"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2003 m. gruodžio 3 d., Nr. 23 (68)

PRIEDAI



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai

B. Genzelis: Lietuvai gali būti dar blogiau
nei per Sausio tryliktąją

Džordžas Bušas sako kalbą į JT Generalinės
Asamblėjos sesiją susirinkusiems valstybių
vadovams

EPA-ELTA nuotrauka

Petras KATINAS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Bronislovas Genzelis teigė, kad dabartinėje Lietuvos politikoje pasitvirtina posakis: revoliucijas pradeda idealistai, o vaisius skina aferistai.

Praėjus 15 metų po Sąjūdžio, Lietuvoje vis populiarėja ideologijų neturinčios partijos, piliečiai vienmandatėse apygardose išrenka abejotinas asmenybes, partijos yra veikiamos ekonominės naudos siekiančių interesų grupių, o valstybės vadovas vengia politinės ir moralinės atsakomybės. Lyg ir atsitiktinis sutapimas - Vytauto Petkevičiaus knygos „Durnių laivas“ pasirodymas ir lietuvių, ir rusų kalbomis, Prezidentūros skandalas bei Viktoro Uspaskich vadovaujamos partijos iškilimas į populiarumo viršūnes - kelia bendrą klausimą: kas ta Lietuva, ar jos politiniai lyderiai pajėgūs valdyti?


R. Ozolas: mus okupavo ekonominėmis priemonėmis

Nacionalinės centro partijos (NCP)
pirmininkas Romualdas Ozolas.

Eltos kalbinamas Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras, Nacionalinės centro partijos (NCP) pirmininkas Romualdas Ozolas tvirtina, kad jungiamės į Europos Sąjungą, praradę politinį gebėjimą suvokti ir ginti Lietuvos nacionalinius interesus.

Mūsų politikos dešinėje išsikerojęs liberalizmas – atvirumo ir laisvės ideologija stokoja kasdieniam gyvenimui reikalingo darnos ir patikimumo pamato. Maža to, vertybes ir principus dabartinėje politikoje pavojingai išstumia naudos sumetimai. „Eidamas į Sąjūdį neįsivaizdavau, kad ne tiesa, o nauda gali būti svarbiausias veiksmų kriterijus“, - sako R.Ozolas. Pamiršome tiesą kaip svarbiausiąjį kelrodį ir grimztame į nacionalinius skandalus, užuot paisę nacionalinių interesų. „Tai ne Prezidentūros skandalas: tai nacionalinis skandalas. Teisiųjų šiame skandale nėra“, - teigia R. Ozolas apie pastarųjų dienų įvykius.


Įklimpusio „Prometėjo“ gelbėjimas

Petras KATINAS

Valstybės gynybos tarybos vardu Prezidentas kreipėsi į Seimo laikinąją komisiją, Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą ir policijos vadovybę prašydamas nedelsiant pateikti jam visą turimą informaciją bei visą turimą medžiagą, susijusią su galimomis grėsmėmis valstybė saugumui. Toks prašymas nuskambėjo gana keistai. Juk Prezidentas ir tie, kas jį konsultuoja, puikiai žino, kad visa turima medžiaga perduota Laikinajai Seimo komisijai. Kita vertus, kaip pažymėjo Seimo pirmininkas A.Paulauskas, dar skandalo pradžioje jis pasiūlė Valstybės gynimo tarybai susipažinti su surinkta medžiaga, bet tuomet šis pasiūlymas buvo ignoruojamas. Kelia nuostabą ir tai, kad R.Paksas ėmė kalbėti visos Valstybės gynimo tarybos vardu, nors toks klausimas taryboje visai nebuvo svarstytas.


Lemtingas pusmetis valstybės piliečiams

Edmundas SIMANAITIS

Šią savaitę visuomenė bus supažindinta su Seimo laikinosios komisijos tyrimo išvadomis. Tai bus teisinis aktas, kurio vertinimų rasis pačių įvairiausių. Reikia tikėtis, kad minėtoji komisija liks ištikima teisingumui, laikysis deklaruoto viešumo principo iki galo ir valstybės garbės nesuterš. Komisijos išvados išmuš pagrindą mėginimams spekuliuoti faktais. Tačiau tai anaiptol nesutramdys penktosios kolonos senbuvių, visada pasirengusių spekuliacijoms ir dezinformacijai. Apmaudu, kai jomis patiki dalis bendrapiliečių.


Dėl grėsmės Lietuvos laisvei

Esame slibino gniaužtuose. Po 12 metų visuomenės dezintegracijos ir kiršinimo, po daugelio vyriausybių ekonominių ir socialinių klaidų, niekam negynus tinkamai žmogaus teisių ir suvešėjus dar didesnei negu sovietmečio korupcijai, mūsų neatspariai ir manipuliuojamai visuomenei gali būti primestas neofašistinis arba Rusijos tipo režimas. Tam tarnaus svetimais pinigais išlaikomos populistinės partijos, viena net su imperijos herbu, o kita vertus silpna vykdomoji ir teisminė valdžia, totaliai parsiduodantys du ar trys laikraščiai. Šie už Rusijos agentūrų pinigus jau spausdina didžiuliais tiražais specialaus turinio – totalitarinio šmeižto ir kompromitavimo laikraščius. Neatsiliks nė pavieniai asmenys – ambicingos politinės prostitutės. Senųjų komunistų valdoma leidykla neatsitiktinai išleido pamišėliško šmeižimo kupiną „Durnių laivą“. Pasakyti, kad šią knygą iš keršto parašė girtas stribas, dabar jau būtų pernelyg paprasta. Tokiu „laivu“ vadina mūsų šalį, kuri per kraujo auką išsikovojusi trapią nepriklausomybę dabar lyg nesusivokdama stebi, kaip ją ryt poryt pavers Kremliaus tarnaite.


Tiesos nesakymas

Gražina TRIMAKAITĖ

Vienas paskutiniųjų propagandos laimėjimų yra tas, kad mes patys imame užmiršti, jog esame. Čia nėra klaidos: užmirštame, ne kas esame, bet kad iš viso esame, ir tuo mus baigia įtikinti. Ar kam jau žinoma tokia savijauta?

Daug kas taip mano, kad pasiaukojusių ar pasiaukojančių, ar tėvynę vertinančių žmonių nėra. Mes vis rūpinomės, kad ne visi tuo būtų įtikinti. Tačiau nesisekė, ir pasiaukojimu tikinčiųjų darėsi vis mažiau, kol pagaliau ir mes patys, kurie šiek tiek aukojamės, pradėjome abejoti savo buvimu.


Ten, kur tvarka jau yra

Antana Uosis

Pastaruoju metu vėl prisiminėme savo artimiausius kaimynus. Atgijo ginčai Baltarusijos tema. Štai keturi mūsų parlamentarai nuvyko pas baltarusius ir dar nesugrįžę prapliupo pagyromis jų autoritariniam vadovui ir kitų valstybių nepripažintam kišeniniam šalies parlamentui. Po parodomųjų ekskursijų tie patys svečiai ėmė liaupsinti kolūkius ir jų pavyzdinę „tvarką“. Lyg mes nežinotume, kad ši pavyzdinė šalis dar prieš porą metų pirko maisto produktus iš Lietuvos ūkininkų, jų supratimu, nelemtų „buožių“. Matyt, nelabai naši ta kolūkinė tvarka, jei kasmet tenka įsakymų pagalba siųsti į derliaus nuėmimą studentus, karius ir kitus prievartinius savanorius. O kiekviena privati firma įpareigojama pašefuoti kokį pirmaujantį kolūkį.


Dž.Bušas:
amerikiečiai nepabūgs sunkumų Irake

JAV prezidentas Dž.Bušas karo ekspertams liepė parengti naują karo Irake strategiją. Karo tarybos posėdis sutapo su Amerikoje lapkričio 11-ąją minima karo veteranų diena. Posėdis daugeliui pakviestųjų buvo netikėtas, jo nelaukė net ir laikinasis Irako administratorius P.Bremeris bei kiti aukštus postus užimantys pareigūnai.

Pagrindine diskusijų tema tapo nerimą kelianti situacija Irake. Aršiausi mūšiai vyksta vadinamajame sunitų trikampyje, t.y. į šiaurę ir pietus nuo sostinės Bagdado. Kitur palyginti ramu. Šventąjį Ramadano mėnesį kovotojai buvo kiek sumažinę mūšių skaičių, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad amerikiečių kariams negrėsė pavojai. Irako kovotojai seka Afganistano pavyzdžiu ir nori užvaldyti kiek įmanoma didesnę šalies dalį.


Kas tas Rusijos „nacionalinis projektas“?

Visi Vakarų, jau nekalbant apie Rusijos, politologai vieningai tvirtina, kad Rusijos prezidentas V.Putinas tvirtai nusprendė pašalinti iš visų valdžios struktūrų vadinamosios buvusio prezidento B.Jelcino „šeimos“ atstovus. Tai dar būtų pusė bėdos. Bet tuo pačiu radikaliai keičiasi visa Rusijos ne tik vidaus, bet ir užsienio politika. Pirmiausia Rusijos dominavimo buvusioje posovietinėje erdvėje atkūrimo linkme. Tokia politika kelia mirtiną pavojų visoms Rusijos kaimynėms.


Ant parako statinės

Petras KATINAS

Rusijos gynybos ministerija dar 2000-ųjų rudenį paskelbė visam pasauliui, kad nuo 2001 iki 2005 metų Rusija utilizuos ar sunaikins 80 tūkst. raketų, 100 mln. artilerijos sviedinių, 40 tūkst. raketų kovinių dalių, 20 tūkst. aviacijos bombų, 10 tūkst. torpedų, 8 tūkst. jūrinių minų. Ši ginkluotė pačioje Rusijoje vertinama kaip pasenusi, o svarbiausia – jau seniai baigėsi tos ginkluotės galiojimo laikas. Tai reiškia, kad šie ginklai ir sprogmenys kelia didžiulį pavojų ne tik aplinkai, bet ir šimtams tūkstančių žmonių. Tačiau, kaip pažymi Rusijos kariniai apžvalgininkai, jau nekalbant apie gamtosaugos organizacijas, visa ši ginkluotės „utilizacija“ geriausiu atveju liks tiktai popieriuje, o oficialiuose dokumentuose atsispindės kaip sunaikinta. Iš tiesų šis astronominis ginklų ir sprogmenų kiekis liks ateities kartoms. Tai trigubai pavojinga, nes oficialiai tos ginkluotės tarsi ir nebus.


Princai palieka pėdsaką

Petras KATINAS

JAV knygynuose pasirodė juristo ir publicisto Džeraldo Poznerio knyga „Kodėl miegojo Amerika“. Ji iškart buvo pavadinta politiniu trileriu. Knygoje rašoma apie tai, kaip Centrinė žvalgybos valdyba, Federalinis tyrimų biuras ir prezidento Džordžo Bušo administracija pražiopsojo 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktus.

Dž.Pozneris išgarsėjo dar dviem savo knygomis „Byla užbaigta“ ir „Užmiršti svajonę“. Joje autorius nesutinka su oficialiai paskelbtomis versijomis apie prezidento Džono Kenedžio ir pastoriaus Martino Liuterio Kingo nužudymą. Šį kartą Dž.Pozneris įrodinėja, kad, rengiant rugsėjo 11-osios teroristų ataką, už teroristų nugaros buvo Saudo Arabijos karališkosios šeimos princai.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija