidentas pakartoja, kad moralinis ir politinis vertinimas
egzistuoja šalia teisinio vertinimo, ir visiškai nedviprasmiškai
taiko šį dalyką dabar veikiantiems politikams. Visa Lietuva pakankamai
aiškiai suprato, kad Valdas Adamkus tai taiko pirmiausia Artūrui
Zuokui ir, matyt, kiek mažesniu laipsniu Algirdui Brazauskui.
Tačiau tiedu, atrodo, vieninteliai to nesuprato.
|
|
Stasys Bačkaitis: Vokietija
tampa Maskvos Trojos arkliu ES
Brangstant energetiniams ištekliams, proporcingai
didėja ir Rusijos ekonominė galia bei įtaka pasaulio galingųjų sprendimams.
Vis didesnį pagreitį įgauna Vokietijos susitarimas su Gazprom
tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Gal tai naujas šįsyk ekonominis
Molotovo Ribbentropo paktas? Ar Europa sugebės likti savarankiška,
ar susivilios danajų dovanomis? Apie tai pokalbis su KTU Garbės
daktaru Stasiu Bačkaičiu.
|
|
|