V.Landsbergis: nelaisvė šiandien daug kam gali atrodyti patraukli

Buvęs Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo narys Vytautas Landsbergis Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Lietuvoje pastaruoju metu gaivinami mitai, skelbiantys geresnes alternatyvas narystei ES ir NATO bei viliojantys į naują nelaisvę tariamai geresnės ir sotesnės tvarkos jauku. Taip mano buvęs Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo narys Vytautas Landsbergis, pasak kurio, šiandien kėsinamasi “užvaldyti Lietuvą iš vidaus - paversti ją korumpuotų ir reketuojančių žmonių valdoma šalimi“.

Kokios įtakos Lietuvos integracijai į ES ir NATO, jūsų akimis žiūrint, gali turėti nesibaigiantis Prezidento skandalas?

Tai, kas vyksta, nėra Prezidento skandalas: taip tik vadinama. Tai pasikėsinimas užvaldyti Lietuvą iš vidaus - paversti ją korumpuotų ir reketuojančių žmonių valdoma šalimi. Tuo būdu ji būtų giliai sukompromituota narystės ES ir NATO kelyje.

A. Gavėnas: „Gatvėse matysime daugiau tamsaus gymio žmonių“

Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka

Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva išgyvens tuos pačius migracijos procesus, kuriuos jau išgyveno Vakarų Europa. Ateityje ne visi Lietuvos piliečiai norės šluoti gatves arba šiuolaikiniu prietaisu važinėti po stotį ir rinkti nuorūkas, tačiau tai mielai darys atvykėliai iš mažiau išsivysčiusių šalių.

„Mes nieko naujo neišrasime. Iš pradžių pas mus važiuos ne itin kvalifikuoti žmonės. Po kurio laiko, gerėjant ekonominei situacijai, atvažiuos ir aukštesnės kvalifikacijos specialistų, kurių nerengia mūsų aukštosios mokyklos. Gatvėse daugės kitataučių. Kiek gyvuos žmonija, tiek egzistuos ir migracija“, - sako Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas.

Naujųjų metų išvakarėse atsakydamas į Eltos klausimus, pareigūnas rėmėsi nuostata, kad migracijos baubo šiandien gali bijoti tik blogai informuotas žmogus.

Ėjimas užrištomis akimis

Petras KATINAS

Savo paskutinėje spaudos konferencijoje, vykusioje priešpaskutinę praėjusių metų dieną, prezidentas R.Paksas pažėrė skaičių, kiek kartų lankėsi užsienyje, kiek laiškų gavo iš rinkėjų, kiek pasirašė Seimo priimtų įstatymų. Kalbėjo, kad 2004 metais Lietuva taps ES ir NATO nare, taip pat apie ekonominius Lietuvos pasiekimus. Visa tai buvo pateikta taip, jog tie pasiekimai –tarsi vien Prezidento nuopelnas. Aišku, R.Paksas nepamiršo pasidžiaugti gerais santykiais su Rusija ir jos regionais. Taip pat tvirtino nematąs jokios savo izoliacijos tarptautinėje arenoje. Tai buvo akivaizdus melas, skirtas tam pačiam savo elektoratui, kuris priima už gryną pinigą viską, kad ir ką sakytų R.Paksas, nors tai būtų didžiausia nesąmonė.

Apie poreikį desovietizuotis patiems

Gražina TRIMAKAITĖ

Kalbant apie Lietuvos įvykius ir jų šaknis reikia pastebėti, kad įvykiai ne per geriausi. Ne vienas purtosi atsakomybės už juos. Nenori ir imtis veiksmų. Geras būdas veiksmui išvengti yra nusikelti praeitin ir ten surasti kaltuosius. Geras – norintiesiems išvengti atsakomybės, visai blogas - norintiesiems dirbti.

Ar daug yra kaltų dėl įvykių, ar tiesiog visi atsakingi ir ar dažnai jie kratosi atsakomybės? Labiausiai atsakingi esame tie, kurie niekada nieko nedarėme, o vien tik dirbančiuosius peikėme.

Europos Parlamentas – piliečių balsas

Aldona Kačerauskienė

Prezidentūros skandalas užgožė svarbias užsienio politikos aktualijas. Radijo stotys, televizijos kanalai, laikraščiai dabar daugiausia teikia informacijos apie Prezidento apkaltą. Tačiau kad ir kaip baigtųsi apkalta ar kas kitas atsitiktų mūsų šalyje, po keturių mėnesių, tai yra nuo gegužės 1 dienos, tapsime tikraisiais Europos Sąjungos nariais, papildysime šios Sąjungos valstybių šeimą. Anot politologų, toje šeimoje bus visko: džiaugsmų ir rūpesčių, pakilimų ir neišsipildžiusių vilčių – taip, kaip pasitaiko kiekvieno mūsų šeimoje. Buvusio Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Petras Auštrevičius primena: „Referendumo dėl mūsų šalies narystės Europos Sąjungoje sėkminga baigtis nė kiek nesumažino informacijos poreikio apie narystę ES. Europiniai reikalai kiekvienam iš mūsų darosi gyvenimo realybe, todėl jaučiame pareigą ir atsakomybę toliau skleisti informaciją apie laukiančius pokyčius bei artėjančios narystės aktualijas“.

Pilietinė sveikata

Algimantas ZOLUBAS

Nebūna blogų pasekmių be priežasčių,o kova su pasekmėmis nepalyginti sunkesnė už kovą su blogų pasekmių priežastimis.

Vladivostoko mitybos mokslinis tyrimo institutas žmones klasifikuoja į sveikus, ligonius ir nei sveikus, nei ligonius. Ką vadiname sveiku ir ką ligoniu, aiškinti nereikia. Trečioji, didžiausia, yra nei sveikų, nei ligonių grupė, nes jos nariai yra potencialūs kandidatai tapti ligoniais. Šiai grupei priklauso visi, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos būdo. Jei rūkai ar kitokius kvaišalus vartoji, maitiniesi nekokybiškais ar stokojančiais organizmui reikalingų medžiagų produktais, nesimankštini, pagal tą skirstymą esi kandidatas į ligonius.

Manipuliacijos

Petras KATINAS

Rusijoje atsirado naujas imperijos atkūrimo strategas, o kartu ir ėmęs gąsdinti Kremlių, tai yra prezidentą V.Putiną, galimu perversmu, kurį, aišku, rengia Dūmos rinkimus pralaimėjusios politinės jėgos, oligarchai, Rusijos komunistų partija. Tai subūręs aplink save grupę žinomų ir nežinomų politologų, KGB specialistų, Nacionalinės strategijos tarybos generalinis direktorius Stanislavas Belkovskis. Gruodžio pabaigoje S.Belkovskis didžiausiuose Rusijos dienraščiuose „Komsomolskaja pravda“, „Nezavisimaja gazeta“ ir kituose paskelbė aliarmuojantį straipsnį, pavadintą „Ar galimas perversmas Rusijoje?“. Straipsnis ir vėlesni S.Belkovskio pasisakymai per Kremliaus kontroliuojamas Rusijos televizijas apie kažkokių paslaptingų jėgų „elito“ tariamai rengiamą perversmą labai panašūs į Lietuvos Prezidento rėmėjo J.Borisovo viloje rastą planą „Strekoza“. Neatsitiktinai S.Belkovskis savo straipsnyje pirmiausia mini Lietuvą ir Gruziją, kur jau esą tas pats „elitas“ imasi nuversti sau nepalankius prezidentus. O tai ir yra, anot S.Belkovskio, įspėjimas V.Putinui, nes ir jo laukia panašus likimas kaip E.Ševardnadzės ir R.Pakso.

Jau ne Paryžiaus – Berlyno „ašis“, o sąjunga?

Petras KATINAS

Naujųjų metų išvakarėse Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių spaudoje pasirodė publikacijos apie galimą Prancūzijos ir Vokietijos sąjungą Europos Sąjungos viduje. Anot vieno Vakarų žurnalisto, visų akyse išryškėja pats didžiausias „meilės romanas“ Europoje. Iš tiesų visus praėjusius metus Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas ir Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis nuolat demonstravo ne tik savo artimą asmeninę bičiulystę, bet ir glaudžius abiejų didžiųjų ES valstybių ryšius. Iš pradžių Ž.Širakas ir G.Šrioderis pademonstravo tuos ryšius vieningai pasisakydami svarbiausiais ES politikos klausimais: dėl subsidijų žemės ūkiui, Europos Konstitucijos ir ES ekonominės politikos principais. Jau nekalbant apie faktiškai antiamerikietišką poziciją, užimtą ne tik dėl JAV karinės operacijos Irake, bet ir apskritai prieš JAV užsienio politiką. O dabar jau atvirai prabilta apie Prancūzijos ir Vokietijos susivienijimą. Netgi sugalvotas šio projekto pavadinimas: „Prancūzijos ir Vokietijos sąjunga“. Paryžiaus ir Berlyno įtakingi politikai jau atvirai svarsto labai platų politinių priemonių planą, kuriuo siekiama, ilgai nelaukiant, sukurti glaudų Prancūzijos – Vokietijos aljansą. Tarp kitų klausimų, keliamas netgi vieningas prancūzų – vokiečių pilietybės įvedimo klausimas, abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų sujungimas ir vieningos karinės vadovybės sudarymas, taip pat vieningos švietimo sistemos įvedimas.

Kremliaus ir oligarchų kadrilis

Petras KATINAS

Paskutinis madingas anekdotas Rusijoje: Mįslė: Į kokį klausimą amerikiečiai visi kaip vienas atsakytų: „Aišku savaime!“, o rusai – „Neduok Dieve!“? Atsakymas: Į klausimą: „Ar norite pasikeisti vietomis su pačiu turtingiausiu valstybėje žmogumi?“ Taigi rusų atsakymas pakankamai aiškus. Juk pats turtingiausias Rusijos žmogus, „Jukos“ kompanijos vadovas Michailas Chodorkovskis sėdi kalėjimo „Matroskaja tišina“ kameroje ir dar nežinia, ar kada nors iš jos išeis. Kita vertus, jeigu ir išeis, tai ar liks jam kas nors iš tų milijardų.

Dar daugiau, Rusijos žiniasklaidoje sumirgėjo pavardės ir kitų Rusijos oligarchų, kurie gali sulaukti M.Chodorkovskio likimo. Tai Švidleris, Kukesas, Šachnovskis, Nerzlinas, Lebedevas, Dubas, gerai Lietuvoje žinomas „Jukos“ viceprezidentas M.Brudnas ir, aišku, pirmiausia Čiukčijos gubernatorius milijardierius Romanas Abramovičius. Pastarasis paskutiniuoju metu vargu ar teisingai elgiasi demonstruodamas savo didžiulius turtus. Tie turtai, anot amerikiečių spaudos, vertinami mažiausiai 8,5 mlrd. dolerių.

Džordžas Sorošas meta pirštinę Džordžui Bušui

Milijardieriumi ir filantropu save vadinantis Džordžas Sorošas, gerai žinomas ir Lietuvoje, bando sukelti triukšmelį ir Jungtinių Valstijų politiniame olimpe. Likus dar beveik metams iki JAV prezidento rinkimų kampanijos pradžios, šis vienas turtingiausių ne tik JAV, bet ir pasaulio žmonių pareiškė darysiąs viską, kas tik įmanoma, kad neleistų išrinkti antrajai kadencijai dabartinio JAV prezidento Džordžo Bušo. Kovai su Baltųjų rūmų šeimininku jis papildomai skyrė penkis milijonus dolerių. Dabar jo išlaidos tam tikslui jau pasiekė 15,5 mln. dolerių. Manoma, jog tai tiktai pradžiai, nes su tokiais pinigais Amerikoje nedaug ką nuveiksi.