2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kai priemiesčiuose deginami automobiliai...

Maištininkai, prieš tai padegę autobusą, mėto akmenis ir "Molotovo kokteilius" į policijos pareigūnus Tulūzoje EPA-ELTA nuotrauka

Jau beveik tris savaites Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose (tiksliau priemiesčiuose) vyksta neramumai – pogromai prieš visuomeninius pastatus (pavyzdžiui, parduotuves ir kt.), ypač deginami automobiliai. Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo parlamento prašoma trims mėnesiams pratęsti nepaprastųjų įgaliojimų veikimą. Tikimasi, jog tai padės numalšinti daugiau nei dvi savaites didžiųjų šalies miestų priemiesčiuose siautėjančius neramumus.Ilgai lūkuriavusi ir niekaip neatsiliepusi į įvykius Prancūzijoje Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė Prancūzijai 50 mln. eurų paramą priemiesčių problemoms, kurios išprovokavo neramumus šalyje, spręsti. Apie tai pranešė ES Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas.

Integracijos klausimas

George Friedman

Strateginių tyrimų korporacija, JAV

Per riaušes Strasbūre sudeginti automobiliai metalo laužo surinkimo punkte

Jau daugiau nei savaitę (kai buvo parašytas šis straipsnis, dabar praėjo jau beveik trys savaitės. – Red.) Prancūziją drasko riaušės ir neramumai. Pastarųjų židinys daugeliu atvejų – skurdesni Paryžiaus priemiesčiai. Didžioji dalis maištininkų – iš buvusiųjų Prancūzijos kolonijų atvykę imigrantai, imigrantų vaikai ar vaikaičiai, kurių daugumai Karališkąja imperijos teise anuomet suteikta Prancūzijos pilietybė. Tačiau dabar mes klausiame: ar kuris nors jų kada nors tikrąja ta žodžio prasme tapo prancūzu? Šiame klausime glūdi XXI amžiaus Europos ir pasaulio istorijos galvosūkis.

Maitvanagis virš planetos

Naują mirties nuo paukščių gripo atvejį pranešusiame Vietname tebevyksta naminių paukščių prekyba EPA-ELTA nuotrauka

Pasaulyje sklinda kraupi žinia: žmoniją gali pradėti masiškai naikinti liga, kuri kol kas vadinama paukščių gripu. Ją perneša skraidantys, laukuose (ore) esantys paukščiai; nuo šios ligos viruso Azijoje nuo 2003 metų jau mirė šešios dešimtys žmonių, bet netrukus, žmogaus organizme mutuojant šios ligos virusui, liga gali sukelti epidemiją ir net pandemiją. Mirtinas paukščių gripo H5N1 virusas kol kas dar neperduodamas iš žmogaus žmogui. Šiuo metu mirtinai pavojinga paukščių viruso atmaina H5N1 užsikrečia tik paukščiai, o žmonės suserga tik susidūrę su H5N1 nešiojančiais sparnuočiais. Nors prognozuoti, ar virusas ateityje galės būti lengvai perduodamas žmogaus žmogui, beveik neįmanoma, neatmetamas ir toks variantas, kad jis vien Jungtinėse Valstijose nusineš milijonus žmonių gyvybių, kaip nutiko per 1918-ųjų metų pandemiją. Visos aukos turėjo kontaktų su negyvais viruso infekuotais paukščiais.

Stabilizacija ar sovietizacija?

Petras KATINAS

Nekonstituciniam organui, vadinamajai Politinei tarybai, faktiškai tapusiai sovietinio politbiuro kopija, dabar labiausiai rūpi ne tiek „stabilumo garanto“ Premjero išsaugojimas, kiek „Mažeikių naftos“ reikalai. Juk derybose su potencialiu šios įmonės pirkėju Rusijos ir Didžiosios Britanijos koncerno TNK-BP vadovais dalyvavo ir „darbietis“ V.Uspaskichas, ir „valstietė“ K.Prunskienė. Pastarieji savo dalyvavimu aiškiai parodė, kad siekia gauti ir savo dalį nuo to, kas liks nuo A.Brazausko stalo. Tik, atrodo, dividendus dalys ne Premjeras, o V.Uspaskichas. Kiek teiksis, tiek ir duos. Gana netikėtai Vyriausybės vadovas prakalbo, kad „Mažeikių naftą“ arba bent jau jos dalį galėtų įsigyti labai neaiški Austrijoje registruota bendrovė „Baltic Holding“. Bet yra žinoma, kad tai ne Austrijos firma, o Rusijos „Gazprom“ specialiai įsteigta priedangos bendrovė. Kaip tik šią bendrovę rekomendavo ir jai savo palankumą rodė būdamas ūkio ministru V.Uspaskichas. Paradoksas, nes puikiai žinoma, kad toje „Baltic Holding“ nėra nė vieno austro.

Antrojo pasaulinio karo dalyviai reikalauja pripažinimo

Edmundas SIMANAITIS

Spalio 15 dieną, šeštadienį, Kijeve susirėmė dvi demonstrantų kolonos: Antrojo pasaulinio karo (APK) dalyvių, kariavusių sovietų armijos daliniuose, ir Ukrainos sukilėlių armijos karių, kovojusių dėl savo šalies nepriklausomybės prieš sovietus ir prieš nacius. Sukilėliai rengėsi Nepriklausomybės aikštėje paminėti savo organizacijos įkūrimo 63-ąsias metines. Turėjo įsikišti policija.

Neblėstantis Lietuvių Chartos aktualumas

Tik dabar, po penkiasdešimt metų sugrįžusi į gimtąją Lietuvą, visiškai pradedu suvokti savo Tėvelio išgyvenimus jam rašant dienoraščio pirmąsias eilutes: „1944 m. spalio 7 d. Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji!.. Apie 20 val. ant greitųjų susikrovę, apleidome Karūžiškę. Patekome į ilgą karišką gurguolės koloną ir iki Požerės (apie 5 km) važiavome bent 4-5 val. Iš kolonos pasukome pro Gulbius į Maciškę. Prieš plentą vokiečių grandinė apkasuose“. Jam buvo sunku palikti Karūžiškę, kurioje praleisdavo vasaras, sunku buvo palikti biblioteką Kaune, sunku buvo mus, tris vaikus su Mamyte, sodinti į vežimą ir tamsų vakarą vežti į nežinią, bet sunkiausia buvo ištarti: „Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji!..“ Nes dėl Tėvynės, jai paskelbus nepriklausomybę, jis paliko radistų tarnybą ledlaužyje ir iš Anglijos grįžęs į gimtąjį kraštą visas jėgas ir įgytas žinias skyrė jos kūrimui, stiprinimui ir švietimui. Įsivaizduoju, kaip jis džiaugėsi, kai, jam vadovaujant, 1926 m. birželio 12 d. į pasaulį prabilo pirmą kartą Kauno radijas! O štai po 18 metų plūstant į Lietuvą raudonųjų būriams, bėgdamas nuo sunaikinimo, turėjo tarti: „Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji!..“

„Neblogai pasikalbėta“

Petras KATINAS

Spalio 27 dieną Londone įvyko Europos Sąjungos valstybių vadovų neformalus susitikimas. Jo darbas buvo numatytas dviem dienoms, tačiau dabar pirmininkaujančios ES šalies – Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras susitikimo išvakarėse paskelbė, jog ES vadovams visiškai pakaks ir vienos dienos. Tai buvo padaryta neatsitiktinai. T.Bleiras puikiai suprato, jog aštrių nesutarimų ir ginčų tarp atskirų ES šalių vadovų išvengti nepavyks, ypač dėl ilgalaikio ES biudžeto, todėl ir nusprendė sutrumpinti susitikimo trukmę. Ir Didžiosios Britanijos premjeras buvo teisus. Nė vienu jokiu konkrečiu klausimu nebuvo sutarta ir net nebandyta tartis, apsiribojant bendromis deklaracijomis, kurios iš anksto buvo žinomos. Tebuvo paskelbta, jog santykiai tarp ES valstybių „pagerėjo“. Vieninteliu klausimu, dėl ko buvo vieningai sutarta, – tai išreikštas bendras ES nerimas dėl Irano prezidento M.Achmadinedžado pareiškimo, jog Izraelis neturi teisės egzistuoti ir turi būti nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tai padaryti Irano prezidentas žadėjo viso musulmoniškojo pasaulio pagalba ir palestiniečių pasipriešinimo dėka. Pasak M.Achmadinedžado, tokį uždavinį Iranui ir visam pasauliui iškėlė Irano revoliucijos lyderis ir dvasinis vadovas ajatola Chomeinis, ir jis privalo būti įvykdytas. Šį pareiškimą galima vertinti ne tik kaip islamo radikalų poziciją ir tolesnį tarptautinio terorizmo kurstymą, bet ir kaip Irano valdžios vykdomą jėgos demonstravimą kuriant ir panaudojant branduolinį ginklą.

Senojoje Europoje bręsta pokyčiai

Petras KATINAS

Rusijos dienraščio „Nezavissimaja gazeta“ politikos apžvalgininkė J.Petrovskaja paskelbė straipsnį „Trys minus trys“. Jame teigiama, kad Rusijos prezidentas iki 2008 metų, kai baigsis jo antroji kadencija, praras visus tris pagrindinius savo bičiulius ir Rusijos rėmėjus Europoje. Kalbama apie baigiantį savo kadenciją Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį, Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką ir Italijos premjerą Silvijų Berluskonį. Pastarasis paskelbė, jog parlamento rinkimai Italijoje įvyks 2006 m. balandžio 9 d., todėl, pasak vieno Romos laikraščio, kaip tik tą dieną vienas artimiausių V.Putino partnerių Europoje bus priverstas pasitraukti iš politinės arenos. Po G.Šrioderio pralaimėjimo, Maskva jau neteko vieno labai įtakingo savo draugo Europos Sąjungoje. Visos prognozės ir apklausų duomenys rodo, jog netrukus neteks ir antrojo – S.Berluskonio. Beveik neabejojama, kad prarastų Kremliaus draugų sąraše trečiuoju taps Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas. Tiesa, to praradimo dar reikės kiek palaukti. Mat Prancūzijos prezidento rinkimai įvyks 2007 metais. Paryžiuje irgi beveik neabejojama, kad Ž.Širakui teks užleisti vietą Eliziejaus rūmuose atvirai besiskelbiančiam JAV vykdomos politikos šalininku, labai žymiam politikui Nikolia Sarkoziui.

Afrikiečių nenustebino riaušės „rasistinėje“ Prancūzijoje

Prancūzakalbių Afrikos gyventojų nenustebino buvusioje metropolijoje nuvilniję neramumai. Daugelis afrikiečių mano, kad riaušes išprovokavo rasistinė Prancūzijos visuomenės prigimtis. Prancūzijoje gimę afrikiečiai ir arabai, taip pat ir baltaodžiai jaunuoliai, dvi savaites be perstojo naktimis degino automobilius ir dalyvavo riaušėse prieš policiją visoje Prancūzijoje įsikūrusiuose miestuose ir miesteliuose. Taip jie išreiškė protestą dėl didelio nedarbo lygio ir rasinės segregacijos.