2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Tarptautinis komunizmo teismas – kelias į teisingumo atkūrimą Europoje

Tarptautinės mokslinės konfencijos „Vilnius - 2005“ pranešimų ištraukos, komentarai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Konferencijoje pranešimus skaitė (iš kairės): Zita Šličytė, Povilas Jakučionis, Arvydas Anušauskas, Romanas Krucykas, Larisa Bondaruk Autoriaus nuotrauka

Didžiausia XX amžiaus visuomenės tragedija buvo du totalitariniai režimai - nacizmas ir komunizmas. Pirmasis jų žlugo pralaimėjus nacizmo vykdytojams Antrąjį pasaulinį karą. Nacizmas visuotinai pasmerktas, naciai nuteisti nubausti. Be to, taikomos tarptautinės prevencijos priemonės, neleidžiančios nacizmui atgimti.

Komunizmo byla

Vytautas LANDSBERGIS

Komunizmo byla – tai du puslapiai kiek skirtingais pavadinimais, už kurių – du skirtingo turinio tomai. Vienas visai menkai teužpildytas, o kitas – kiek daugiau, nors ir ten dar nematome tikro tarptautinio, tarpvalstybinio arba viršvalstybinio nuosprendžio.

Pirmasis tomas: komunizmas kaip ideologija, kuri jau antras šimtmetis yra žmonijos civilizacinis likiminis išbandymas. Jo doktrinoje, pagrįstoje materialistiniu žmonių skaldymu, supriešinimu, socialinės neapykantos kurstymu ir politinio smurto neva „moksliniu“ pateisinimu, buvo demagogiškai skelbiama „proletariato“ diktatūra. Tikrovėje ji neišvengiamai turėjo pasireikšti ir virsdavo valdžią uzurpuojančių ekstremistinių klanų diktatūromis. Rusijoje taip išaugo totalitarinė ir teroristinė bolševikų valstybė, kurios bruožai ir šiandien tebėra labai gajūs.

Vėl tarp Maskvos ir Berlyno girnų

Petras KATINAS

Likus kelioms dienoms iki Vokietijos Bundestago (parlamento) rinkimų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Berlyną pas savo geriausią bičiulį Europoje Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį. Tai buvo toli gražu ne tik asmeninės bičiulystės, bet labai toli siekiančių Maskvos geopolitinių planų apraiška. Žinoma, V.Putinas šiuo savo vizitu vokiečių rinkėjams nori pademonstruoti, kaip Rusija aukštai vertina trečiosios kadencijos siekiantį kanclerį ir jo „raudonai žaliąją“ socialdemokratų ir žaliųjų vyriausybę. Kremliaus pastangos remti G.Šrioderį turi vieną pagrindinį tikslą – skaldyti Europą, tiksliau pasakius, senąsias ir naująsias ES nares. To skaldymo pagrindiniu įrankiu Kremlius pasirinko Vokietijos kanclerį G.Šrioderį ir iš dalies Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką. Pirmiausia pasinaudojant jų antiamerikietiška politika.

Lietuvos ekonomikos strategai pasiklydo

Margarita Starkevičiūtė

Europos Parlamento narė

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai puikiai suvokia, kad pasaulis labai sparčiai keičiasi, ir tos šalys, kurios nesugebės prisitaikyti ir keistis kartu, per kelerius metus gali atsidurti pakelėje. Globalūs procesai - auganti Azijos valstybių konkurencija ne tik pigios darbo jėgos, bet ir intelektinių produktų segmente, pasaulio ūkio struktūros kaita - verčia Prancūziją, Vokietiją, Angliją galvoti, ką toliau daryti.

Dar daugiau veiklumo

Gražina Trimakaitė

Yra etapai, kurie jau yra praėję, ir nereikia jų be galo kartoti, nes tai gali virsti neveiklumu. Tad ir komunizmo pasmerkimą vis ta pačia forma neturėtume nuolatos kartoti. Nekartoti todėl, kad jis turi ne tą vieną mūsų pasmerktąją formą. Pasaulis dar nė tos nepasmerkė, ir reikia siekti, kad jis tą padarytų, bet mums patiems, tą jau ne kartą padariusiems, reikia pažinti ir kitas jo formas, o pažinus jas stabdyti. Jas kol kas reikia ne smerkti. Jos veikia dabar, ir jas reikia stabdyti – tai mūsų uždavinys ir mūsų galimybė.

Nelaisvės kaina

Žmonija nieko baisesnio už karą nesugalvojo. Praradę milijonus žmonių, karo mašinos politikai ir grobuoniškos ideologijos šalininkai – karą sukėlusių valstybių vadovai – visais įmanomais būdais dar ir šiandien bando nuslėpti istorinę tiesą, savo nusikaltimus suversdami ant paprasto kario pečių. Ir nesvarbu, kurioje fronto pusėje kariui reikėjo žūti: mirtis visada baisi, nes nėra nieko panašaus į ją… Iš tiesų nei laimėtojams, nei pralaimėjusiems karą okupuotų kraštų žmogus nerūpėjo. Jiems rūpėjo tik savi interesai: panaudoti lietuvius kaip darbo (ir karo) jėgą. Lietuva į XXI amžių ėjo per okupaciją, prievartą, netektis.

Pilietinio karo grėsmė

Irake nesiliaujant smurtui gyventojai tylos minute pagerbė masinės panikos, kai ant vieno Bagdado tiltų žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių, aukas. Nuotraukoje – Irako krikščionės meldžiasi už spūsties aukas

Irako parlamentas po ilgų ginčų pagaliau suderino naujos konstitucijos projektą, kuris turėtų būti pateiktas visuotiniam referendumui jau spalio mėnesį. Pagrindiniai nesutarimai iškilo tarp Irako šiitų, sunitų ir kurdų, turinčių skirtingus požiūrius, kokia turi būti naujojo Irako valstybės tvarka bei pati valstybė.

Irako kurdai siekia, kad Irakas būtų federacinė respublika, kurioje Kurdistanas taptų atskiru regionu su gana didelėmis teisėmis. Faktiškai kurdai nori labai plačios autonomijos, beveik „neapkarpyto“ suverenumo savo kontroliuojamoje teritorijoje. Tačiau tokiems Irako kurdų planams priešinasi šiitai ir sunitai.

Naujos geopolitinės ir karinės ašys

Pasibaigus pirmiesiems istorijoje komunistinės Kinijos ir Rusijos karinių pajėgų manevrams, nepaisant jų agresyvaus pobūdžio ciniškai pavadintiems „Taikos misija-2005“, dauguma Vakarų ir Japonijos ekspertų neabejoja, kad tos „istorinės“ karinės pratybos taika net nekvepėjo. Pirmiausia tai buvo siekis pademonstruoti Vašingtonui ir Tokijui, kad strateginė Maskvos ir Pekino partnerystė yra ne tiktai politinė, bet ir karinė. Rusija ir Kinija jau aiškiai leido suprasti, jog praėję manevrai tėra tiktai pradžia, o po jų bus kur kas didesnės ir masinės karinės pratybos. Neatsitiktinai JAV tuo pat metu, kai vyko „Taikos misija–2005“, surengė bendras pratybas su Pietų Korėjos kariškiais. Tačiau Vašingtonas ir Seulas nebandė dangstytis miglotomis frazėmis apie taiką, o savo pratybų tikslą paskelbė kaip pasirengimą prevencinei operacijai atremiant potencialaus agresoriaus užpuolimą. Kas tas „potencialus agresorius“ – visi žino. Tai nuolat mosuojanti branduolinėmis raketomis, tarptautinius teroristus remianti stalinistinė Šiaurės Korėja, su kurios „tėvu ir mokytoju“ Kim Čen Iru nuolat flirtuoja Pekinas ir Maskva.

Militarizmo atgaivinimas

Petras KATINAS

Rusijos ginklų eksportas pastaraisiais mėnesiais išaugo iki 5,7 mlrd. dolerių, o gautų užsakymų – 12 milijardų. Pagrindiniai Rusijos ginklų pirkėjai – Kinija, Indija ir Pietryčių Azijos valstybės. Tuo tarpu karinio-pramoninio komplekso ekspertai ragina aktyviau tiekti ginklus į Artimųjų Rytų regioną. Sovietų Sąjungos laikais kaip tik į Artimuosius Rytus plaukte plaukė rusiški ginklai, ir regiono šalys buvo pagrindiniai Sovietų Sąjungos ginkluotės klientai. Tuo labiau kad Maskva dažniausiai ginklus parduodavo pusvelčiui, o vadinamiesiems „pažangiems“ režimams – ir veltui. Dabar Artimiesiems Rytams tenka daugiau kaip 40 proc. viso pasaulio ginklų eksporto.

Pavojingo suokalbio grėsmė

Petras KATINAS

Per Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečio minėjimo iškilmes Maskvoje ir gerokai prieš jas bei joms pasibaigus, Rusijoje vėl nepaprastai atgijo Stalino kultas. Tai, žinoma, nieko stebtina. Atėjus valdžion V.Putinui, nepratę ir faktiškai nenorintys gyventi laisvėje ir demokratinėje santvarkoje dauguma rusų instinktyviai pajuto, jog atėjo „savas“. Tai yra vietoje Josifo Visarionovičiaus pagaliau atsirado Vladimiras Vladimirovičius. Naujajam Kremliaus valdovui artimi Rusijos politikos formuotojai, kaip, pavyzdžiui, Sergejus Kurginianas, savo gausiuose straipsniuose ir pasisakymuose ne tik šlovina Staliną, bet ir teigia, jog be komunistų partijos išmintingo vadovavimo „didysis tėvynės karas“ galėjo baigtis ir kitaip.

Lietuviai praranda tikėjimą?

Lietuviai laiko save gerokai religingesniais nei vidutinis Europos Sąjungos (ES) gyventojas, tačiau religinėse apeigose dalyvauja dvigubai rečiau. Tai rodo gegužę-birželį atliktos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai. Remiantis tyrimo duomenimis, religingais save laiko 89 proc. lietuvių – daugiau nei vidutiniškai visoje ES. Tačiau lietuvių religingumas yra daugiau teorinis nei praktinis - praktikuojančių tikinčiųjų mūsų šalyje yra mažiau nei kitose Bendrijos valstybėse. Lietuvoje vos 17 proc. apklaustųjų nurodė, kad vaikšto į bažnyčią dažniau nei 2-3 kartus per mėnesį, 52 proc. - kartą per metus ar rečiau. Beveik trečdalis respondentų prisipažino niekada neiną į bažnyčią.

G.Damušytė - Lietuvos paramos ir projektų Afganistane koordinatorė

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ambasadorę Gintę Damušytę paskyrė Lietuvos paramos ir projektų Afganistane koordinatore.

G. Damušytės viena svarbiausių misijų bus skatinti valstybinių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei agentūrų veiklą Goro provincijoje. Ji taip pat koordinuos Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės civilinę veiklą, telks paramą civiliniams, plėtros ir humanitariniams projektams. Ambasadorė savo veikla tikisi padidinti Lietuvos vaidmenį plėtojant euroatlantinės bendrijos bendradarbiavimą su NATO rytinio pasienio valstybėmis.

Užsienyje gautų pajamų Lietuva neapmokestins nuo kitų metų

Jei Vyriausybė ir Seimas patvirtins Finansų ministerijos rengiamas įstatymų pataisas, nuo 2006-ųjų sausio 1 d. Lietuva neberinks gyventojų pajamų mokesčio skirtumo nuo užsienyje legaliai gautų Lietuvos piliečių pajamų. Tai teigė finansų ministras Zigmantas Balčytis. Šiuo metu užsienyje dirbę lietuviai Lietuvoje per metus sumoka 20-25 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio. „Jeigu toje valstybėje, kurioje dirbi, susimokėjai mokesčius - mes jokių papildomų mokesčių neplanuojame imti. Norime, kad kuo daugiau žmonių užsienyje būtų įsidarbinę legaliai“, - sakė ministras. Jis teigė, kad apmokestinimo išvengs darbinės pajamos bei pajamos iš verslo ir individualios veiklos. Anksčiau Finansų ministerija skelbė, jog naujovė galios tik dirbusiems valstybėse, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo vengimo sutartį.