"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. kovo 24 d., Nr. 6 (75)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai

Siūlymas atsisakyti Prezidento
institucijos vertas diskusijų

Prezidentas Valdas Adamkus
Gedimino Žilinsko (ELTA)
nuotrauka

Idėja panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją yra labiau pagrįsta nei sumanymas rinkti Prezidentą Seime. Tai Eltai pareiškęs Prezidentas Valdas Adamkus pripažino, jog verta pradėti rimtas, bet ramias diskusijas dėl Prezidento institucijos panaikinimo.

 

Politinio skandalo fone, menkėjant Prezidento institucijos prestižui, pasigirsta vertinimai, kad Lietuvai apskritai nereikia visuotinai renkamo Prezidento. Antai Kęstutis K. Girnius tvirtina, jog reikėtų panaikinti Prezidento instituciją. Kokia Jūsų nuomonė?

Manau, kad siūlymas atsisakyti Prezidento institucijos yra vertas visuomenės diskusijų. K.Girniaus idėja panaikinti šią instituciją atrodo labiau pagrįsta negu sumanymas Prezidentą rinkti Seime. Tačiau diskutuoti šia tema reikia ramiai. Būtų blogai, jei iš vienos nesėkmingos istorijos pultume daryti skubotas išvadas.


Izraelio kariuomenė likvidavo
dvasinį „Hamas“ lyderį

Teroristinės grupės „Hamas“
lyderis šeichas Achmedas
Jasinas buvo idėjinis
karinių operacijų prieš
Izraelį įkvėpėjas
EPA-ELTA nuotrauka

Izraelio kariuomenė patvirtino, jog per oro antpuolį sunaikino tiesiogiai už dešimtis „teroristinių išpuolių“ atsakingą radikalios islamo organizacijos „Hamas“ dvasinį vadovą šeichą Achmedą Jasiną šiaurinėje Gazos sektoriaus dalyje per saugumo pajėgų operaciją, iš oro atakavus jo automobilį. Prie invalido vežimėlio prikaustytas A. Jasinas buvo likviduotas, jam ankstų pirmadienio rytą paliekant mečetę. Jis – iki šiol aukščiausio rango palestiniečių veikėjas, žuvęs per daugiau kaip trejus metus besitęsiantį kruviną konfliktą.

Kartu su šeichu A.Jasinu žuvo dar mažiausiai trys žmonės ir buvo sužeista dešimt. Šalia mečetės gyvenantys žmonės pasakoja, kad iš pradžių Izraelio karo sraigtasparnis paleido vieną raketą, kuriai sprogus „Hamas“ lyderis liko gulėti ant žemės, o išsigandę žmonės puolė bėgti į visas puses. Netrukus prie mečetės sprogo dar dvi raketos. Ten, kur jos pataikė, pasak liudytojų, teliko gulėti sulankstytas A.Jasino invalido vežimėlis.


Saugumo garantas

Petras KATINAS

Nepaisant to, jog prezidentas R.Paksas, susitikęs su NATO ir Europos Sąjungos šalių ambasadoriais, juos tikino, kad apkalta jam bliūkšta, ir leido suprasti, kad išbus Lietuvos Prezidentu ne tik šią, bet ir kitą kadenciją, užsienio diplomatai į tokį R.Pakso optimizmą žiūri savaip. Juk diplomatai Lietuvoje yra tam, jog stebėtų ir vertintų politinius procesus, vykstančius šalyje. Naivu būtų manyti, kad užsieniečiai nežino to, kas įrodyta ne tik Valstybės saugumo departamento paskelbtuose dokumentuose, telefoninių pokalbių įrašuose. NATO šalių ambasadoriai puikiai žino NATO generalinio sekretoriaus, neseniai viešėjusio Lietuvoje, Japo de Hopo Scheferio mūsų Saugumo departamento darbo įvertinimą. Paklaustas, kaip jis vertina tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius straipsnius, kad būsimosiose NATO narėse – Bulgarijoje, Slovakijoje ir Latvijoje – yra problemų dėl slaptos informacijos saugojimo, generalinis sekretorius atsakė, kad jeigu būtų rimtų problemų dėl slaptos informacijos saugojimo, tai tokios valstybės nebūtų pakviestos į NATO. Paklaustas, kaip jis vertina Lietuvos valstybės saugumo departamento darbą ir bendradarbiavimą su juo, J. de Hopas Scheferis atsakė trumpai: „Aš esu patenkintas“. Dėl slaptos informacijos apsaugos galima priminti vieno Londono savaitraščio, susijusio su NATO slaptosiomis tarnybomis, pranešimą apie tai, kad NATO vadovybė ypač susirūpinusi Lietuvos Prezidentūros ryšiais su Rusijos nusikalstamomis struktūromis, kurios nuo seno glaudžiai bendradarbiauja su Rusijos saugumo tarnybomis.


JAV prezidentų slaptieji archyvai.

„Votergeito“ skandalas ir Artimųjų Rytų taikos
sureguliavimo procesas

1974 metų rugpjūtį laikraščiai
pranešė apie R. Niksono
atsistatydinimą ir prezidento
pareigų perdavimą Dž. Fordui

1972-ųjų birželio 17-osios naktį Vašingtono viešbutyje buvo suimti penki slaptųjų tarnybų pareigūnai, mėginę Demokratų partijos štabe įrengti pasiklausymo įrangą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas sulaikytųjų, Džeimsas Makfordas, dirbo JAV prezidento Ričardo Niksono rinkimų komitete. Jam talkino imigrantai iš Kubos. Dž.Makfordas anksčiau dirbo CŽV, kaip, beje, ir Hovardas Hantas, surengęs šią operaciją ir taip pat padėjęs R.Niksonui laimėti prezidento rinkimus.

Netrukus tapo aišku, kad panašių operacijų, nukreiptų prieš politinius oponentus, R.Niksono aplinka rengė ne vieną ir ne dvi. Surinkta informacija patekdavo ant tuomečio teisingumo ministro Džono Mitčelo darbo stalo. Lėšos tokiai veiklai buvo skiriamos iš rinkimų fondo biudžeto, jas pervedant į vieno iš dalyvių asmeninę sąskaitą. Sulaikymo metu buvo rasta daugiau nei penki tūkstančiai dolerių. Visos rastos 100 dolerių kupiūros turėjo tą pačią seriją.


Tikros valstybininkės pozicija

Latvijos prezidentė
Vaira Vykė-Freiberga

Latvijoje nesibaigia specialiai kurstomos ir apmokamos iš Maskvos masinės vietinių rusų protesto akcijos prieš švietimo reformą. Šios protesto akcijos, kaip teigia kai kurie Latvijos laikraščiai, gegužės 1-ąją, tai yra tą dieną, kai Latvija oficialiai taps Europos Sąjungos nare, gali virsti net riaušėmis. Yra žinių, kad vietiniai nacionalbolševikai jau treniruojasi Rusijos nacionalbolševikų treniruočių stovyklose, netgi kai kuriuose Pamaskvės kariniuose daliniuose. Šiomis dienomis Rusijos dienraščio „Izvestija“ apžvalgininkė J.Šesterina kalbėjosi su Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga, ir pateikė šį interviu Rusijos skaitytojams. Latvijos prezidentė šiame interviu dar kartą parodė esanti tikra valstybininkė ir iš jos žodžių nesijautė jokio pataikavimo buvusiam „didžiajam broliui“, kas, deja, labai dažnai pasitaiko kai kurių Lietuvos vadovų panašiuose pasisakymuose. Štai keletas rusų žurnalistės klausimų ir Latvijos prezidentės atsakymų.


Tikimasi aktyvios šiitų
bendruomenės paramos

Moteris laiko per sprogimą
Irako Kerbelos mieste sužeistą
vaiką. Mažiausiai penki
sprogimai kovo 2 dieną
sudrebino Irako šventąjį
Kerbelos miestą, kur šiitų
piligrimai gatvėse susirinko
į religinę ceremoniją.
Per sprogimus žuvo
mažiausiai 25 žmonės.

2001 metų rugsėjo 11-ąją prasidėjusiame kare galima pastebėti tam tikrų permainų. Mūšiai vyksta ne tik Irake, jiems turi įtakos ir nuotaikos kaimyninėse valstybėse. Per pastarąjį mėnesį amerikiečiams buvo itin nelengva. Žiniasklaidoje skelbiama apie amerikiečių ir jų sąjungininkų netektis ir vis rečiau teužsimenama apie jų pasiekimus. Visa tai rodo, kad Irako kovotojai palaipsniui keičia taktiką.

Amerikiečių kariai dabar labiau domisi tais irakiečiais, kuriuos būtų galima paversti savo sąjungininkais, o ne ginklą rankose laikančiais vietiniais kovotojais. Glaudaus bendradarbiavimo tikimasi iš šiitų bendruomenės. Bent jau iki šiol ši bendruomenė nėra linkusi amerikiečių vadinti okupantais ir sudaro vietos gyventojų daugumą, maždaug 60 proc. Juos kolaboravimu kaltina nuverstajam diktatoriui S.Huseinui simpatizuojantys kovotojai ir nuolat rengia išpuolius. Bene skaudžiausias jų – kruvini išpuoliai Bagdado bei Kerbalos šventyklose, nusinešę beveik 200 gyvybių. Kovotojų daugumą sudaro nuverstojo Irako lyderio šalininkai, dar visai neseniai užėmę aukštus postus ir mėgavęsi ištaigingu gyvenimu, bei atvykėliai iš radikalų islamą propaguojančių arabų valstybių. Tai labai skirtingi žmonės. S.Huseino sekėjai vadovaujasi pasaulietiniais, kovotojai iš arabų šalių – radikaliais religiniais principais. Vietiniams kovotojams kur kas priimtiniau burti mažus mobilius partizaninius būrius, tuo tarpu užsienio teroristams patrauklesni kiti metodai, tarp kurių – ir savižudžių išpuoliai.


Graikijos ir Lenkijos
kairiųjų rūpesčiai

Petras KATINAS

Kostas Karamanlis

Graikijos dešinioji Naujosios demokratijos partija užtikrintai laimėjo parlamento rinkimus ir išstūmė iš valdžios beveik du dešimtmečius šalį valdžiusius socialistus. Graikijos ir užsienio politikos apžvalgininkai tvirtina, kad Naujosios demokratijos partijos pergalė yra jos vadovo, žinomo teisininko bei puikaus oratoriaus Kosto Karamanlio nuopelnas. Dabar 300 vietų parlamente konservatoriai turės 165 vietas. Taip pat pažymima, kad, 1997 metais perėmęs partijos vadovavimą, 40 metų K.Karamanlis tapo jauniausiu Graikijos politiniu lyderiu po Antrojo pasaulinio karo.

Kol Graikijos kairieji svarsto savo pralaimėjimo priežastis, jų kolegos Lenkijoje, buvę komunistai, dabar pasivadinę Demokratine kairiųjų jėgų sąjunga, savo suvažiavime labai pesimistiškai įvertino partijos padėtį. Kritinę neokomunistų padėtį parodė ir partijos pirmininko bei premjero Lešeko Milerio atsistatydinimas. Suvažiavime dalyvavę 468 delegatai 294 balsų dauguma naujuoju kairiųjų vadovu išsirinko dabartinio Lenkijos Seimo valdančiosios partijos frakcijos pirmininką Kšištofą Janiką.


Dievas, paskutinysis
Europos tremtinys

Per pastarąsias diskusijas Europos Parlamente dėl Europos Konstitucijos projekto Lietuvos laisvės didvyris ir šios valstybės atstovas Vytautas Landsbergis viešai prabilo apie mezzo voce sklandžiusias kalbas, jog iš šios chartijos reikia ištrinti bet kokią užuominą apie Dievą. Taip Kūrėjas būtų ištremtas iš krikščioniškosios Europos.

V.Landsbergio perspėjimas nesusilaukė didelio atgarsio ES valstybių vyriausybėse.

Ši naujoji politika prasidėjo nuo didžiųjų valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos – vadovų susitikimo Antrojo pasaulinio karo metu. Dambarton Oukse visi trys nutarė sukurti organą, kuris taikos metu padėtų išsaugoti karinio aljanso dvasią. Šio susitikimo metu buvo parengtas bendras pareiškimas. Nuo pat pirmosios susitikimo dienos Maksimas Litvinovas, SSRS atstovas, iškėlė išankstinę sąlygą, kad, priešingai nei anksčiau, nei Dievas, nei jokia kita aukščiausioji būtybė nebūtų minimi. „Reikia atsikratyti praeities šmėklų ir į jų vietą soste pasodinti žmogų“, - teigė jis.


Kur atėjome ir kur einame?

Vasario 26-29 dienomis ,,Vilmorus” kompanija Demokratinės politikos instituto ir Tėvynės sąjungos užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kurį kovo 10 dieną spaudos konferencijoje pristatė Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Pateikiame mintis iš spaudos konferencijos.

 

Remdamasis visuomenės nuomonės tyrimais, nepriklausomybės 14-ųjų metinių išvakarėse paminėsiu keletą skaičių, kurie būtų įdomūs ir svarbūs žvelgiant ir į nueitą kelią, ir į Lietuvos perspektyvą. Apklausoje buvo pateikti 59 klausimai. Išskyrėme kelias pagrindines temas: politinės (pilietinės) nuotaikos šiandien; žmonių pilietiškumas (politiškumas); kas labiausiai rūpi po integracijos (šeima, verslumas bei ekonomika). Ir, be abejo, mums rūpimas klausimas – ,,Mažeikių nafta”.


Tėvynės sąjungos pozicija einant
į Europos Parlamento rinkimus

Iki Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks birželio 13 dieną, liko pustrečio mėnesio.

Kaip rodo Europos Sąjungai priklausančių šalių patirtis, šie rinkimai visuomenėje susilaukia kiek mažesnio dėmesio negu nacionalinių parlamentų rinkimai. Lietuvos žmonių susidomėjimas Europos Parlamento rinkimais turėtų būti didelis dėl kelių priežasčių. Politikai prognozuoja, jog šių rinkimų data gali sutapti su Lietuvos Prezidento rinkimais. Be to, tai pirmieji tokio pobūdžio rinkimai Lietuvoje. Europos Parlamentą įprasta vadinti piliečių balsu. Kiekvienas ES pilietis gali kreiptis į savo atstovus – Europarlamento narius. Kiekviena valstybė gali rinkti pagal gyventojų skaičių proporcingai nustatytą atstovų skaičių. Šiame Parlamente tarsi „veidrodyje atsispindi tai, kas iš tiesų yra Europos Sąjunga, kiek ji yra panaši į jungtinę valstybę ir kiek yra tarptautinė organizacija“ (G.Vaitkus).


Amerikiečius ir jų sąjungininkus
Irako kare sieja bendri
tarptautiniai interesai

Karinės operacijos Irake metu paramą amerikiečių ginkluotosioms pajėgoms išreiškusios valstybės viliasi sulaukti žadėtojo atlygio ir primena savo indėlį kovoje prieš Irako diktatoriaus S.Huseino režimą. Tuo tarpu JAV politikai įsitikinę, kad tokia sąjunga reikalingesnė ne įtakingiausiajai pasaulio valstybei, bet pačioms jos sąjungininkėms.

Dar vasario 1-ąją Australijos ministras pirmininkas Džonas Hovardas viešai pareiškė, jog laisvosios prekybos su JAV sutartis vis dar nėra įgyvendinta. Australų prekybos ministras nepabūgo mesti dar aštresnių kaltinimų – neva amerikiečių lobistinės grupuotės sąmoningai siekia išstumti australus iš tarptautinės prekybos rinkos. Kitos JAV veiksmams Irake pritarusios valstybės taip pat laukia nesulaukia atlygio ir nenori patekti amerikiečių nemalonėn, kaip jau nutiko Sirijai, Šiaurės Korėjai ar Prancūzijai. Jei lūkesčiai netaps realybe, galimos gana rimtos vidaus politikos problemos ir antiamerikietiškų nuotaikų proveržis. Nesulaukusios paramos ir atlygio už pagalbą kare, Australija, Lenkija ar net aktyviausioji JAV rėmėja Didžioji Britanija ateityje amerikiečių gali ir neberemti.


Negailestingi, bet teisingi vertinimai

Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse žinomas Rusijos politikas, M.Gorbačiovo „perestroikos“ architektas Aleksandras Jakovlevas, pastaruoju metu ne kartą įspėjęs Rusijos žmones ir pasaulį apie gresiantį autoritarinio režimo pavojų ir demokratijos laidotuves Rusijoje, davė interviu Vokietijos laikraščio „Welt am Sonntag“ žurnalistui Jensenui Hartmanui.


Kokią nacionalinę idėją dabar kuria Rusija?

Dabar tokia idėja – valstybinės valdžios stiprinimas. Tačiau reikia paaiškinti žmonėms, kaip visa tai turi vykti: prievartos ir jėgos pagalba ar vystant demokratiją įstatymų pagrindu. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad demokratija yra bejėgė. Tačiau demokratija yra kur kas stipresnė: ji padaro tvarką, turi apibrėžtas taisykles.


Rusijos energetikos reforma
gali pabloginti šios ūkio šakos būklę

Neseniai JAV įvykusi elektros perdavimo linijų avarija patvirtino daugelio specialistų jau ne kartą pareikštus būgštavimus, kad šios šalies energetinė sistema gerokai pasenusi. Tuo neabejoja ir pats prezidentas Dž.Bušas.

„Heritage“ fondo ekspertas Dž.Karafanas pagrindiniu JAV energetinės sistemos privalumu įvardija galimybę tiekti elektros energiją milžiniškais kiekiais bei atstumais. Dėl šios priežasties bet kurioje valstijoje gali veikti stambios pramonės įmonės. Vieninga energetinė sistema JAV buvo sukurta maždaug prieš 20 metų, Kongresui priėmus įstatymą dėl elektros energijos rinkos demonopolizavimo. Įsigaliojus įstatymui, pastatyta dešimtys naujų elektrinių, elektros energijos kaina gerokai sumažėjo ir atsirado sąlygiškai laisva energetikos rinka. Sąlygiškumui įtakos turėjo ribotos elektros skirstomųjų tinklų galimybės bei norinčios išlaikyti monopolinę padėtį vietinės bendrovės. Skelbiama, kad dabar JAV pagaminama 30 proc. elektros energijos daugiau nei suvartojama, tačiau silpnąja grandinės dalimi ir toliau išlieka elektros energijos tiekimas vartotojams.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija