2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

TATENA’i ir jos vadovui įteikta Nobelio taikos premija

Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) ir jos vadovui Mohamedui el Baradėjui už kovą su branduolinių ginklų plitimu Osle šeštadienį įteikta Nobelio taikos premija. M. el Baradėjus laiko auksinį medalį ir Nobelio diplomą EPA-ELTA nuotrauka

Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) ir jos vadovui Mohamedui el Baradėjui už kovą su branduolinių ginklų plitimu Osle šeštadienį įteikta Nobelio taikos premija.

M. el Baradėjus ir TATENA valdybos pirmininkas Jukija Amanas auksinius medalius ir Nobelio diplomus gavo Norvegijos sostinės rotušėje surengtoje ceremonijoje, kurioje tarp maždaug 1000 svečių buvo ir Norvegijos karalius Haraldas V. Laureatams taip pat įteikta 10 milijonų Švedijos kronų (maždaug 3,7 milijono litų) premija.

„M. el Baradėjus yra svarbiausia asmenybė stiprinant TATENA vaidmenį“, – įteikimo ceremonijoje pažymėjo Norvegijos Nobelio komiteto vadovas Olė Danboltas Mjosas.

Atskleidė Europos pavergimo scenarijų

Petras KATINAS

Naujoji Lenkijos vyriausybė, konkrečiai, gynybos ministras Radekas Sikorskis, lapkričio 25 dieną pranešė, jog vyriausybė nutarė išplatinti apie 1700 labai svarbių buvusio Varšuvos karinio bloko archyvinių dokumentų apie SSRS planuotą branduolinį konfliktą su NATO. Su šiais dokumentais bus galima susipažinti tuoj po Naujųjų metų. Pirmiausia jie aiškiai įrodo, kad SSRS, prisidengusi Varšuvos bloko satelitais, kurie tame bloke neturėjo jokio lemiamo balso, ketino užmėtyti Vakarų Europą branduolinėmis bombomis ir raketomis. Tai yra įvykdyti tai, ko nespėjo Stalinas – užgrobti Vakarų Europą. Pasak ministro R.Sikorskio, tų dokumentų išslaptinimas ir paskelbimas yra būtinas vien tam, kad pasaulis sužinotų, kokią karinę sąjungą „liaudies“ Lenkijai buvo primetusi SSRS.

Nelikti užribyje

Petras KATINAS

Europos Sąjungai pirmininkaujantis Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras sukėlė tikrą sumaištį Briuselyje paraginęs 10 proc. sumažinti paramą naujosioms Europos Sąjungos valstybėms. Nors, tiesą sakant, tokio akibrokšto iš jo buvo galima laukti. Juk dar birželį T.Bleiras faktiškai sužlugdė jau parengtą susitarimą dėl 2007-2013 metų ES biudžeto. Tačiau tada Didžiosios Britanijos premjeras dėjosi naujųjų ES narių draugu ir iš jų vadovų netgi komplimentų susilaukė. Dabar ES būstinės koridoriuose ir valstybių sostinėse nuogąstaujama, kad Londonas iki savo pirmininkavimo pabaigos dar gali ką nors iškrėsti. Labai sunku pasakyti, ar netrukus turinčiame prasidėti ES valstybių aukščiausiojo lygio susitikime, kur vėl turėtų būti svarstomas 2007-2013 metų biudžetas, jis bus patvirtintas. Tuo faktiškai niekas netiki. Pagal T.Bleiro pasiūlymą, ES Sanglaudos fondas būtų gerokai apkarpytas. Pavyzdžiui, Lietuva netektų 600 milijonų eurų. Lenkijos skaičiavimais, Varšuva netektų apie šešis milijardus eurų.

Dirbtinė aktualija

Gražina Trimakaitė

Kada imama apie ką nors daug kalbėti, visada verta pasidomėti, ar ta aktualija yra tikra ar dirbtinė. Šiomis dienomis Lietuvoje tokia ne visai aiškia aktualija paverstas Džordžo Sorošo fondas ir jo finansuojamos organizacijos. Galima įtarti, kad ši aktualija yra dirbtina, nes ją svarstyti buvo svarbu gal prieš penkiolika metų: tada buvo laikas, kai fondo reikšmės svarstymas galėjo turėti pasekmių. Tada buvo galima kažką daryti: fondą priimti arba nepriimti, o jeigu priimti, tai spręsti, kokių atsargumo priemonių imtis juo naudojantis. Tačiau tada diskusijų nebuvo, ir greičiausiai todėl, kad besiginčijant galėjo paaiškėti, jog fondą priimti yra pavojinga. Tuo laiku buvo ir pasielgta atitinkamai: arba nepriimtas, arba priimtas atsargiai. Bet triukšmas pakeltas šiandien, todėl tuo klausimu ir reikia pakalbėti.

Kas atrems globalizacijos iššūkius?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Globalizacijos apraiškos pastebimos dar XIX amžiuje. Tuomet kapitalas buvo investuojamas kolonijose, kur gyveno daug žmonių, nežinančių savo teisių, besidžiaugiančių kiekvienu sunkiai uždirbtu doleriu. Pigiai pagamintos prekės buvo išvežamos į kitas šalis; jas pardavus, gaunamas didelis pelnas. Prasidėjo kapitalo judėjimas iš vienos šalies į kitą. Dabar šie procesai gerokai ištobulėjo, įgavo naują išraišką, formuojama viena ekonomika, nustatomos kainos, priimami normatyviniai dokumentai. Visa tai daro neabejotiną įtaką žmonėms. Juda ne tik kapitalo ir prekių srautai, bet ir darbo jėga. Žmonės keliauja ten, kur gali daugiau uždirbti. Tačiau gyventojų migracija turi daug neigiamų aspektų.

Valdžiai svarbiausia, kas skirstys, o ne kam bus skiriama Europos parama

Andrius Kubilius,

Opozicijos lyderis

Šią savaitę vyks didysis mūšis Briuselyje. Gerai, kad po mūsų išsakytų priekaištų dėl neryžtingos politikos Lietuvos diplomatija jau yra nusiteikusi ryžtingiau. Tačiau Lietuvai reikia ne vien tik struktūrinių fondų iš Europos. Jeigu mes tik tuo rūpintumės, būtume panašūs į paprastus egoistus. Lietuvai iš Europos reikia ir kitokios Europos – tai sakiau praėjusios savaitės Seimo diskusijoje. Mes turime suvokti, kad mums iš Europos reikia ne vien tik europinių pinigų, struktūrinės paramos ar Europos standartus atitinkančių geležinkelių.

Kitas žvilgsnis į Dž.Sorošą

Vilius Bražėnas

Sena naujiena

Džordžo Sorošo (George Soros ) pinigų galima įtaka Lietuvos politikai neturėjo būti didelė naujiena Lietuvoje bent jau kokius aštuonerius metus. Jau 1995-1997 metais apie jį, jo finansuojamą Atviros Lietuvos fondą (ALF) dažnai buvo rašoma ir išeivijos, ir Lietuvos spaudoje. Apie Sorošo pinigų pavojų bandžiau įspėti per spaudą jau 1995-aisiais dar iš JAV. Savo archyve, storoje „Soroš“ byloje, turiu paketą jo ir rašinių apie jį kopijų. Sorošą su globalizmu ir net su Z.Bzežinskiu siejantį straipsnį 1999 m. sausio 4 d. išspausdino „Kauno diena“. 2000-aisiais išėjusioje (dvi laidos) knygoje „Nauja pasaulio santvarka?“ bent trijuose straipsniuose kalbama apie Sorošo pinigus Lietuvoje. Keista, kad tik dabar staiga kilo stiprus susišaudymas dėl Sorošo iš dviejų įsitvirtinusių intelektualinių apkasų. Ir Petras Dirgėla buvo nemažai apie tai rašęs 1998 metais. Staiga, lyg nieko nebūta, klausimas prasiveržia viešumon 2005-ųjų pabaigoje. Lyg kam nors būtų prireikę ištraukti užsigulėjusią kortą nuo kokio svarbaus reikalo dėmesiui nukreipti.

Karaliaučiaus krašto kultūros paveldo šiandieninė būklė

Dr. Algirdas MATULEVIČIUS

Karaliaučiaus krašte saugoti istorijos paveldą yra ne vien Lietuvos valstybės, bet ir Kaliningrado valdžios, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pareiga. Tam kartais trūksta geros valios, veiksmų koordinavimo. XX amžiuje Karaliaučiaus kraštas antrąkart virto dykra. Po 1945 metų iš SSRS į šį kraštą atsikėlė kolonistai; čia pamatę kitokią kultūrą, ėmė naikinti ne tik sodybas, senamiesčius, bet ir bažnyčias, paminklus.

Biznis svarbiau nei demokratija

Petras KATINAS

Neseniai Vašingtone Baltųjų rūmų iniciatyva ir jiems globojant įvyko solidi tarptautinė konferencija „Rusija šiandien, rytoj ir 2008 metais“. Šioje konferencijoje pirmą kartą buvo suformuluota naujoji prezidento Džordžo Bušo administracijos politika Rusijos atžvilgiu. Pabrėžiama, jog dabar Jungtinės Valstijos nebelaiko santykių su Maskva prioritetiniais, ir Vašingtonas daugiau nenumato kelti klausimų, susijusių su demokratiniais procesais Rusijoje. Taip Kremliui į rankas įteiktas koziris daryti ką nori šalies viduje, ir Baltieji rūmai tam neprieštaraus, jeigu tik nebus užkliudomi amerikiečių interesai.

Išdrįsęs pasakyti tiesą

Otto fon Habsburgas

Įtakingas Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“ paskelbė interviu su žinomu Europos politiku, dideliu išsilaisvinusių iš komunistinės vergijos šalių sąjungininku ir savotišku globėju, paskutiniojo Austrijos ir Vengrijos kaizerio vyresniuoju sūnumi Ottu fon Habsburgu. Kalbėdamas apie Europoje vykstančius politinius ir ekonominius procesus, O. fon Habsburgas daug dėmesio skyrė Rusijai ir jos dabartinio valdovo V.Putino keliamam pavojui Europos ir pasaulio taikai. Pirmiausia jis patarė Vokietijos laikraščio žurnalistams ir visiems kitiems atidžiau pasižiūrėti į žemėlapį, kuriame aiškiai matyti, jog kai kurie Europos kaimynai tikrai nedžiugina senojo žemyno.

Vašingtonas nenorėjo SSRS žlugimo?

Petras KATINAS

Jungtinių Valstijų Atstovų rūmams vienbalsiai priėmus rezoliuciją, jog Rusija, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, privalo atsiprašyti Baltijos šalių už 1940-1991 metų okupaciją, oficialusis Kremlius gerokai susinervino. Nors oficialaus pareiškimo tuo klausimu dar nebuvo, bet aukšti Rusijos URM pareigūnai jau vėl pradėjo cituoti prezidento V.Putino neseniai pasakytus žodžius apie „nugaišusio asilo ausis“. Taip V. Putinas įvertino Latvijos Seimo rezoliuciją svarstant Rusijos ir Latvijos sienos sutarties klausimą, primenant apie 1920 metų Latvijos ir Rusijos sutartį dėl sienos.

Demografinės bombos

Petras KATINAS

Rusijos vidaus reikalų ministerija, Statistikos valdyba, JAV ir Didžiosios Britanijos demografinės tarnybos, po tragiškų įvykių Prancūzijoje, kai imigrantų jaunimo gaujos siautėjo Paryžiuje, paskelbė duomenis, kiek įvairių tautybių ir rasių dabar gyvena Maskvoje, Niujorke ir Londone. Taip pat spėliojama, ar panašūs įvykiai negali pasikartoti ir kituose pasaulio miestuose, kuriuos užplūdo minios imigrantų. Štai tie duomenys: Niujorkas – baltaodžių gyventojų 2000 metais buvo 45 proc., juodaodžių – 27, išeivių iš Azijos – 10, metisų – 5, kitų rasių – 13 proc. Prognozės 2050 metams: baltaodžių bus 29 proc., juodaodžių – 25, išeivių iš Azijos – 20, metisų – 26.