2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Vaikščiojusi skustuvo ašmenimis

Petras KATINAS

Sukrėsti skaitytojai prie žurnalistės Anos Politkovskajos portreto Reuters nuotrauka

Rusijos prezidento V.Putino gimimo dieną, praėjusį šeštadienį, apie 17 val. savo namo laiptinėje Maskvoje keliais revolverio šūviais nužudyta visame pasaulyje žinoma Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja. Žudikas buvo aiškus profesionalas, paleidęs kontrolinį šūvį į žurnalistės galvą. Jis paliko savo pistoletą prie aukos kūno. Ten pat mėtėsi kelios tuščios šovinių tūtelės.

A.Politkovskaja dirbo viename iki šiol dar nepaklusniame Kremliui laikraštyje„Novaja gazeta“, o kolegos žurnalistai vienu balsu tvirtino, kad jos „dienos suskaičiuotos“, ir stebėjosi, jog ji iki šiol dar gyva. Paskutiniaisiais metais, ypač atėjus į valdžią prezidentui V.Putinui ir jo kagėbistinei aplinkai, buvo nužudyta mažiausiai dvylika žurnalistų. Nė vienu atveju žudikai nesurasti. Neabejojama, kad žurnalistų nužudymai siejami su jų profesine veikla.

Apie ,,tirpstančią“ tautą

Marius MARKUCKAS

Matyt, niekam nebėra paslaptis, jog Lietuva gana „sėkmingai tirpsta“ jau ne pirmi metai. Tautos destrukciją skatina ne tik blogas tendencijas pranašaujantis gimstamumo bei mirtingumo santykis (išvada: stiprus demografinis nuosmukis), tačiau ir vis didėjanti emigracija. Tokia situacija, kokia šiuo metu klostosi mūsų valstybėje, tarsi savaime verčia vis garsiau klausti: kiek dar laiko girdėsime savo tautos pavadinimą bei matysime savo šalies kontūrus pasaulio žemėlapiuose?

Kas ką tampo?

Petras KATINAS

Rusijos informacinė agentūra „Regnum“, nepraleidžianti progos lyg ir objektyviai pateikti įvykius Lietuvoje, kartu neslepia nepasitenkinimo kai kurių Lietuvos politikų ir diplomatų pareiškimais komentuojant Maskvos ir Vilniaus santykius. Šį kartą „Regnum“ užsipuola buvusį Lietuvos ambasadorių JAV, dabar Didžiojoje Britanijoje, Vygaudą Ušacką, kuris įvardijamas kaip vienas iš Lietuvos užsienio politikos strategų. Rusų agentūrai užkliuvo tai, kad Lietuva esą „tampo Rusijos tigrą už ūsų“. Tai yra vykdo aktyvią veiklą Rusijos teisėtų interesų zonoje – Ukrainoje, Gruzijoje ir kitose Kaukazo šalyse. Taip pat primena, kad su Maskva juokai menki, tuo labiau kad su Rusijos vykdoma energetine politika skaitosi beveik visos Europos valstybės. Aišku, šiuo atveju „Regnum“ nė kiek neperdeda.

Egzaminas ,,Laisvė“: Rusijos – Gruzijos krizės atvejis

Marius MARKUCKAS

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis

Tokie santykiai, kokie pastarosiomis dienomis įsivyravo tarp Rusijos ir Gruzijos, išties nėra netikėti. Panašaus „susirėmimo“ iš esmės galima buvo laukti ir kur kas anksčiau, pavyzdžiui, jau tuo metu, kai šios šalies prezidentu tapo gruzinišką temperamentą puikiai reprezentuojantis Michailas Saakašvilis (2004 m. sausis), arba tada, kai buvo garsiai prabilta apie Gruzijos galimybes tapti visaverte NATO ir Europos Sąjungos nare (2004 m. spalis). Kitaip tariant, kalbėti apie Maskvos ir Tbilisio „iš kažkur atsiradusius“ nesutarimus būtų tiesiog juokinga.

Lietuvis iš legendos

Benjaminas ŽULYS

Peržengė „geležinę uždangą“

Tikriausiai nedaug kas žino, o ypač jaunimas, apie drąsų sovietinių laikų karo laivo lietuvio kapitono leitenanto Jono Pleškio žygdarbį. 1961 m. balandžio 6 d. jaunas, 26 metų amžiaus, be abejonės, neeilinių gabumų karinio laivo vadas J.Pleškys išsiveržė į laisvę – nuplukdė savo vadovaujamą laivą į Švedijos Gotlando salą. Kadrinis karininkas gerai žinojo, ką tai reiškia, kas jam už tai grėsė. Ir tikrai, tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje Baltijos laivyno karo tribunolas jį už akių nuteisė mirties bausme.

Prezidentai siūlosi tarpininkauti

Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos prezidentai susitinka Lvove

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ragina Rusijos Federaciją ir Gruzijos Respubliką susilaikyti nuo abipusių kaltinimų ir pradėti dialogą bei derybas. Deklaracijoje, kurią trijų valstybių prezidentai paskelbė praėjusią savaitę, rašoma: „Su Gruzija susijusių įvykių raida mums kelia rūpestį ir nerimą. Mes raginame abi šalis elgtis ramiai ir santūriai, susilaikyti nuo abipusių kaltinimų ir pereiti prie dialogo bei derybų. Grasinimai ir nenoras nusileisti padėtį gali tik pabloginti“. Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos vadovai sako tikintys, kad tarptautinės bendruomenės pastangos padės išspręsti kilusias problemas ir užtikrins Gruzijos suverenitetą, saugumą ir teritorinį vientisumą. Šeštadienį Lvove susitikę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai V.Adamkaus iniciatyva paskambino Gruzijos prezidentui ir išreiškė jam bei šaliai paramą.

Be euro ir be Šengeno

Lietuvoje viešėjęs už Europos Sąjungos ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos narys Choakinas Almunija susitiko su Lietuvos premjeru G.Kirkilu ir skaitė paskaitą „Lietuva ir euras“. Atsakydamas į klausimus, kodėl Lietuvai buvo užtrenktos durys į euro zoną, Ch.Almunija, pripažindamas Lietuvos ekonominius laimėjimus, pabrėžė, kad ES ir Europos centrinis bankas nė per nago juodymą nesitrauks nuo aiškių sąlygų ir kriterijų priimant Lietuvą ar kitas šalis į euro zoną. Pasak ES komisaro, „vedybos“ su euru – visam gyvenimui, todėl prieš žengiant šį žingsnį reikia išsiaiškinti visas sąlygas, joms pasirengti, o ne stengtis sumenkinti jas. Svečias pabrėžė, jog pirmiausia reikia pažaboti infliaciją, išlaikyti griežtą fiskalinę politiką, siekti sumažinti einamosios sąskaitos deficitą ir atkreipti dėmesį į spartų paskolų portfelio augimą. Kaip pažymėjo Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas, bendras paskolų kiekis Lietuvoje – tik 45 proc. bendrojo vidaus produkto, ir mes nepriartėjome prie daugelio Vakarų šalių dydžių, kurie kartais siekia net 200 proc. BVP.

Neklūpčiokime prieš melo stabus

Dykumoje klaidžiojęs žmogus po mirtino troškulio puls gerti į pirmą pasitaikiusią pelkę, kad ir kokia ji būtų. Tad nenuostabu, kad, geležinei uždangai sugriuvus, iš sovietų vergijos išsivadavusios tautos pagarbiai klūpčioja net prieš SSRS ir JAV komunistų sukurtos JTO altorius.

Nežinojimas dažnai žmones nuveda į neišbrendamus – ir girių, ir politikos – raistus. Galiu „pasigirti“, jog atsidūręs JAV apsidžiaugiau radęs pasauline politika besidominčią organizaciją – vietinį „Forumą pasaulio reikalais”. Greit paaiškėjo, jog buvau pakliuvęs į globalistų pagrindinės priedangos organizacijos (CFR) tretįjį ratą. Tai buvo vietovių „bendruomenės vadovų“ nusmegeninimo ( paversti „pasaulio piliečiais“) tinklo dalis. O lietuviai, kaip ir daug kitų, buvo jau globalistų apgauti Atlanto Chartos pažadais: „Tautų apsisprendimo teise”. Po Atlanto Chartos melo ėjo JTO melas.

Duobės JAV valstybėje

Didžiausia pagal žmonių skaičių, turtingiausia valstybė niekaip negali išsikapstyti iš slegiančių politinių ir karinių problemų. Nors Džordžas Bušas, Dikas Čeinis, Kondoliza Rais, spaudžiami mažos valstybės, įbruko Ameriką į absoliučiai nereikalingą Irako karą, kuriame neteko gyvybių jau trys tūkstančiai karių, beveik niekas Amerikoje nesuka galvos, kad kare kasdien ir toliau žūsta arba sunkiai sužalojami keli šimtai nekaltų vyrų, vaikų ir moterų.

Ar tai, ką darome šiandien, veda mus ten, kur norime būti rytoj

Slovakijos Respublika pasižymi įspūdingais kalnų masyvais, nusidriekusiais Aukštaisiais Tatrais

Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto dėstytojas dr. Egidijus Mažintas, rugsėjo mėnesio savaitę sėkmingai vedė Master klasės užsiėmimus Slovakijoje, Trenčino miesto pedagogams ir laisvalaikio renginių organizatoriams, studentams, moksleiviams. Ne tik perteikė savo patirtį, kaip profesionaliai pasirengti miesto šventėms ir organizuoti įvairių socialinių grupių laisvalaikį mokyklose, miesto aikštėse ir skveruose, bet ir mokė lietuvių liaudies žaidimų. Jaunieji slovakai ypač susidomėjo Lietuvos kultūra. Lietuvoje šiuo metu dirba vos keli laisvalaikio renginių organizavimo profesionalai pedagogai. (Šios specialybės profesionalai anksčiau buvo mokomi Maskvoje ir Sankt Peterburge (Rusija), vienas iš jų yra VPU dėstytojas.

Grėsmė, didesnė už terorizmą

Petras KATINAS

Pastaruoju metu NATO vadovybė susirūpinusi padėtimi Afganistane ir, suaktyvėjus Talibano gaujoms, ragina Aljanso šalis pasisti ten daugiau karių. Bet yra dar vienas dalykas, susijęs su Afganistano politinėmis, etninėmis ir religinėmis problemomis. Tai narkotikai. Faktiškai niekas nežino, kokį opijaus aguonų derlių surenka Afganistano augintojai. Užtat visi žino, kad kasmet nuolat didėja šios narkotinės žaliavos plantacijos. Iš 10-12 kilogramų opijaus žaliavos pogrindinėse laboratorijose afganų narkotikų „verslininkai“ pagamina kilogramą pačių baisiausių narkotikų – heroino. Didžioji dalis šių kvaišalų per Tadžikistaną, Iraną, Turkiją ir Uzbekistaną plaukia į Rusiją, o iš ten – į Europą.

Kas kalčiausias?

Koks triukšmas kilo po nesenų įvykių Libane, kai į šios valstybės pietus įsiveržė Izraelio armija! Netgi gana rimti politikai, ypač kairiosios pakraipos, jau nekalbant apie „pažangius“ intelektualus, visais balsais šaukė apie subombarduotus namus, televizijos rodė kraupius vaizdus apie bombų skeveldrų sužeistus vaikus, apie Izraelio blokadą, susprogdintus tiltus ir kelius. Bet, pažvelgus atidžiau, matyti, kad kalčiausias yra visai ne Izraelis, o pats Libanas. Daugelis Libano politikų, žurnalistų ir inteligentų ištikti šoko. Jie, aišku, žinojo, kad Irano įkurta teroristinė „Hisbollah“ organizacija jau seniai Libane tapo valstybe valstybėje. Netgi su visomis valstybei priklausančiomis institucijomis: savo ministerijomis, kitomis pagrindinėmis valdžios struktūromis. Bet tik šis 35 dienas trukęs karas atskleidė visišką Libano, kaip valstybės, bejėgiškumą, o faktiškai – valstybės fikciją. Kaip pažymėjo žinomas Beiruto žurnalistas Mikaelis Beche, Libano valstybė sunkiai serga fagocitoze – liga, kurios metu bakterijos išsisklaido organizmo kraujyje ir naikina visas gyvąsias ir sveikas kūno ląsteles.

Imperijos atkūrimo placdarmas

Rusijos prezidentas V.Putinas kiekviena proga pareiškia, jog jis laikysis galiojančios konstitucijos ir nerengs jokio referendumo, kad būtų perrinktas trečiajai kadencijai 2008 metų prezidento rinkimuose. Esą jis ne koks nors A.Lukašenka, kuris taip pasielgė. Iš kur toks demokratiškumas? Ogi reikalas labai paprastas. Iki to laiko, o gal dar ir anksčiau planuojami surengti naujo valstybinio darinio – Rusijos ir Baltarusijos sąjungos – prezidento rinkimai. Tiesa, tos sąjungos kūrimas sekasi labai sunkiai, bet paskutiniuoju metu jis aiškiai spartinamas. Kaip pareiškė vadinamosios Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės sekretorius Pavelas Borodinas, užsitęsusiame procese prasidėjo staigus proveržis.

Įteisinta agresija ir šovinizmas

Keli gerai informuoti Rusijos laikraščiai, konkrečiai, dienraštis „Komsomolskaja pravda“ paskelbė, kad Rusijos gynybos ministerija jau parengė naują Rusijos karinę doktriną ir ją netrukus patvirtins prezidentas V.Putinas. Galima priminti, kad dabar galiojanti karinė doktrina buvo priimta vadinamųjų demokratinių permainų laikotarpiu, 1993 metais. Tiesa, kai kurios jos pataisos buvo priimtos atėjus į valdžią dabartiniam prezidentui Vladimirui Putinui. Naujoji doktrina, nors ir įvardijama kaip gynybinė, jokia gynyba net nekvepia. Tai atviros agresijos ir grūmojimų, pirmiausia Rusijos kaimynams, dokumentas. Jau net nebesimaskuojant, kaip buvo daroma SSRS laikais, taikinga užsienio politika, taikiu sambūviu ir panašiais propagandiniais triukais.

Patys prisidirbę, ieško kaltų

Petras KATINAS

Visi pripažįsta, jog daugelio pasaulio teroristų mėgstamiausias ginklas yra sovietinis – rusiškas garsusis Kalašnikovo automatas, trumpiau vadinamas „kalašu“. Tais „kalašais“ Kremlius dosniai apginkluodavo viso pasaulio teroristines grupuotes beveik visuose žemynuose. Pradedant Italijos „Raudonosiomis brigadomis“, baigiant Lotynų Amerikos bei dabar Palestinoje į valdžią atėjusiu „Hamas“, visokiais „Islamo džihadais“ bei pan. Ir dabar visose nuotraukose pasaulio teroristas Nr. 1 Osama bin Ladenas puikuojasi su „kalašu“ rankose. Taip pat Maskva dosniai dalijo šių automatų gamybos licencijas savo satelitams ne tik Varšuvos bloke, bet ir kitoms „pažangių“ režimų valdomoms šalims. Ir štai dabar Rusijos ginklų eksportu užsiimantis „Rosoboroneksport“ pagrasino imtis ryžtingų veiksmų ginant savo „intelektualinę nuosavybę“ ginklų gamybos sferoje. Pirmiausia „Kalašnikovo“ automatų. Kaip teigia Rusijos karinis apžvalgininkas S.Iščenka, Maskvos praradimai dėl šių automatų nelegalios gamybos ir prekybos yra milžiniški. Pasak S.Iščenkos, pirmiausia bus imtasi priemonių prieš Bulgarijos firmą „Arsenal“, parduodančią visiems norintiems „piratines šių automatų kopijas“.

Ar Šiaurės Amerika taps Lotynų Amerika?

Kaip rodo oficialioji JAV statistika, amerikiečių, priskiriamų rasinėms ir etninėms mažumoms, skaičius jau pasiekė 98 milijonus žmonių, tai yra trečdalį iš visų 296 milijonų JAV gyventojų. Baltieji palaipsniui užleidžia savo demografines pozicijas šioje didžiausioje naujojo pasaulio valstybėje. Išeiviai iš Pietų Amerikos šalių sudaro pusę visų ne baltųjų JAV gyventojų: jų priskaičiuojama jau daugiau kaip 43 milijonai. Antrieji pagal skaičių yra juodosios rasės amerikiečiai – apie 40 mln. žmonių. Amerikiečių demografų skaičiavimais, daugiau kaip pusę žmonių prieaugio JAV sudarys atvykę ir jau čia gimusieji pietų amerikiečiai.