|
|
Žingsnis į ateitį ar kritimas
į praeities duobę?
 |
|
Į valdžią tikisi grįžti buvusi
premjerė Julija Tymošenko
Reuters nuotrauka
|
Jeigu prezidento rinkimų rezultatai Baltarusijoje
faktiškai buvo žinomi dar net nepaskelbus jų ir rinkimai tebuvo
tik formalumas įteisinant A.Lukašenkos valdymą trečiąją kadenciją,
tai Ukrainos parlamento (Aukščiausiosios Rados) rinkimų pasaulis
laukė labai nekantriai. Tuo labiau kad praėjus vos metams po oranžinės
revoliucijos politinė situacija Ukrainoje, didžiausioje po Rusijos
buvusioje sovietinėje respublikoje, labai pasikeitė. Pirmiausia
išsiskyrė oranžinės revoliucijos lyderių prezidento V.Juščenkos
ir buvusios premjerės ambicingosios ir, reikia pripažinti, labai
gudrios politikės Julijos Tymošenko keliai.
|
|
|
Bijoki danajų, dovanas nešančių...
Česlovas Iškauskas
Politikos apžvalgininkas
Valstybių santykių fronte paprastai kariaujama
dviem būdais: viename visu garsu griaudžia diplomatinė kanonada,
kitame vyksta vadinamasis tylusis karas, kai iš pirmo žvilgsnio
tarsi viskas ir gerai, tačiau iš tikrųjų tęsiasi arši nematoma kova.
Ar tik ne šis tylusis karas įsiplieskė pastarosiomis dienomis? Net
ir nebūdamas pernelyg įtarus, galėtum pastebėti keletą reiškinių.
|
|
|
Kas pila druską ant žaizdų?
Petras KATI NAS
Rusijos informacijos agentūra Regnum, nepaprastai
daug dėmesio skyrusi Baltarusijos prezidento rinkimams ir neva Lietuvos,
Lenkijos bei ES kišimuisi į Baltarusijos vidaus reikalus, plačiai
komentavo ir apie kovo 23-24 dienomis Vilniuje įvykusį tarptautinį
forumą Europa Rusija. Šiame forume dalyvavo daugiau kaip 150
aukšto rango politikų iš 20 Europos šalių, taip pat NATO, ES, ESBO,
Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos atstovų. Gana įspūdinga
buvo Rusijos delegacija. Jai dirigavo Rusijos prezidento V.Putino
specialusis atstovas ryšiams su ES Sergejus Jastržembskis ir valdybos
prie Rusijos prezidento, kuruojančios tarptautinius, regioninius
ir kultūrinius ryšius, viršininkas Modestas Kolerovas.
|
|
|
Išsivaikščiojanti Lietuva
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Gyventojų kėlimasis iš vienos vietos į kitą, tarkim,
iš valstybės į valstybę, vadinamas migracija. Ši sąvoka apima emigraciją
(išvykimą) ir imigraciją (atvykimą). Vyresniosios kartos žmonių
atmintyje tebegyvi prisiminimai apie giminaičius, XIX a. pabaigoje-XX
a. pradžioje palikusius tėvynę ir atsidūrusius Amerikoje. Vyrai
bėgo, norėdami išvengti carinės priespaudos represijų, šaukimo į
Pirmojo pasaulinio karo frontus, moterys norėdamos išvengti samdinių
dalios. Kai pasiekdavo kitą Atlanto krantą, į gimtinę siųsdavo graudžius
laiškus: Su savo drabužiais esu nuoga, su savo kalba nebylė. Nors
materialiai prakuto, galėjo paremti Lietuvoje likusius giminaičius,
bet visą gyvenimą kankino tėvynės ilgesys ir išsiskyrimo su artimaisiais
nostalgija, graužatis dėl nutautėjusių vaikų. Ką kalbėti apie vaikaičius
su jais lietuviškai jau nebesusišnekėjo. Tiesa, lietuvybę visomis
išgalėmis stengėsi išsaugoti antroji emigrantų banga, į svečias
šalis nublokšta Antrojo pasaulinio karo baisumų.
|
|
|
Ar tikrai Europa taps musulmoniška?
Česlovas IŠKAUSKAS,
politikos apžvalgininkas
Vakarų apžvalgininkai jau seniai muša būgnus
dėl vieno vis stiprėjančio pavojaus: Europa pamažu tampa musulmoniška.
Vėl įsižiebusiai diskusijai pretekstą davė šiaip jau nenaujas reiškinys
Kosovo statuso problema. Vasario pabaigoje Vienoje įvyko pirmas
derybų tarp Kosovo albanų ir Serbijos etapas. Vadinamoji Kontaktinė
grupė Rusija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija bei
Italija, taip pat Jungtinės Tautos tikisi, kad Kosovo statuso
problemą galima išspręsti dar šiemet. Kiti analitikai teigia, jog
toks optimizmas be pagrindo.
|
|
|
Čečėnų tautos genocido sąlygos
ir pasekmės XX ir XXI amžiuose
Aminat SAIJEVA,
Čečėnijos Respublikos Ičkerija atstovė Baltijos
šalyse
 |
|
Aminat SAIJEVA
|
Čečėnija ir Rusija: genocidas, kuris tęsiasi
200 metų
Kruvina čečėnų tautos istorija tęsiasi jau daugiau
kaip 200 metų. Tiek laiko naikina čečėnus ir tiek pat pagal savo
galimybes čečėnai priešinasi Rusijos tironijai. Didysis Kaukazo
karas, vykęs daugiau nei 100 metų XVIII-XIX amžiais tarp Šiaurės
Kaukazo tautų ir Rusijos imperijos, baigėsi tiktai tada, kai baigėsi
kaukaziečių žmonių resursai. Rusijos šaltiniai teigia, kad XIX a.
viduryje čečėnų buvo 1,5 milijono, o amžiaus pabaigoje jų beliko
tiktai 156 tūkstančiai. Tokią didžiulę kainą sumokėjo čečėnų tauta,
siekdama išlaikyti savo laisvę.
|
|
|
Neaiškus žaidimas
Petras KATINAS
Su teroristais nesiderama jie sunaikinami,
- per visus savo šešerius valdymo metus nuolat kartoja Rusijos prezidentas
V.Putinas. Aišku, pirmiausia turėdamas galvoje čečėnų laisvės kovotojus,
nes visus kitus ar beveik visus dabar pasaulyje egzistuojančius
terorizmo lizdus puoselėjo jo pirmtakai iš Lubiankos KGB ir GRU.
Todėl pasaulio visuomenėje ir tarp politikų kilo šokas, kai V.Putinas
pakvietė į Maskvą laimėjusius Palestinos savivaldos rinkimus, JAV
ir ES paskelbtos teroristinės organizacijos Hamas vadovus. Ta
nuostaba visiškai suprantama. Juk Hamas treniruočių lageriuose
netgi septynerių metų vaikai rengiami kaip teroristai-mirtininkai.
|
|
|
JAV ir Venesuelos problema
 |
|
Venesuelos prezidentas
Ugas Čavesas
|
Iš ankstesnių politinių apžvalgų mums jau pažįstamas
Stratforo strateginių tyrimų korporacijos analitikas Džordžas Frydmanas
kviečia atkreipti dėmesį į naujausią, JAV prezidento Džordžo Bušo
administracijai galvos skausmą keliančią problemą. Venesuelos prezidentas
Ugas Čavesas pykdo Ameriką vykdydamas šalyje bolivarinę revoliuciją
(Simonas Bolivaras Venesuelos didvyris, pirmasis išlaisvintojas,
jo vardu pavadintas Venesuelos piniginis vienetas - J.Ž.). Ne paslaptis
ir jo glaudūs ryšiai su Kuba ir kitomis Pietų Amerikos šalimis,
kurioms jis vis dar turi nemažą įtaką.
|
|
|
Šiandieninė Lietuva: realybė
ir viltys
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Per šešiolika nepriklausomybės metų Lietuva vadavosi
iš sovietinio totalitarizmo palikimo, mokėsi demokratijos, sėkmingai
įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, nuo planinio sovietinio ūkio perėjo
prie rinkos ekonomikos. Patirties nebuvo jokios Lietuva pirmoji
pertraukė neįveikiamos ir nenugalimos Sovietų Sąjungos grandinę,
davė impulsą kitoms tautoms pasekti savo pavyzdžiu. Laisvės troškimas
buvo toks didžiulis, kad Sąjūdžio vedami žmonės pradėjo atsikratyti
baimės, susikibo rankomis Baltijos kelyje, buvo pasirengę iškęsti
materialinius nepriteklius ekonominės blokados sąlygomis. Iš pirmo
žvilgsnio, regis, didieji slenksčiai perkopti. Tačiau... Kai šeimoje
kas nors suserga, artimieji sunerimsta, bando kuo greičiau nustatyti
diagnozę ir pradėti gydymą, sakė Lietuvos kultūros fondo pirmininkas
Hubertas Smilgys, vasario 22-ąją į Seimo Konstitucijos salę sukvietęs
kultūros, meno, mokslo žmones, kurie bandė išsakyti savo nuomonę
apie Lietuvoje pastebėtas ligas. Kalbėjo R.Batūra, doc. dr. A.Gumuliauskas,
doc. dr. R.Tamošaitis, dr. D.Kuolys, Nepriklausomybės Akto signataras
R.Ozolas, lakūnas J.Kairys ir kt.
|
|
|
Minsko režimas siautėja
 |
|
Milicija tramdo protestuotojus Minske
|
Minsko diktatorius A.Lukašenka, leidęs kelias
dienas po rinkimų komedijos pamitinguoti opozicijai Minsko Spalio
aikštėje, praėjusį penktadienį surengė masinę ataką prieš mitinguotojus:
buvo sugriautas palapinių miestelis, o nesipriešinantys protesto
mintingo dalyviai (apie 300-400 žmonių) sugrūsti į dengtus sunkvežimius
ir nuvežti į specialų kalėjimą. Šiai operacijai aiškiai buvo rengiamasi
iš anksto. Specialiosios paskirties daliniai, omonininkai ir milicininkai
įsiveržė į aikštę trečią valandą nakties ir visiems protestuotojams
įsakė gulti ant žemės. Po kelių minučių aikštėje liko tiktai sudraskytos
palapinės, išmėtyti drabužiai, knygos, termosai ir maisto produktai.
Visiems suimtiesiems gresia teismai. Tarp suimtųjų buvo ir opozicijos
lyderio buvusio kandidato į prezidentus Aleksandro Milinkievičiaus
sūnus.
|
| |
|
