|
|
Didžiausia visų laikų techninė
katastrofa
 |
|
Černobylio mergaitė
|
Visas pasaulis prisiminė prieš 20 metų įvykusią
branduolinę Černobylio atominės elektrinės katastrofą. Kol kas tai
didžiausia techninė katastrofa pasaulio istorijoje. Kai kas lygina
šią tragediją su 1945 metais rugpjūčio mėnesį amerikiečių numestomis
atominėmis bombomis ant Japonijos Hirosimos miesto. Tačiau tos bombos,
pavadintos Mažylė ir Storulė, nuo kurių žuvo apie 120 tūkstančių
žmonių, buvo tiktai smulkmė, palyginti su Černobylio branduolinio
reaktoriaus sprogimu ir to sprogimo pasekmėmis. Tiesa, niekas tiksliai
nežino, kiek kainavo Černobylio atominėje elektrinėje 1986 m. balandžio
26-ąją, 1.24 val. nakties, įvykęs sprogimas. Simboliška, kad sprogęs
4-asis reaktorius buvo pavadintas Lenino vardu. Netrukus to paties
Lenino bolševikinė imperija ėmė byrėti.
|
|
|
Žaidimas manipuliacijomis
Petras KATINAS
Sunku patikėti, kad XXI a. pradžioje kokia nors
buvusi kolonijinė valstybė, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Prancūzija
ar kitos, imtų kalbėti, jog atėjo metas susigrąžinti buvusias kolonijas.
Deja, dabar tokios kalbos be paliovos sklinda specifinės demokratijos
valstybėje. Taip prezidentas V.Putinas pavadino Rusiją, pasiskelbusią
Sovietų Sąjungos teisių perėmėja. Aiškiai matyti, kad siekia atkurti
subyrėjusią imperiją.
|
|
|
Lietuvą Europoje gerbia, tik
nereikia tos pagarbos iššvaistyti
2006 m. balandžio 22 d. Vilniuje įvyko Lietuvos
Sąjūdžio konferencija. Į ją atvyko garbingi svečiai Čečėnijos
(Ičkerijos) prezidento Dž. Dudajevo našlė Ala Dudajeva, Čečėnijos
atstovė Lietuvoje Aminat Saijeva, Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas
prof. Vytautas Landsbergis, Europos Sąjungos Parlamento narė dr.
Margarita Starkevičiūtė, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
|
|
|
Auganti ekonomika netampa žmonių
gerove
Opozicijos ataskaita apie tikrąją padėtį šalyje
2005 metais
Andrius KUBILIUS
Vyriausybė pateikė ataskaitą apie savo veiklą
ir pasiektus rezultatus 2005 metais. Ataskaita spindi pasigyrimais
ir pasiekimais. Nėra abejonių, kad pernai Lietuvos ekonomikoje,
kultūroje yra pasiekta įspūdingų laimėjimų, kuriais negalime ir
mes, būdami opozicijoje, nesidžiaugti. Pavyzdžiui, kaip galime nesidžiaugti
tuo, kad dinamiškai ir sparčiai besivystantis verslas, visa ekonomika
ir praėjusiais, 2005 metais, vystėsi taip pat sparčiai ir todėl
pagal BVP kiekį, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva pasivijo ir
pralenkė Lenkiją. Taip pat negalime nesidžiaugti ir tuo, kad dėl
įnirtingos konkurencijos tarp Lietuvos mobiliųjų telekomunikacijos
įmonių Lietuva praėjusiais metais tapo pirmaujančia šalimi visame
pasaulyje pagal mobiliųjų ryšių skverbtį (Lietuvoje 130
proc.).
|
|
|
Mitai ir tikrovė apie Lietuvą
supantį pasaulį
Vilius Bražėnas
Kad lietuviai gali paveikti Lietuvą supantį pasaulį,
įrodė partizaninis karas ir Kovo 11-osios bei Sausio 13-osios įvykiai.
Kad mus supantis pasaulis, net tolimas, paveikia Lietuvos likimą,
aiškiausiai įrodė Molotovo Ribentropo paktas ir Jaltos sutartis.
Vadinasi, bet kuriuo atveju turime stiprėti, ypač dvasiškai, suprasti
pasaulio aplinką, kad galėtume priešintis kitų įtakai.
|
|
|
Priebėgos sau patiems
Gražina Trimakaitė
Rašydamas apie dabar veikiantį Lietuvos Sąjūdį
Vytautas Radžvilas yra pasakęs, kad jis šiuo metu yra tik priebėga
bendraminčiams, o visuomenėje jo vaidmuo yra menkas didesnio ir
nesiekiama. Greičiausiai taip nėra, bet yra pavojus, kad taip gali
atsitikti, ir ne tik Sąjūdžiui. Kiekvienai organizacijai, kurioje
yra daug vyresnio amžiaus žmonių, gali taip atsitikti. Gali atsitikti
ir jauniems, bet ir vyresni žmonės kartais linksta susikoncentruoti
ir mažiau dėmesio kreipti į valstybę.
|
|
|
Emanuelis Levinas žymus mūsų
laikų mąstytojas
(1906 01 12-1995 12 25)
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Gegužės 2 dieną Kaune buvo minimos filosofo
Emanuelio Levino 100-osios gimimo metinės. Prie Karaliaus Mindaugo
prospekte esančio namo Nr. 37 iš Spaustuvininkų gatvės pusės buvo
atidengta memorialinė lenta, o vėliau istorinėje Lietuvos Respublikos
prezidentūroje Kaune vyko konferencija. Pranešimus skaitė filosofai
prof. Arvydas Šliogeris, Tomas Sodeika, Leonidas Donskis. Šis pasaulinio
garso filosofas, prieš 100 metų gimęs Kaune ir formavęsis Lietuvoje,
buvo paminėtas dar prieš mėnesį Vilniuje ir Kaune.
|
|
|
Mirė garsusis ekonomistas, Gerovės
visuomenės autorius Dž.K.Galbraitas
 |
|
Džonas Kenetas Galbraitas
Reuters nuotrauka
|
Eidamas 98-uosius metus, mirė įtakingas liberaliosios
pakraipos ekonomistas ir veikalo Gerovės visuomenė (The Affluent
Society) autorius Džonas Kenetas Galbraitas (John Kenneth Galbraith).
Kanadoje gimęs Dž.K.Galbraitas, dirbęs keliuose universitetuose,
redagavęs žurnalą Fortune, Harvardo universiteto profesorius,
prezidentų F.Ruzvelto, Dž.Kenedžio ir L.Džonsono patarėjas, šeštadienį
mirė Masačusetso valstijos Kembridžo ligoninėje. Garsiausias Dž.K.Galbraito
kūrinys, 1958 metais išleista knyga Gerovės visuomenė, tapo bestseleriu.
Knygos autorius teigia, kad Jungtinės Valstijos tapo turtingos plačiai
vartojamų prekių, bet skurdžios socialinių paslaugų.
|
|
|
JAV užsienio politika: idealizmas
ir realizmas
Džordžas Frydmanas
Iranas paskelbė nestokojąs urano. Egipto prezidentas,
šalį valdantis nuo 1981 metų, Hosnis Mubarakas kaltina sunitų ir
šiitų valstybes išdavus savo šalių idealus. Prancūzija, dar neseniai
alinta masinių automobilių padegimo stichijos, vėl atsidūrė politinėje
ir ekonominėje aklavietėje. Matydami visus šiuos įvykius, suprantame,
jog atėjo laikas kalbėti apie svarbius dalykus, nesustabdomus procesus,
kurie bent jau keletui ateinančių metų suskaldė Amerikos politiką.
Turime atkreipti dėmesį į JAV politikos idealistų ir realistų dvikovą
supervalstybės aktualijų arenoje.
|
|
|
Daina kaip kulkos švilpimas
Dr. Letas Palmaitis,
Kaukazo dekolonizavimo sąjūdžio atstovas Lietuvoje
Kartą su draugu čečėnu diskutavau dainuojamosios
tautosakos klausimais. Jis pareiškė, kad dainuoti ne vyrų reikalas.
Aš nustebau: negi čečėnai neturi dainų? Mūsų vyrų dainos tai
islamiškos maldos ir panašūs religiniai dalykai, atsakė pašnekovas.
Vyro daina turi būti tarsi kulkos švilpimas.
|
| |
|
