"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. birželio 30 d., Nr. 12 (81)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai

Darbo partijos pergalė rodo mūsų visuomenės provincialumą

Prof. Tomas Venclova
Vladimiro Gulevičiaus
(ELTA) nuotrauka

Lietuvos visuomenei nestinga provincialumo ir politinio naivumo, kuriuos liudija Darbo partijos pergalė per Europos Parlamento rinkimus ir visuomenės nuotaikos, lemiančios antrojo Prezidento rinkimų rato baigties neaiškumą. Šitai pareiškęs publicistas, poetas, Jungtinių Amerikos Valstijų Jeilio (Yale) universiteto profesorius literatūrologas Tomas Venclova pripažino, kad „tradicinės“ Lietuvos partijos – ir kairieji, ir dešinieji – „priskaldė malkų“. „Tačiau ir socialdemokratams, ir konservatoriams teikčiau tam tikrą „pasitikėjimo kreditą“, – pažymėjo rašytojas, pridurdamas, jog nėra šių dviejų partijų šalininkas.


Seimo rinkimų belaukiant

Petras KATINAS

Nepaisant prieš pat Presidento rinkimų antrąjį ratą STT ir Generalinės prokuratūros įvykdytos provokacijos prieš pagrindinių politinių partijų būstines, akivaizdžiai kandidatės į prezidentus naudai, rinkimų rezultatų suskaičiavimo pradžioje, pirmavusi ir pergalę jau šventusi pretendentė rinkėjų pasitikėjimo vis dėlto negavo. Tačiau STT priešrinkiminis išpuolis sukrėtė ne tik Lietuvos žiniasklaidą, bet ir sukėlė nepaprastai didelę reakciją užsienyje.


ES Konstitucija: su kuo valgyta druska?

Česlovas Iškauskas

politikos apžvalgininkas

Gerai dirbančiai įstaigai ar firmai turėti savo nuostatus, valstybei ar valstybių sąjungai - savo konstituciją yra suprantamas ir ne tik garbės reikalas. Pagal šį pagrindinį įstatymą, kuris yra visų teisės aktų kondensuotas sąvadas, gyvena ir šalis, ir tarptautinė organizacija, ir jos pilietis ar narys.

Europos Sąjunga, prieš porą mėnesių išsiplėtusi iki 25 narių (tai kone pusė visų „senojo žemyno“ valstybių), viltį turėti savo pagrindinį įstatymą puoselėjo daugiau kaip pusšimtį metų - nuo savo egzistavimo pradžios 1950-aisiais. Per 54 metus sukurtas ne vienas tūkstantis teisės aktų, bet jų visuma tapo paini, suprantama gal tik teisės specialistams ir dažnai prieštaraujanti vienas kitam.


Europyragą suraikius

Pasibaigė pirmieji Lietuvos istorijoje delegatų į Europos Parlamentą rinkimai. Nutilus agitaciniam triukšmui, partijos ir koalicijos ėmė skaičiuoti savo balsų laimikį.

O šiemet jis menkas. Liūto dalį, beveik pusę visų balsų, – penkis iš trylikos, - gavo naujieji Lietuvos gelbėtojai iš Darbo partijos. Populistai iš Kėdainių milijonieriaus kompanijos net truputėlį suglumo, o V.Uspaskich ėmė kažką nerišliai kalbėti, kad visų jų pažadų įvykdyti „nėra galimybių“.


R.Reiganas – taip ir ne

Vilius BRAŽĖNAS

Ronaldas Reiganas visuomet
rėmė Lietuvos laisvės
ir nepriklausomybės siekį
Eltos nuotrauka

Po buvusio JAV prezidento Ronaldo Reigano mirties mūsų žiniasklaidoje, išskyrus didžiuosius dienraščius, buvo daug apie jį kalbėta. Kadangi net labai teigiamuose pasisakymuose buvo pasakyta netiesos ir nepasakyta kai kurios reikšmingos tiesos, jaučiu reikalą, kaip sekęs jo politinę karjerą iš pat pradžios, padaryti keletą pastabų.

Nors dabar daugiausia buvo labai teigiamų vertinimų, nepamirština, kad R.Reigano kandidatavimo ir prezidentavimo metu būta ir didelio pasipriešinimo jo politikai ir išpuolių dėl jo nepakantumo komunizmui. Vienas iš pavyzdžių buvo masinės (aišku, kieno organizuotos) demonstracijos prieš jį, kai jis ryžtingai Europoje išdėstė vidutinio atstumo raketas prieš panašias sovietų raketas, nukreiptas prieš Vakarų Europą.


Penktoji Kremliaus kolona

Viename paskutiniųjų mūsų laikraščio numerių buvo rašoma, kad kuriama Europos Sąjungos rusų partija. Jos iniciatoriai – trijų Baltijos valstybių tada dar kandidatai į Europarlamentą: Latvijos susivienijimo „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ vadovė, aktyvi Latvijos nepriklausomybės ir valstybės griovėja, arši komunistė Tatjana Ždanok, neestiškų Estijos gyventojų visuomeninių ir politinių organizacijų forumo vadovas Georgijus Bystrovas ir Lietuvos rusų sąjungos lyderis valdančiosios A.Brazausko ir Č.Juršėno partijos (liežuvis neapsiverčia sakyti socialdemokratų) Seimo frakcijos narys, didelis A.Lukašenkos mylėtojas Sergejus Dmitrijevas. Beje, šiomis dienomis Europos žmogaus teisių teismas priteisė Latvijos vyriausybei sumokėti buvusiai „Interfronto“ (Lietuvos „Jedinstvos“ analogas), 1990-1991 metais siautėjusiai Latvijoje, veikėjai T.Ždanok 20 tūkst. eurų. Esą už jos teisių pažeidimą, nes pagal dabar Latvijoje galiojančius įstatymus buvusiems komunistams ir kagėbistams, kovojusiems prieš Latvijos nepriklausomybę, uždrausta kelti savo kandidatūras į Latvijos Seimą.


Dvigubi standartai

Pasirodžius pranešimams apie kankinamus ir tyčiojimąsi iš kalinių Irako Abu Graibo kalėjime, amerikiečių visuomenė sureagavo kaip ir pridera normalioje demokratinėje visuomenėje. Nepaisydami amerikietiškojo patriotizmo, JAV gyventojai pasmerkė savo tėvynainių nederamus veiksmus, nors kiekviename kare, norom nenorom, galioja savi įstatymai. Tad iki šiol dar visiškai neaišku, ar tas skandalas nebuvo specialiai išpūstas. Ypač buvo piktinamasi Rusijoje. „Nacionalpatriotinė“ žiniasklaida visais balsais šaukė, jog tie jankiai jau visai suįžūlėjo, žudo ir kankina taikius irakiečius. Todėl už tokius veiksmus pirmiausia turi atsakyti ne tik kalinių kankintojai, kaip rašė Maskvos „patriotų“ laikraštis „Tribuna“, bet ir politinė JAV vadovybė. Konkrečiai – prezidentas Džordžas Bušas ir gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas.


Rusijos žaidimai ir NATO

NATO karinės pagalbos projektas

NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Sheferis pareiškė, kad Aljansas taps visai nereikšminga organizacija, jeigu nebus imtasi kardinalių reformų. Pranešama, kad naujojo NATO generalinio sekretoriaus iniciatyva parengta speciali NATO reformavimo programa, kuri bus pateikta šią savaitę vykstančiame Aljanso viršūnių susitikime Stambule. Pagrindiniai reformos uždaviniai – sudaryti specialių karinių pajėgų ir resursų rezervą, kuris bus nuolatinis NATO dėmesio centras. Be to, numatoma paskirstyti finansinę NATO naštą tarp visų 26 Aljanso narių bei uždrausti Aljanso narėms dalyvauti JAV karinėse operacijose be NATO vadovybės sutikimo. Programoje numatyta ir tolesnė NATO plėtra. J. de Hopas Sheferis pirmiausia pažymėjo Kroatijos siekį tapti visateise NATO nare. Tuo pačiu jis paragino Kroatiją ryžtingai tęsti savo karinę reformą ir glaudžiau bendradarbiauti su Hagos karinių nusikaltimų tribunolu. Mat Jugoslavijos karo metais kai kuriems Kroatijos kariškiams irgi keliami kaltinimai kariniais nusikaltimais.


„Al Qaeda“ taikiniu renkasi Saudo Arabiją ir naftos versloves

2002-ųjų rudenį JAV politikai ir politologai pranašavo, kad netrukus „Al Qaeda“ teroristų tinklas ims veikti savo gimtinėje Saudo Arabijoje. Šiandien karas tarp teroristų ir Saudo Arabijos valdžios pačiame įkarštyje. Tuo tarpu vakariečiams šioje šalyje itin nesaugu, vos ne kasdien pranešama apie jų pagrobimus.

Saudo Arabiją teroristų tinklas pasirinko neatsitiktinai. Tai valstybė, kurios ekonominė, politinė, religinė ir socialinė situacija idealiai atitiko tinklo tikslus. Karalystė garsėja naftos ištekliais ir laikoma bene turtingiausia arabų valstybe, darančia milžinišką įtaką viso regiono politiniam gyvenimui. Nei religiniam, nei socialiniam Saudo Arabijos gyventojų gyvenimui kitos kaimyninės valstybės neturi jokios įtakos. Būtent čia susidarė palankios sąlygos idėjiškai pagrįsti strateginius teroristų tinklo planus. „Al Qaedos“ atstovai vis dar turi ambicijų visiškai užvaldyti šią naftos imperiją, garsėjančią ne tik didžiausiu pasaulyje naftos eksportu, bet ir dviem visame musulmoniškame pasaulyje žinomais šventaisiais miestais – Meka ir Medina, sutraukiančiais milijonus maldininkų iš visų islamą išpažįstančių kraštų. Tad visiškai pelnytai Saudo Arabija laikoma musulmoniškųjų valstybių lydere. Įsitvirtinę čia teroristai lengvai įsitvirtintų ir gretimuose kraštuose.


Kaukazo kamuolys

Petras KATINAS

Kremliaus veikėjai iš prezidento V.Putino administracijos ir pats prezidentas vengia komentuoti padėtį Gruzijoje, o ypač po gana netikėtos antrosios „rožių revoliucijos“ Adžarijoje, kai žlugo faktiškai nuo Gruzijos atsiskyrusios Adžarijos Aslano Abašidzės, sprukusio pas savo šeimininkus į Maskvą, režimas. Maskva iki paskutinės minutės rėmė A.Abašidzę ir, kaip dabar aiškėja, organizavo kelių pasienio tiltų susprogdinimą gegužės 2-ąją. Kremlius netgi nepaneigė pranešimų, kad tiltų sprogdinimo operacijai asmeniškai vadovavo skubiai iš Maskvos atvykęs į Batumį atsargos generolas Jurijus Netkačiovas. Generolas J.Netkačiovas yra Maskvos mero Jurijaus Lužkovo bičiulis. O tai, kad A.Abašidzės režimą rėmė J.Lužkovas, pataikūnų vadinamas naujuoju Leninu, tik be barzdelės, – daugeliui žinomas faktas. Kaip tiktai J.Lužkovo rūpesčiu, aišku, su Kremliaus žinia, Adžarijai lengvatinėmis sąlygomis buvo tiekiama elektros energija iš Rusijos.


Naujuoju Europos Tarybos generaliniu sekretoriumi išrinktas britas T. Deivisas

Naujasis Europos Tarybos
generalinis sekretorius
britas Teris Deivisas
EPA-ELTA nuotrauka

Britų leiboristas Teris Deivisas Strasbūre išrinktas naujuoju Europos Tarybos generaliniu sekretoriumi. Jis rugsėjo 1-ąją pakeis šias pareigas ėjusį austrą konservatorių Valterį Švimerį. Už T. Deivisą savo balsus atidavė absoliuti dauguma parlamentinės asamblėjos deputatų - 157. V. Švimeris surinko 91 balsą, o Estijos užsienio reikalų ministrė Kristina Ojuland - 51. Per paskutiniuosius rinkimus prieš penkerius metus V. Švimeris įveikė T. Deivisą.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija