Atnaujintas 2004 m. sausio 7 d.
Nr.02
(1204)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Laurynas Gucevičius
ir jo epocha

Žuvusiųjų kraujas
beldėsi į jos širdį…
ir ji negalėjo nerašyti

Liudytojas, dokumentas, paminklas

Teisės laisvai išpažinti tikėjimą
neturi didelė dalis žmonijos

 

 

Mindaugas BUIKA

Irako krikščionių vaikai džiaugiasi Kalėdomis
EPA-ELTA nuotrauka

Nepaisant visuomenės dispozicijoje esančių plačiai pripažintų tarptautinės teisės aktų, - tokių kaip prieš 55 metus patvirtinta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, - atmetančių bet kokias diskriminacijos ir netolerantiškumo formas religinio tikėjimo pagrindu, didžioji dalis pasaulio žmonių gyvena šalyse, kuriose religinė laisvė apribota arba jos iš viso nėra. Taip rašoma gruodžio 18 dieną Vašingtone paskelbtoje Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministerijos (Valstybės departamento) 5-ojoje metinėje ataskaitoje dėl tarptautinės religijos laisvės. Viename išsamiausių tokio pobūdžio dokumentų pabrėžiama, kad milijonai žmonių vis dar yra valdomi totalitarinių bei autoritarinių – pirmiausia komunistinių – režimų, kurie stengiasi visapusiškai kontroliuoti religijos praktiką. Taip pat yra nemažai šalių, ypač musulmoniškų, kuriose valstybinė valdžia rodo aiškų palankumą tik dominuojančiai religijai ir priešiškumą mažumų tikyboms. Pasitaiko ir valstybių, pirmiausia buvusioje posovietinėje erdvėje, kai keliami dideli reikalavimai religinėms grupėms registruoti ir labai ribojama ar draudžiama neregistruotų bendruomenių veikla.


Nesibaigianti poeto kelionė

Lina Klusaitė

Maironio lietuvių literatūros muziejuje poetui
Bernardui Brazdžioniui atminti parodos
atidaryme dalyvavo gausus būrys garbingų svečių

Atrodo, dar visai neseniai palydėjome poetą Bernardą Brazdžionį į paskutiniąją kelionę, o šiandien jis vėl sugrįžta pas mus – gruodžio 29 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje jam atminti buvo atidaryta paroda „Širdis apsidžiaugė: gana keliaut... gana keliaut...“.

Anot muziejaus direktorės ir parodos rengėjos Aldonos Ruseckaitės, šį kartą per pasaulį keliaujanti B.Brazdžionio dvasia Maironio lietuvių literatūros muziejuje apsistojo ilgam. Čia sugrįžo jo daiktai, rankraščiai, knygos, laiškai, visa tai, prie ko prisiliesdami, galėsime geriau pažinti poeto aplinką, jo kūrybinių ieškojimų pasaulį. Parodos atidaryme dalyvavusi kultūros ministrė Roma Žakaitienė džiaugėsi, kad atsirado galimybė pamatyti ne tik tai, ką jau žinome apie poetą, bet ir tai, ko apie jį nežinome: nuo smulkiausių detalių, asmeninių daiktų iki jo filosofinės minties pažinimo.


Paminėta Lietuvos vėliavos diena

Vilniuje paminėta
Lietuvos vėliavos diena
Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Vilniečiai ir sostinės svečiai tradiciškai pirmąją Naujųjų metų dieną pagerbė Lietuvos savanorių žygdarbį - 1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą virš Gedimino kalno buvo iškelta Lietuvos valstybinė vėliava.

Iškilminga trispalvės vėliavos pakeitimo ceremonija Vilniaus Gedimino pilyje prasidėjo eisena nuo Arkikatedros. Nuo čia Garbės sargybos kuopos kariai žygiavo į Gedimino kalną nešini išskleista 2004 metų Gedimino bokšto vėliava. Prie bokšto kariai savanoriai uždegė kareivišką laužą.


Džiugesį gyvenimu išlieja paveiksluose

Bronius VERTELKA

Tautodailininkė Aldona Bivainienė,
sulaukusi 80-ojo savo gimtadienio,
neatsisako tapybos

Rudilių gyvenvietės bibliotekoje veikia Aldonos Bivainienės kūrybos paroda. Uždaryti ją ketinama sausio 11-ąją, švenčiant tautodailininkės 80 metų sukaktį.

Jokių dailės mokslų neragavusi Kupiškio krašto dukra yra nutapiusi apie 500 paveikslų. Gražių metų sulaukusi moteris kuria ir dabar. Savamokslės menininkės darbuose vyrauja gamtos vaizdai. Ji nėra nupiešusi nė vieno portreto. Tautodailininkė tapo aliejiniais dažais ant kartono. Bandė tapyti drobėje, tačiau dažai sutrūkinėdavo. Ant kartono atliktus darbus lengva transportuoti. A. Bivainienės kūryba buvo eksponuota daugelyje mūsų šalies miestų, jų būta Maskvoje ir Baltarusijoje. Šiuo metu jos paveikslų yra Vilniuje ir Panevėžyje.


Aktorius – Dzūkijos karalius

Aktorius Tomas Vaisieta
tituluotas Dzūkijos karaliumi
Autorės nuotrauka

Varėnos viešojoje bibliotekoje įvyko jubiliejinis kraštiečio aktoriaus Tomo Vaisietos kūrybos vakaras. Jo metu aktorius tituluotas Dzūkijos karaliumi. Pernai 70-ąsias gimimo ir 45-ąsias kūrybos metines šventęs nusipelnęs Respublikos artistas Tomas Vaisieta Lietuvai dovanojo tūkstantį kūrybinių vakarų. Kūrybos vakaras Varėnoje, gimtajame krašte, – baigiamasis kūrybinis aktoriaus žygis per Lietuvą.


Atsidavusios kūrybai

Bronius VERTELKA

Parodoje – mugėje Zita Juknevičienė
dalyvavo pirmą kartą

Ne pirmi metai miesto tautodailininkės suneša savo darbelius į Panevėžio rajono savivaldybę. Prieš šv. Kalėdas čia rengti tokią parodą- mugę tapo tradicija. 10 proc. sumos, gautos pardavus dirbinius, moterys skiria labdarai.

Šiemet parodos – mugės lankytojus traukė nuožirdžiai atlikti Elenos Pakeltienės darbai. Patraukliai atrodė jos tapyti ir įrėminti paveikslai. Čia buvo galima įsigyti tautodailininkės darytų papuošalų Kalėdų eglutei. Išmonės nestigo Gertrūdos Rasimavičienės kūryboje. Aktyviai parodose dalyvaujanti panevėžietė sugebėjo įveikti klastingą ligą. Darbštuolės dirbiniai dabar stebino išbaigtumu.


Rytų Lietuvoje daug nuveikta
„Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus konferencija

Kazimieras DOBKEVIČIUS

„Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus ilgametį
pirmininką Alfonsą Petrukevičių (kairėje)
sveikina kolegos ir bendražygiai
Autoriaus nuotrauka

Vilnijos krašto mokytojai iš Eišiškių, Trakų Vokės, Šalčininkų, Jašiūnų, Dieveniškių vietovių suvažiavo Kaunan aptarti šio krašto lietuvių mokymosi problemų, o kartu paminėti „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus įkūrimo 15-metį. Problemų susikaupė nemažai ir labai aktualių. Kauno miesto savivaldybės posėdžių didžioji salė buvo užtvindyta Vilnijos kraštu besidominančių patriotų, inteligentų. Sunku visus išvardyti, tačiau vieną būtina paminėti, – tai akademikas Zigmas Zinkevičius. Kauno „Vilnijos“ draugijos veteranė, mokytoja Birutė Fedaravičienė prisiminė, kaip ir kodėl lietuviui tapo sunku Vilniaus krašte.


Liaudies menas – didžioji fotomenininko meilė

Ona MICKEVIČIŪTĖ

Mečislovas Sakalauskas jo pamėgtame
Vilniaus senamiestyje

Garbinga 75-erių metų sukaktis - puiki proga prisiminti tai, kas nuveikta. Garsaus fotomenininko Mečislovo Sakalausko nuopelnas Lietuvos kultūros paveldui – neįkainojamas, nes tūkstančiuose jo nuotraukų įamžinta ne tik išlikusi senoji Lietuvos miestų ir kaimų didžioji bei mažoji architektūra, bet ir tai, ką jau pasiėmė laikas.

Simono Stanevičiaus giminės palikuonis

Žymus Lietuvos fotomenininkas Mečislovas Sakalauskas gimė 1928 m. gruodžio 13 d. Barsukynės kaime, Grinkiškio vls. Kėdainių aps. (dabar tai - Raseinių r., Kauno aps.).

Nors menininkas mėgsta juokauti, kad gal jau ir nebėra tikras žemaitis, nes nuo 1952 metų gyvena Vilniuje, tačiau jis yra žemaičių bajoras bei iškilaus Lietuvos kultūros veikėjo, poeto, tautosakininko, istoriko žemaičio Simono Stanevičiaus giminės palikuonis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija